Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-09 · Administracinė byla Nr. I-2551-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
I-2551-644/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Pareiškėjas
D. M.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2551-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00359-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atstovei Gintarei Sodonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 17 d. bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-jo sektoriaus, gyvenamojoje patalpoje Nr. 7 netinkamomis sąlygomis, kadangi patalpos apšvietimas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje yra du langai, kurie neplaunami, vienas langas praleidžia ne daugiau 20 lx natūralios šviesos, visą patalpą apšviečia dvi 20 V lemputės. Nurodė, kad netinkamas apšvietimas sužalojo pareiškėjo sveikatą, prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 8-11) ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-jo sektoriaus, gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurios apšvietimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad patalpa apšviečiama natūraliai, nes patalpoje yra du skaidraus stiklo langai ir dirbtiniu apšvietimu - šviestuvais. Gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka turi pasirūpinti patys nuteistieji, tam tikslui jie aprūpinami valymo inventoriumi, valymo rezultatus kontroliuoja būrio viršininkas. Pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuoti tik nežymūs sveikatos sutrikimai, todėl skunde išdėstyti argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti. Teigė, kad pareiškėjas dėl netinkamo gyvenamosios patalpos apšvietimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė ir nepateikė jokių įrodymų apie žalos buvimo faktą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN) netinkamomis sąlygomis, t.y. esant neatitinkamam gyvenamosios patalpos apšvietimui.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms nerekonstruotoms įstaigoms netaikomos.

Pagal higienos normos HN 76:2010 22 punktą, patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx.

Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 17 d., pareiškėjas D. M. buvo laikomas Pravieniškių PN 1-jo sektoriaus, gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, tai nurodė pats pareiškėjas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 7 yra įrengti du langai (110x70 cm.), kurie neplaunami, vienas langas praleidžia ne daugiau 20 lx natūralios šviesos, patalpą apšviečia dvi 20V lemputės.

Atsakovas atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 7 yra įrengti skaidraus stiklo langai, tai atitinka higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, tačiau Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja kameros langų kiekio ir dydžio, o gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka turi pasirūpinti patys nuteistieji.

Nors atsakovas į bylą nepateikė tikslių duomenų apie Pravieniškių PN 1-jo sektoriaus, gyvenamosios patalpos Nr. 7 apšvietą (matavimų duomenų), tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateikta Pravieniškių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. 77-374 „Dėl pareiškėjo D. M. gyvenimo sąlygų“, kurioje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos Nr. 7 apšvietimas atitinka higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus (b.l. 13). Pareiškėjo argumentus dėl kameros nevalomų langų paneigia atsakovo į bylą pateiktas Pravieniškių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas (b.l. 17-19), kurio 6-10 punktuose nurodyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų, tame tarpe langų, valymą atlieka nuteistieji, o valymo inventorių ir medžiagas pagal Sveikatos priežiūros tarnybos užsakymą nuperka ir nuteistiesiems išduoda ūkio skyriaus darbuotojai. Taigi, nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, turi patys rūpintis gyvenamosios patalpos švara ir tvarka.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad langai praleidžia ne daugiau 20 lx natūralios šviesos, tačiau, bylos duomenimis, patalpoje jokie apšvietos matavimai nebuvo atlikti. Patalpų natūralaus apšvietimo didinimas susijęs su patalpų rekonstrukcija, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai šiuo atveju negali būti taikomi. Be to, į bylą nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją ar Visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietimo) gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjo skunde nurodyti tik abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, kurie vertintini tik kaip subjektyvi, nekonkretizuota paties pareiškėjo nuomonė, kuri nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo kameros natūralaus apšvietimo atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje veikia dvi 20 V lemputės, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad apšvietimas gyvenamojoje patalpoje būtų netinkamas. Kaip jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateikta Pravieniškių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. 77-374 „Dėl pareiškėjo D. M. gyvenimo sąlygų“, kuri patvirtina, kad gyvenamosios patalpos Nr. 7 apšvietimas atitinka higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus (b.l. 13). Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo yra abstraktūs ir deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat akcentuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytą žalą dėl sveikatos sutrikdymo ir, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismui pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos (b.l. 14-16) duomenys nepatvirtina jo teiginių apie sveikatos sutrikdymą, kuris galėtų būti tiesiogine bausmės atlikimo sąlygos priežastimi. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl bėrimo ir blogo miego. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas teismui nepateikė. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos). Aukščiau išdėstytos teisiškai reikšmingos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali atsirasti ir atsakomybė. Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis