Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-27 · Administracinė byla Nr. I-2135-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
I-2135-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2135-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00141-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. K. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 500 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2016 m. iki 2016 m. gruodžio mėnesio Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, todėl pareiškėjas buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti kitiems matant. Be to, kameroje Nr. 112 nuo lubų byrėjo tinkas, o kamerose Nr. 112 ir Nr. 316 nuotekų vamzdis yra įrengtas virš stalo, todėl valgant girdisi kaip teka vanduo ir tai pareiškėjui sukėlė nemalonius jausmus. Tokios kalinimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, sukėlė neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 14–21) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Teismo posėdyje Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad nuo 2016 m. iki 2016 m. gruodžio mėn. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016-06-15 iki 2016-06-20 ir nuo 2016-12-12 iki 216-12-14. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl jais vadovaujasi šioje byloje spręsdamas pareiškėjo keliamą ginčą.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. Iš Lukiškių TI-K teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose Nr. 112A, Nr. 316, Nr. 115 ir Nr. 315 iš viso buvo laikomas 7 dienas. Visą šį laikotarpį pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas.

8. Pareiškėjo teigimu, visose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas.

8.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

8.2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-02-03 pažymoje Nr. 24-670 „Dėl R. K. skundo“ (b. l. 24) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerose.

8.3. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

8.4. Kaip minėta visą ginčui aktualų laikotarpį pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas. Be to, minėtoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-02-03 pažymoje Nr. 24-670 nurodyta, kad visų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpose asmens privatumui užtikrinti yra įrengtos užuolaidos. Taigi pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais nematant kitiems asmenims, įskaitant Lukiškių TI-K pareigūnus, nagrinėjamu atveju pažeista nebuvo.

9. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose Nr. 112A ir Nr. 316 nuotekų vamzdis buvo įrengtas virš stalo, todėl pareiškėjas nuolat girdėdavo tekantį vandenį ir tai jam sukeldavo nemalonius jausmus. Pažymėtina, jog nei iki 2015-11-01-galiojusi Lietuvos higienos norma HN 76:2010, nei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015, nenumato reikalavimų nuotekų vamzdžio įrengimui. Vertinant šią aplinkybę, taip pat būtina pažymėti, kad LVAT laikosi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. pvz. LVAT 2016-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2814-520/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nuotekų vamzdis Lukiškių TI-K kamerose Nr. 112A ir Nr. 316 buvo įrengtas virš stalo, pati savaime nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir dėl to priteisti jam neturtinę žalą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuotekų vamzdžiai šiose kamerose buvo techniškai netvarkingi. Sprendžiant iš pareiškėjo skunde pateikto paaiškinimo, jį iš esmės erzino žinojimas, kad tai yra nutekamasis vamzdis, bei juo bėgančio vandens garsas, o tai, kaip minėta, negali būti laikoma pagrindu neturtinei žalai priteisti, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

10. Pareiškėjo teigimu, kamera Nr. 112A, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 1 dieną, buvo techniškai netvarkinga, nes nuo jos lubų byrėjo tinkas, taip pat matėsi vandens nubėgimo žymės. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs ir 2016-06-22 bei 2016-09-02 skunduose (b. l. 7, 10–11) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui, kuris šių pareiškėjo skundų nenagrinėjo, remdamasis aplinkybe, jog Lietuvos higienos norma HN 134:2015 pareiškėjo nurodytų aplinkybių nereglamentuoja (b. l. 8, 12–13). Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtos higienos normos 12 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Taigi Lukiškių TI-K kameros turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad nekeltų grėsmės jose esantiems asmenims. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktų (b. l. 25–31) matyti, kad Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų metu ši kamera nebuvo tikrinta. Tuo tarpu Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-02-03 pažymoje Nr. 24-670 „Dėl R. K. skundo“ (b. l. 24) nurodyta, kad kai kuriose kamerose vietomis yra atsilupę dažai, esant galimybei jose bus atliktas paprastasis remontas, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad toks remontas buvo atliktas kameroje Nr. 112A pareiškėjo buvimo joje metu, byloje nėra. Atitinkamai, Lukiškių TI-K neneigiant, kad kamera Nr. 112A galimai buvo techniškai netvarkinga, t. y. nepaneigus pareiškėjo skundo argumentų, konstatuotinas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.

11. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad laikotarpiais nuo 2016-06-15 iki 2016-06-20 ir nuo 2016-12-12 iki 2016-12-14 t. y. 7 dienas, pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeista jo teisė į tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, taip pat 2016-06-15 pareiškėjui kalint techniškai netvarkingoje kameroje Nr. 112A, jis galėjo patirti diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus. Vertinat pareiškėjo dėl minėtų pažeidimų patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais, kadangi jo teisių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad laikotarpiais nuo 2016-06-15 iki 2016-06-20 ir nuo 2016-12-12 iki 2016-12-14 pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeista jo teisė į tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, o 2016-06-15 – teisė į tinkamą kameros techninę būklę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiais nuo 2016-06-15 iki 2016-06-20 ir nuo 2016-12-12 iki 2016-12-14 pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeista jo teisė į tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, o 2016-06-15 – teisė į tinkamą kameros techninę būklę.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas