Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Teismingumo byla T-11 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00904-2012-2 (S) Procesinių sprendimų kategorija: 94.5

2013 m. sausio 23 d.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo D. R. ,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1930,25 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1072,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas V. P. nurodo, jog žala jo automobiliui atsirado įvažiavus į kelio įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią pilną vandens duobę, neaptvertą ir nepažymėtą jokiais kelio ženklais. Ieškovas savivaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip pat ieškovas nurodo, kad Civilinio kodekso 6.266 straipsnis nustato, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (2008 m. spalio 27 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008). Kauno apylinkės teismas nurodo, kad ieškovas V. P. ieškinyje pateikia du teisinius pagrindus, numatytus CK 6.266 ir CK 6.271 straipsniuose, savivaldybės atsakomybei atsirasti. Teismo nuomone, šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl vienos viešojo administravimo (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savarankiškos funkcijos - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155). Vietos savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Teismui kilus abejonių, kuriame iš teismų - bendrosios kompetencijos ar administraciniame -nagrinėtini šios bylos reikalavimai, kurie kildinami iš CK 6.271 ir CK 6.266 straipsnių (CPK 36 straipsnio 3 dalis), nuspręsta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo klausimui spręsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155). Vietos savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi esamu teisiniu reglamentavimu bei ankstesne praktika panašaus pobūdžio bylose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta byloje „Lietuvos draudimas“ v. Kauno miesto savivaldybė, 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta byloje V. Š. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta byloje UAB DB „Industrijos garantas“ v. Kauno miesto savivaldybė; 2011 m. vasario 19 d. nutartis, priimta byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. Kauno miesto savivaldybė) sprendžia, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 straipsnis). Ar konkrečiu atveju yra pagrindas savivaldybės civilinei atsakomybei, spręs bylą nagrinėjantis administracinis teismas.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė tuo pat metu yra ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) savininkas, nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių prigimties, kuri išlieka administracinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkas Juozas Šerkšnas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjas Anatolijus BaranovasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasEgidijus LaužikasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys