- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-296-290-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- T. M., J. M.
- Advokatai
- Audra Beta Rekštienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajam A. K., jo gynėjai advokatei Audrai Betai Rekštienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros, nukentėjusiųjų T. M. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo T. M. 5000 Lt., J. M. 30000 Lt. ir Valstybinės ligonių kasos 471,42 Lt. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
A. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2010 m. kovo 19 d. apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje - viešbučio „Europa Royal Hotel“, esančio Basanavičiaus aikštėje Nr. 8, Marijampolėje, aikštelėje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. pamatęs per aikštelę einančius policijos pareigūną T. M., jo žmoną J. M. bei mažametį sūnų Ą. M., žinodamas, kad 2010-03-13, T. M., vykdydamas tarnybines funkcijas, dirbo kartu su policijos pareigūnu Vaidu Burba, kuris surašė A. K. protokolą už administracinį teisės pažeidimą, tyčia, kerštaudamas, savo vairuojamu automobiliu ,,Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link T. M. ir jo šeimos narių, tokiu būdu juos išgąsdindamas, signalizavo bei rodė nepadorius gestus, o nukentėjusiesiems priėjus prie savo automobilio, A. K. išlipo iš automobilio ir priėję prie nukentėjusiųjų Jurgitos ir T. M., mažamečio Ą. M. akivaizdoje grasinančiai įžeidinėjo T. M., tokiais bendrais veiksmais dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo padarė nukentėjusiajai J. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-02-11 nuosprendžiu A. K. išteisino, nes padarė išvadą, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-11 nuosprendį dėl A. K. išteisinimo pagal LR BK 284 str. l d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti A. K. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 8 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 200 val. po 25 val. per mėnesį ir priteisti iš A. K. nukentėjusiajam T. M. 5 000 litų, J.M. 30 000 litų, Valstybinei ligonių kasai 471,42 litų žalai atlyginti. Nurodo, kad teismas pripažino įrodymais kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, tačiau nuosprendyje nepasisakė dėl kokių priežasčių nevertina bei nesivadovauja nukentėjusiųjų parodymais bei vaizdo medžiaga, o vadovaujasi tik nenuosekliais kaltinamojo bei liudytojo, BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka ištirtais parodymais. Tokiu būdu teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Teismas tinkamai neįvertino to, kad kaltinamojo parodymai byloje yra nenuoseklūs, prieštaraujantys nukentėjusiųjų parodymams bei užfiksuoto vaizdo įrašo duomenims. Teismas darydamas išvadą, jog kaltinamojo veiksmuose nebuvo keršto motyvo, nevertino visumos, teisminio tyrimo metu ištirtais duomenimis nustatytų aplinkybių- kaltinamojo ciniško, iššaukiančio, agresyvaus elgesio, rodančio norą konfliktuoti su jį nubaudusiu policijos pareigūnu. Nukentėjusiosios parodymai, jog automobilis važiavo nesustodamas, o jame sėdintis vairuotojas žiūrėjo link jų šeimos ir juokėsi bei rodė nepadorius gestus rankos pirštais, neginčijamai įrodo kaltinamojo tyčią, siekiant išgąsdinti nukentėjusiuosius. Teismas nepagrįstai liudytojo E. V. parodymus vertino kaip teisingus, nors jie yra prieštaringi, neatitinkantys nuoseklių įvykio sekos aplinkybių. Teismas, išteisindamas A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, neteisingai įvertino įrodymų visumą, nesivadovavo baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir padarė nepagrįstą išvadą, jog A. K. nepadarė nusikalstamos veikos.
Nukentėjusieji apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Gudo 2011-02-11 priimtą A. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Jų nuomone, teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes jame nurodyti teiginiai, jog kaltinamasis parkavo automobilį tam skirtoje, griežtai linijomis pažymėtoje automobilio parkavimo vietoje, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Vaizdo įrašuose matosi, kad A. K. vairuojamas automobilis pastovėjęs aikštelėje pradeda važiuoti ir suka į kairę pusę kaip tik tuo metu, kai iš tos pusės ateina ir į automobilių stovėjimo aikštelę įeina nukentėjusieji. Be to, aikštelėje buvo laisvų stovėjimo vietų, o A. K. savo automobilį norėjo pastatyti būtent vietoje, kurioje jam draudžiama sustoti, t.y. vietoje, kuri skirta įmonės „Arvi“ darbuotojams. A. K. puikiausiai matė ateinančius nukentėjusiuosius ir nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju pėstiesiems, ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Tai parodo, kad jis tyčia, kerštaudamas siekė juos išgąsdinti. Apeliantams kyla pagrįstų abejonių dėl nuosprendžio objektyvumo, nes nukentėjusiųjų parodymus, dėl kaltininko veiksmų tyčios bei keršto laikymo tik nukentėjusiųjų asmenine nuomone, t.y. prielaidomis, kuriomis teismas remtis negali, nors liudytojo E. V. priešingus nei nukentėjusiųjų parodymus teismas laiko patikimais ir jais tiki, nors jie taip pat laikytini tik prielaidomis, yra subjektyvūs, nes šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nukentėjusiųjų nuomone, įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, A. K. kaltė yra įrodyta pilnai byloje esančiais objektyviais įrodymais, t.y. viešbučio „Europa Royal Hotel“ ir ant Marijampolės savivaldybės administracijos pastato įrengtų vaizdo kamerų įrašais.
Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintojo gynėja advokatė A.B. Rekštienė nurodo, jog teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas ir prašo prokuroro bei nukentėjusiųjų skundus atmesti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės prašymą prokuratūros bei nukentėjusiųjų apeliacinius skundus patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinius skundus atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad prokurorės bei nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini.
Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti A. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jį pagrįstai išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas išanalizavo visų byloje apklaustų asmenų parodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitą byloje esančią medžiagą.
A. K. pateiktas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo grindžiamas tuo, jog jis, tyčia, kerštaudamas T. M., kuris vykdydamas tarnybines funkcijas, surašė A. K. protokolą už administracinį teisės pažeidimą, savo vairuojamu automobiliu važiavo link T. M. ir jo šeimos narių, tokiu būdu juos išgąsdindamas, signalizavo bei rodė nepadorius gestus, o nukentėjusiesiems priėjus prie savo automobilio, išlipo iš automobilio ir priėję prie nukentėjusiųjų Jurgitos ir T. M., mažamečio Ą. M. akivaizdoje grasinančiai įžeidinėjo T. M., tokiais bendrais veiksmais dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo padarė nukentėjusiajai J. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas, nurodydamas, jog tokie kaltinimai nepasitvirtino, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos neginčijamai nustatytas tik faktas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų buvo nukentėjusieji T. M. ir J. M. su sūnumi bei išteisintasis A. K., taip pat ir liudytojas E. V.. Tačiau, analizuojant pareikšto kaltinimo A. K. pagrįstumą, matyti, jog abiejų konflikto pusių versijos dėl įvykio aplinkybių prieštaringos, o kitų nešališkų asmenų, kurie būtų matę įvykį ir galėtų duoti objektyvius ir tikrovę atitinkančius parodymus, nustatyta nebuvo. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, besąlygiškai vienos iš konflikto pusės asmenų parodymus laikyti įrodymu, o kitus atmesti, negalima, todėl jais teismas gali vadovautis kaip pagrįstais tik tuomet, kai juos patvirtina kita byloje esanti faktinė medžiaga. Pateiktų vaizdo laikmenų duomenys, su kuriais susipažino ir apeliacinės instancijos teismas, patvirtina tik paties santykio tarp kaltinamojo bei nukentėjusiųjų buvimą, tačiau iš šio įrašo jokiu būdu negalima teigti, kad A. K. atliko veiksmus, kurie atitinka viešosios tvarkos pažeidimo dispoziciją, t.y., kad jis be jokios priežasties ignoravo bendravimo taisykles bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kad jis važiavo link nukentėjusiųjų juos išgąsdindamas, kad signalizavo bei rodė nepadorius gestus, kad elgėsi įžūliai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Pažymima, kad teismas nediferencijavo nukentėjusiųjų bei kaltinamojo ir liudytojo E. V. parodymų, kaip nurodyta nukentėjusiųjų skunde, vienus nepagrįstai atmesdamas kaip paremtus tik prielaidomis ir subjektyvius, o kitus laikydamas įrodymais. Teismas visų apklaustų asmenų parodymus vertino vienodu aspektu - tik kaip pagrindžiančius ar paneigiančius A. K. pateiktą kaltinimą ir laikė juos patikimais tik tiek, kaip minėta aukščiau, kiek jie yra patvirtinti kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ir kaltinamojo tyčios, nes nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis T. M. konfliktavo anksčiau, bei tai, jog jis automobilį norėjo parkuoti draudžiamoje vietoje, nors buvo laisvų vietų ir kitur, negali būti laikoma neginčijamu jo kaltės įrodymu. Tai, kad šie asmenys turėjo konfliktą anksčiau bei kaltinamojo pasirinkta automobilio parkavimo vieta, gali būti laikomos tik prielaidomis, jog A. K. kerštaudamas galėjo atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu siekė juos atlikti, tačiau prielaidomis teismas negali vadovautis, tuo labiau, kad ir objektyvioji nusikalstamos veikos pusė šiuo atveju nepatvirtinta jokiais įrodymais.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą iš tiesų yra akivaizdu, kad konkrečių ir neginčijamų įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nėra. O nesant objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendis dalyje dėl A. K. išteisinimo yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiųjų T. M. bei J. M. apeliacinius skundus atmesti.