Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui J. Š., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Solveigai Naglienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas,

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. L. ir G. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. vasario 25 d., apie 22 val. Pakruojo rajone, D. kaime, G. L. nuo medžio nusilaužus šaką ir ja atkabinus gyvenamojo namo, priklausančio N. Š., durų kablį ir taip įsibrovus į namą, iš jo pagrobė J. Š. priklausančius daiktus – benzopjūklą „Husqvarna“ 1800 Lt vertės ir magnetolą „Aurum“ 199 Lt vertės, be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. Š., tai yra, G. L. laikant J. Š. ranką ir savo koja prispaudus jo kojas prie lovos, kita ranka ištraukus iš vidinės striukės kišenės piniginę su 800 Lt, G. P. laikant kitą J. Š. ranką, koją uždėjus jam ant krūtinės, taip prispaudus J. Š. prie lovos ir tokiais veiksmais atėmus galimybę jam priešintis, užvaldė nukentėjusiojo J. Š. turtą – 800 Lt pinigų, tuo padarydami nukentėjusiajam J. Š. 2799 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis G. L. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su viskuo, kas parašyta kaltinime, visų aplinkybių nebeprisimena, todėl prašo perskaityti jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus jis patvirtino, nurodydamas, kad viskas surašyta teisingai. Dėl ko padarė padarė šį nusikaltimą, jis nežino. Buvo girtas, G. pasakė, kad žino kur yra pinigų ir nuėjo. Ryte suprato, kad padarė negerai. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, nes blaivus nebūtų taip pasielgęs. Iš piniginės jie pavogė tik 500 litų, nes joje buvo dvi kupiūros po 200 litų ir 1 kupiūra po 100 litų, kitokių pinigų nebuvo. Pinigus iš piniginės išėmus, pačią piniginę jis nunešė atgal ir padėjo prie namo ant suoliuko. Benzopjūklas ir magnetola nukentėjusiajam grąžinti, o pinigų dar negrąžino. Nukentėjusiojo atsiprašė. Civilinį ieškinį atlygins. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamasis G. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visų aplinkybių nebeprisimena, todėl prašo perskaityti jo parodymus. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus jis patvirtino, nurodydamas, kad viskas surašyta teisingai. Taip pasielgė tik dėl girtumo, blaivus niekada nebūtų taip daręs, tuo labiau, kad nukentėjusysis yra jų šeimos draugas. Jam labai gėda dėl savo poelgio, labai gailisi, kad taip pasielgė. Nukentėjusiojo atsiprašė, grąžino jam 60 litų. Tą vakarą jis buvo labai girtas. Kai Š. parvedė namo ir jo namuose dar kartu gėrė, matė, kad Š. savo piniginėje turėjo daugiau pinigų. Po pinigų vagystės, kai pasidalino su G., jis turėjo 200 ir 100 litų kupiūras. Tą patį vakarą jis grąžino 250 litų D., nes buvo skolingas. Iš kur pas jį atsirado 50 litų kupiūra, jis nežino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų G. L. ir G. P. savo kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo J. Š., liudytojų R. K., V. B. parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Š. parodė, kad tą dieną jis buvo nuėjęs pas D. Š. ir ten sutiko G. P., kuris jo paprašė paskolinti 10 litų. Jis išsiėmė piniginę, bet joje smulkių nebuvo ir tada padavė G. 10 litų iš kišenės. Pas D. jis gėrė alų su G. P. ir R. K. Po to G. jį parvedė namo, nes jau buvo girtas. G. pas jį dar užėjo ir jie dar gėrė. Po to G. išėjo namo, o jis su visais rūbais nuėjo miegoti. Prieš atsiguldamas, duris iš vidaus užsikabino kabliu. Miegodamas pajuto, kad kažkas jį dusina, verčia ant kito šono, krausto kelnių ir striukės kišenes ir iš striukės vidinės kišenės ištraukė piniginę. Jam atrodo, kad R. K. jį dusino ir smaugė, o G. P. laikė prispaudęs, nes pažino G. iš balso (iš mikčiojimo), o kitas jam atrodė kad K. Vienu metu jis buvo juos nustūmęs, tačiau jie dar kartą puolė, tik dar stipriau, vienas laikė prispaudęs kojas, kitas laikė už rankų ir su keliu prispaudęs krūtinę. Jam atrodo, kad vaikinai buvo užsimaukšlinę kepures, kambaryje buvo tamsu ir gerai nesimatė. Ištraukę piniginę jie staiga dingo iš kambario. Atsipeikėjęs apie kokią 23 valandą jis nuėjo pas mamą prašyti, kad praneštų policijai, bet mama jo neįsileido. Grįžęs pastebėjo, kad kambaryje nebėra „Husqvarnos“ ir magnetolos, kurie buvo visiškai nauji. Rytą jis nuėjo pas L. S., G. P. globėją, ir pasakė apie vagystę, prašė pasakyti, kad vaikinai geruoju grąžintų pinigus ir pavogtus daiktus, kad nereikėtų kreiptis į policiją, bet ji nesutiko, sakė, kad G. negalėjo taip pasielgti. Tada jis pranešė policijai. Ryte ant suoliuko jis rado piniginę, kurioje pinigų nebuvo, o buvo tik banko kortelė ir asmens tapatybės kortelė. Policijoje jam grąžino 250 litų ir G. P. davė 60 litų. Viso yra grąžinta 310 litų. Iš viso piniginėje buvo 800 litų, nes tą dieną iš Swedbanko jis buvo pasiėmęs 1000 litų ir apie 200 litų išleido – pirko laikrodį už 40 litų, 40 litų sumokėjo už taksi, už 13 litų pirko alaus, dar pirko maisto ir cigarečių. Reiškia 490 litų civilinį ieškinį dėl negrąžintų pinigų bei 10000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes kaltinamieji jį smaugė, dusino, jis buvo išsigandęs, nesijautė saugus. Ant kaltinamųjų jis pyksta ir jiems nedovanoja, tegul jie sėdi kalėjime.

Liudytojas R. K. parodė, kad datos nebeatsimena, nes praėjo daug laiko. Jis nuėjo pas D. Š., ten sutiko G. P. ir visi kartu gėrė alų. Po to atėjo J. Š., atsinešė alaus ir toliau visi gėrė. Š. paprašė G. P., kad šis jį palydėtų iki namų, nes buvo girtas. Š. ir G. P. išėjo, o jis liko pas D. Telefonu gavo SMS žinutę, kad ateiti į paskutinį namą, ir suprato, jog pas Linkiukus. Po kurio laiko jis nuėjo pas L., kur buvo G. L., G. P., V. A., A. M., ir su jais gėrė alų. G. L. ir G. P. buvo girti. Ar jie turėjo pinigų jis nematė. Jis labai pasigėrė ir V. A. su A. M. parvedė jį iki namų, kur jis nuėjo miegoti. Apie antrą valandą nakties pas jį į namus atėjo G. P. ir kvietė eiti pas D. išgerti, tačiau jis atsisakė. Bet vėliau jam paskambino D. Š. ir pakvietė ateiti, nes ji negali išvaryti G. P. Jis nuėjo pas D., kur su G. išgėrė sidro ir užmigo. Ryte jį sulaikė policijos pareigūnai ir buvo uždarę dėl plėšimo, tačiau jokiame plėšime jis nedalyvavo.

Liudytoja V. B. parodė, kad jos draugė M. J. pasakė, jog jų paimti atvažiuos D. K. ir jos važiuos pas L. išgerti. Kai atvažiavo pas L į namus, ten jau buvo A. M., V. A., G. L.. Po kurio laiko atėjo R. K. ir G. P. P. atsinešė alaus. Visi gėrė alų. R. K. pasigėrė ir paprašė V. A. palydėti jį iki namų. V. paprašė jos ir A. M., kad jai padėtų. Jie visi parvedė R. K. į namus. Kur jis gyvena, žinojo V. ir A. Parvedus R. į namus, jis atsigulė miegoti. A. tada išėjo į namus, o ji su V. sugrįžo atgal pas L. Apie kokią 24 val. ar 1 val. G. su G. buvo kažkur išėję. Po kokių dviejų valandų jie grįžo ir jai pasirodė kažkokie keisti, nes mažai kalbėjo, buvo išsigandę. Dar buvo išėję į lauką pasikalbėti ir vėl grįžo į kambarį. Tuo metu V. išėjo į namus, o jie visi nuėjo miegoti. Vėliau iš draugų ji sužinojo, kad G. su G. kažką apvogė.

Iš kratos protokolo, daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis ir pakvitavimo (b.l. 36-42) matyti, kad po vagystės ir plėšimo iš nukentėjusiojo J. Š., 2009-02-27 atlikus kratą G. L. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, daržinėje šiene buvo rastas benzopjūklas „Husqvarna 455“ ir grotuvas „Aurum“ juodos spalvos, kurie po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam J. Š..

Iš daiktų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo su foto lentele ir pakvitavimo (b.l. 43-46) matyti, kad po vagystės ir plėšimo iš nukentėjusiojo J. Š., 2009-02-27 liudytoja D. Š. pateikė 200 ir 50 litų kupiūras, kurias jai davė kaltinamasis G. P., kurios po apžiūros grąžintos nukentėjusiajam J. Š..

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo ir pakvitavimo (b.l. 47-50) matyti, kad nukentėjusysis J. Š. pateikė jo nusipirktų, kurie buvo pavogti 2009-02-25, daiktų - benzopjūklo „Husqvarna 455“ ir magnetolos „Aurum“ dokumentus - serviso knygelę ir instrukcijos knygelę, kurie po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam J. Š..

Iš Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2009-04-21 nutarimo (b.l. 68-71) matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 180 str. 2 d. R. K. buvo nutrauktas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 89-93) matyti, kad kaltinamasis G. L. savo duotus parodymus dėl vagystės ir plėšimo nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 107-111) matyti, kad kaltinamasis G. P. savo duotus parodymus dėl vagystės ir plėšimo nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų G. L. ir G. P. kaltė, padarius svetimo turto vagystę ir plėšimą, įsibrovus į patalpą, yra įrodyta.

Kaltinamųjų G. L. ir G. P. padaryta veika dėl vagystės ir dėl plėšimo J. Š. atžvilgiu jų prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., kadangi jie įsibrovę į gyvenamąjį namą, pagrobė J. Š. priklausančius daiktus, bei pagal LR BK 180 str. 2 d., kadangi jie įsibrovę į gyvenamąjį namą ir panaudodami fizinį smurtą, pagrobė J. Š. priklausančius pinigus.

Kaltinamųjų G. L. ir G. P. parodymai, kad jie iš J. Š. pagrobtoje piniginėje rado ir pagrobė tik 500 litų pinigų vertintini kritiškai, kadangi tokius jų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma tokius kaltinamųjų parodymus, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriais netikėti teismas jokio pagrindo neturi ir kuriuose jis nurodė tą dieną iš banko pasiėmęs 1000 litų, iš kurių apie 200 litų išleidęs įvairiems pirkiniams, ir piniginėje tikrai dar turėjo 800 litų. Kaltinamasis G. P. teigia iš pagrobtos piniginės pasiėmęs vieną 200 litų ir vieną 100 litų kupiūras, tačiau kaip tą pačią naktį nunešė ir atidavė liudytojai D. Š. 250 litų skolą kupiūromis po 200 litų ir 50 litų, negalėjo tiksliai paaiškinti. Iš liudytojos D. Š. 200 litų ir 50 litų kupiūros buvo išimtos tuojau po plėšimo. Abu kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu buvo girti, teisme visų nusikaltimo aplinkybių neprisiminė ir negalėjo paaiškinti.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamųjų G. L. ir G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Kaltinamasis G. L. yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 113), yra baustas administracine tvarka (b.l. 114,115), deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnija apie jį ir jo šeimos narius duomenų neturi, nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b.l. 117), nedirbantis, padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d., 5 d.), nukentėjusysis jam nedovanoja, yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, tačiau pasižada atlyginti, yra dar labai jauno amžiaus (b.l. 112), todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant mažesnę, negu sankcijos vidurkis už padarytus nusikaltimus, bausmę, ją atliekant pataisos namuose (LR BK 41 str., 50 str., LR BVK 62 str., 63 str.).

Kaltinamasis G. P. yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 122), yra baustas administracine tvarka (b.l. 123), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, kaime charakterizuojamas teigiamai, gyvena su globėja (b.l. 124,125), šiuo metu nebedirbantis, padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d., 5 d.), nukentėjusysis jam nedovanoja, yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, tačiau pasižada atlyginti, yra dar labai jauno amžiaus (b.l. 121), todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant mažesnę, negu sankcijos vidurkis už padarytus nusikaltimus, bausmę, ją atliekant pataisos namuose (LR BK 41 str., 50 str., LR BVK 62 str., 63 str.).

Kaltinamiesiems G. L. ir G. P. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (LR BK 66 str.).

Siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamiesiems G. L. ir G. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistinos kardomosios priemonės iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir asmens dokumento paėmimo į suėmimą (LR BPK 119 str., 122 str., 123 str. 6 d.).

Nukentėjusiojo J. Š. 490,00 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamųjų G. L. ir G. P. solidariai (LR CK 6.249 str., 6.263 str., LR BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo J. Š. 10000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį jis pareiškė žodžiu teisiamojo posėdžio metu prieš baigiant įrodymų tyrimą, yra tenkintinas iš dalies, kadangi šis ieškinys yra pagrįstas tik paties nukentėjusiojo paaiškinimu, jog kaltinamieji jį dusino, spaudė prie lovos, buvo labai išsigandęs, nes savo namuose pasijautė visiškai nesaugus. Jokių kitokių neturtinės žalos įrodymų byloje pateikta nėra. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. Š. dėl kaltinamųjų G. L. ir G. P. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir baimė. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. Š. tą vakarą prieš jo apiplėšimą pats bendravo su kaltinamuoju G. P., kartu su juo gerdamas alų pas liudytoją D. Š., po to savo namuose, buvo prie kaltinamojo išsitraukęs savo piniginę su pinigais ir buvo girtas, kas turėjo įtakos kaltinamiesiems įvykdyti prieš jį nusikaltimą. Be to, byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji šiuo metu neturi darbo ir pajamų. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamos veikos pasekmes, paties nukentėjusiojo veiksmus prieš nusikalstamos veikos padarymą, kaltinamųjų kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas girtumo pasekmėje bei jų turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 10000,00 litų, yra per didelis, ir mažina jį iki 500,00 Lt, kuris yra priteistinas iš kaltinamųjų solidariai, kadangi žala buvo padaryta jų neteisėtais veiksmais (LR CK 6,263 str., 6.250 str.).

Likusi 9500,00 Lt nukentėjusiojo J. Š. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina, kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką G. L. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. vasario 27 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. L. pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje.

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką G. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. vasario 27 d. 8.40 val. iki 2009 m. vasario 27 d. 18.20 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. P. pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje.

Priteisti iš nuteistųjų G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), solidariai civilinį ieškinį 490 (keturis šimtus devyniasdešimt) litų dėl turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 (penkis šimtus) litų dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Likusią nukentėjusiojo J. Š. 9500,00 (devynių tūkstančių penkių šimtų) litų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.