Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovui – uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ gydytojui psichiatrui Juozui Galiauskui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilkmergės klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo A. A. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio mėn. 8 d. nutartimi A. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o pastaroji – to paties teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri tęsiama iki šiol.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. lapkričio 7 d. gautas UAB „Vilkmergės klinika“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo A. A. panaikinimo. Teikime nurodoma, kad A. A. laikosi gydytojo psichiatro nurodymų, jaučiasi patenkinamai, teigia, kad nevartoja alkoholio. A. A. yra prižiūrimas dukros, dalinai palaiko ryšius su artimaisiais. Asmuo elgiasi ramiai, nekonfliktiškai, psichinė būsena yra stabili, būklei yra kritiškas.

3. Teismo posėdžio metu teikimą pateikusios UAB ,,Vilkmergės klinika“ atstovas gydytojas psichiatras J. Galiauskas palaikė teikimą ir prašė nutraukti priverstinį ambulatorinį stebėjimą, nes gydymas nereikalingas, asmuo dėl savo psichinės būklės yra pasveikęs, todėl socialinis pavojingumas yra išnykęs. J. Galiauskas taip pat parodė, kad A. A. psichikos sveikatos centre buvo stebimas po grįžimo iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės, jam buvo taikytas priverstinis ambulatorinis stebėjimas, asmuo atvykdavo į psichikos sveikatos centrą dėl vaistų išrašymo, nors jokių vaistų nebuvo skirta iš stacionaro, bet ambulatoriškai jis vartodavo vaistus, skirtus nemigos gydymui. Per visą stebėjimo laikotarpį asmuo buvo lankomas socialinės darbuotojos namuose, jokių patologinių nukrypimų nebuvo, praktiškai gydymas buvo taikomas tik dėl nemigos. Šiuo metu asmuo epizodiškai vartoja vaistus nuo nemigos. Nemigą gali provokuoti asmeniui nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, tačiau liga praktiškai nepasiduoda gydymui. Net A. A. gulint ligoninėje, jam nebuvo taikytas specifinis gydymas. (Duomenys neskelbtini) gali pasireikšti vienkartinai, toliau nebesikartoti, juo labiau, kad komplikuojasi su (duomenys neskelbtini) liga, todėl pagrindinis susirgimas lieka (duomenys neskelbtini) liga, kuri nėra pagydoma. A. A. yra kritiškas savo būklei. Ukmergės rajone nėra galimybės sudaryti psichiatrinės komisijos, todėl remiasi socialinio darbuotojo paaiškinimais. Nebuvo jokių ligos paūmėjimų, taip pat nebuvo fiksuota alkoholio vartojimo atvejų.

4. Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.

5. Asmuo, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai, alkoholio nevartoja. Pas gydytoją psichiatrą lankytis nereikia, reikia tik vaistų išsirašyti. Savo psichikos būklę vertina gerai, tik nuo (duomenys neskelbtini) dreba ranka. Lankysis pas psichiatrą, nes jam reikalingi vaistai nuo nemigos.

6. A. A. gynėjas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko gydytojo psichiatro ir prokurorės pozicijas, siūlė teikimą tenkinti.

Teikimas tenkinamas.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymo yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą.

8. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalį, teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

9. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi A. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o pastaroji – to paties teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri tęsiama iki šiol.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A. stebėjimo laikotarpiu ligos paūmėjimo nebuvo, liga yra remisijos (pasveikimo) fazėje. Teismo posėdžio metu gydytojas psichiatras J. Galiauskas patvirtino, kad A. A. gydymas nereikalingas, per visą stebėjimo laikotarpį nebuvo ligos paūmėjimų, pagrindinis susirgimas lieka (duomenys neskelbtini) liga, A. A. epizodiškai vartoja vaistus nuo nemigos, yra kritiškas savo būklei; šiuo metu A. A. dėl savo psichinės būklės yra pasveikęs, jo socialinis pavojingumas yra išnykęs. Teikimo medžiaga patvirtina ir tai, kad A. A. vaistai nebuvo skiriami (išskyrus vaistus nuo nemigos), ligos paūmėjimo nebuvo, alkoholio vartojimo atvejų nenustatyta, ką parodė ir pats A. A. teismo posėdžio metu, patvirtinęs, kad jaučiasi gerai, alkoholio nevartoja, savo psichikos būklę vertina gerai, tik nuo (duomenys neskelbtini) dreba ranka. Svarbu tai, kad asmuo yra kritiškas savo būklei, nurodė, kad ir toliau lankytis pas psichiatrą, nes jam reikalingi vaistai nuo nemigos.

11. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu gydytojo psichiatro pateiktus paaiškinimus, A. A. paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad A. A. sveikatos būklė per tą laiką, kai jis buvo stebimas ambulatoriškai, t. y. nuo 2022 m. gegužės mėn., reikšmingai pasikeitė, jo psichinė būsena pagerėjo ir pakankamai ilgą laiką išlieka stabili. Svarbu tai, kad nei ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis metu, nei stacionarinio stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje metu nebuvo fiksuota jokių A. A. gydymo režimo pažeidimų, agresijos protrūkių, alkoholio vartojimo atvejų ar kitais aspektais netinkamo asmens elgesio, kas iš esmės reiškia, kad A. A. socialinis pavojingumas yra išnykęs. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo metu egzistuoja realūs veiksniai, galintys sukelti grėsmę, jog asmuo darys baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ar kitaip kels pavojų asmenims, jų turtui ir pan. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. A. yra kritiškas savo psichinei būsenai, reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, nors gyvena vienas, tačiau turi suaugusią dukrą, kuri juo rūpinasi.

12. Taigi, visa tai reiškia, jog A. A. pasveiko ir išnyko reikalas taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, todėl pateiktas teikimas tenkinamas ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymas naikinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 5, 6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Vilkmergės klinika“ teikimą tenkinti.

Panaikinti A. A. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti A. A., jo gynėjui, prokurorei, uždarajai akcinei bendrovei „Vilkmergės klinka“, nukentėjusiesiems A. K., I. M., Z. A., V. B., A. A. dukrai J. P..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.