Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-859-785/2015;

Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18279-2015-8;

2015 m. lapkričio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistajam G. V., jo gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės sumažintos 1/3 dalimi ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė G. V. paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

UAB (duomenys neskelbtini)(į.k. (duomenys neskelbtini)) pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš G. V. ir V. V. UAB (duomenys neskelbtini)215 Eur (du šimtai penkiolika eurų) turtinės žalos.

Šiuo nuosprendžiu kaltu taip pat pripažintas ir V. V., tačiau jis apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. ir V. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, turėdami tikslą įsibraunant į patalpą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. kovo 28 d., apie 22:00 val., įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia sugadindami šiferinę stogo dangą ir tuo padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 115 eurų (397,07 Lt) žalą, iš garažo pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius daiktus, t.y. automobilio ,,Iveco“ starterį, kurio vertė 30 eurų (103,58 Lt) automobilinę pompą, kurios vertė 5 eurai (17,26 Lt), du aliuminius radiatorius, kurių bendra vertė 15 eurų (51,79 Lt), 30 litrų talpos plastikinę talpą, kurioje buvo 30 litrų dyzelino, bendros 30 eurų (103,58 Lt.) vertės, varinį 50 metrų ilgio ilgintuvą, kurio vertė 20 eurų (69,06 Lt.), taip bendrais veiksmais pagrobiant daiktus padarė UAB (duomenys neskelbtini) 100 eurų žalą (345,28 Lt). Bendra žala 215 eurų (731,99 Lt).

Teismo posėdyje nuteistasis G. V. ir jo gynėjas advokatas Algirdas Sakalauskas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam G. V. pritaikyti tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis G. V. neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Pažymima, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė apeliantui tinkamai individualizuota, proporcinga padarytoms dviem nusikalstamoms veikoms ir nelaikytina aiškiai per griežta.

BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta, jog nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 187 str. 3 d. sankcijoje numatyta, jog baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Parinkdamas bausmę ir nustatydamas bausmės dydį G. V. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį. Pažymėjo, jog G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, o sunkinanti, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. V. praeityje buvo baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiems teistumams, netrukus po arešto bausmės atlikimo, kas, pirmos instancijos teismo vertinimu, rodo jo polinkį nusikalsti.

Kauno apygardos teismas taip pat pažymi, jog G. V. per tris metus nuo 2012 metų yra teistas 7 kartus. Iš jų 4 kartus dėl nusikaltimų nuosavybei, kas rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia ir yra penktą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą. Anksčiau skirtos bausmės nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, todėl tik realus terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai už dvi padarytas nusikalstamas veikas skyrė subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra laikoma per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kurios taip pat priskiriamos prie lengvinančių t.y. nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Pažymima, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės nurodytos BK 59 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju, kadangi apylinkės teismas pripažino nuteistojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, sutinkama su apelianto motyvais, kad jis dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi, tačiau ši aplinkybė negali būti vertintina kaip nauja ir savarankiška atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tai, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi yra laikoma viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o ne dvejomis.

Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo elgesys nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog perskaičius kaltinamąjį aktą G. V. parodė, kad V. V. padavinėjo daiktus, o jis daiktus pro stoge esančia skylę priiminėjo. Po to daiktus paslėpė aikštelėje.

Taigi matyti, kad G. V. veiksmai nebuvo antraeiliai, jis aktyviai dalyvavo vykdant nusikalstamas veikas. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad G. V. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Aukštesnysis teismas konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.