Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

ieškovė ieškiniu (b.l. 102-107) pareiškė reikalavimus: 1) iškeldinti atsakovus iš jai nuosavybės teise priklausančio buto su priklausiniais – 1/8 dalimi sandėlio, 1/8 dalimi tvarto, esančių Minijos g. 3-5, Dovilų mstl., Dovilų sen., Klaipėdos r.; 2) iš atsakovų solidariai priteisti 1568,65 Lt nuostolių atlyginimo; 3) iš atsakovų solidariai priteisti 35521,00 Lt turtinės žalos, padarytos dėl buto apgadinimo, 4) priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovams skirti baudą, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant ieškovei; 6) priteisti solidariai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė prašė atsakovų pareikštą priešieškinį atmesti suėjus ieškinio senaties terminui. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurį įsigijo 1997-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Po buto įsigijimo su atsakovu A. J. sudarė žodinę panaudos sutartį, pagal kurią ji leido neatlygintinai laikinai naudotis butu, o atsakovai įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius, išlaikyti butą tvarkingą ir grąžinti jį tokios būklės, kokios jiems buvo perduotas. Atsakovai nevykdė pareigos mokėti komunalinius mokesčius, laikė netvarkingą butą, todėl ji 2014-02-18 raginimu prašė atsakovų išsikelti iš buto, tačiau atsakovai į raginimą nereagavo. Nuo 2014-03-20 atsakovai butu naudojasi be teisinio pagrindo. Nurodė, kad gavusi įspėjimus iš komunalines paslaugas teikiančių bendrovių, ji pati ėmė mokėti už atsakovų suvartotą vandenį, elektros energiją, šiukšles ir kitas paslaugas, tai yra nuo 2010m. lapkričio mėn. sumokėjo 246,87 Lt už atsakovų suvartotą elektros energiją ir 9,77Lt mokestį už įmokos sumokėjimą, taip pat apmokėjo 77,75 Lt skolos už išieškojimo išlaidas, sumokėjo 78,00 Lt už elektros energijos tiekimo atnaujinimą ir 4,00 Lt mokesčio už įmokos priėmimą. Iš viso dėl atsakovų sunaudotos elektros patirta 416,39 Lt išlaidų. 2013-08-17 ieškovė bute įrengė vandens apskaitos prietaisą, kurio įrengimas kainavo 48,40 Lt ir 6,00 Lt už bankines operacijas. Nuo 2013-09-20 ieškovė už atsakovų išnaudotą vandenį sumokėjo 91,16 Lt ir 7,88 Lt mokestį už įmokos priėmimą, iš viso dėl vandens patirtas 153,44 Lt išlaidų. Už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo 248,82 Lt, be to, nuo 2014-03-20 iki 2014-08-20 ji būtų gavusi 750,00 Lt pajamų už buto nuomą (per mėnesį po 150,00 Lt). Iš viso prašo iš atsakovų priteisti 1568,65 Lt išlaidų už komunalines paslaugas ir negautų pajamų už buto nuomą. Nurodo, kad atsakovai, gyvendami jai priklausančiame bute, apleido butą, dėl ko ji bus priversta daryti buto remontą, kuris pagal preliminarius paskaičiavimus kainuotų 35521,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pareiškė nepagrįstą reikalavimą, ieškovė prašo atsakovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20000,00 Lt baudą.

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti 1997-11-15 buto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ginčo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip apsimestinis sandoris, kuris tarp ieškovės ir jo buvo sudarytas sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis, nes sandoris buvo sudarytas ieškovės įkalbėjimo pasekoje, jis iš ieškovės pinigų negavo, kadangi nebuvo ketinimo butą visam laikui perleisti ieškovei, nes po tam tikro laiko ieškovė žadėjo butą oficialiai perleisti jam. Nurodo, kad ieškovė jo atžvilgiu veikė ir veikia akivaizdžiai apgaulingai ir nesąžiningai. Visą laiką nuo 1997-11-15 iki šiandien jis ir jo sutuoktinė nepertraukiamai gyvena ginčo bute, būsto mokesčių įsiskolinimo nėra (b.l. 57).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pastato-tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., įregistruoti ieškovės V. Š. vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 1998-01-14) (b.l. 9-10). Pateikta sutartis patvirtina, kad 1997-11-15 tarp ieškovės (pirkėjos) ir atsakovo (pardavėjo) buvo sudaryta notariškai patvirtinta sutartis, kurios pagrindu atsakovas jam priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., pardavė ieškovei už 21524,00 Lt. Sutarties 2 punkte patvirtinta, kad sutartą pinigų sumą pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą (b.l. 7). Ieškovė 2014-02-18 raginimu kreipėsi į atsakovą, ragindama atsakovą iki 2014-03-03 išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o to nepadarius, įspėjo, kad bus priversta kreiptis į teismą dėl iškeldinimo (raginimas atsakovui išsiųstas registruotu laišku) (b.l. 11). Pateiktos sutartys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2001-10-24 iki 2013-08-16 ieškovė, kaip buto savininkė, sudarė eilę sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais (elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis ir kt.) (b.l. 72-81). Pateiktos sąskaitos patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2014-06-18 apmokėjo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., suteiktas komunalines paslaugas ( už šaltą vandenį, už komunalinių atliekų tvarkymą, už elektros energiją) (b.l. 84-97, 108-113).

Dėl priešieškiniu pareikšto reikalavimo.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini)buto pirkimo-pardavimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ginčo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip apsimestinis sandoris, kuris tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis, sandoris buvo sudarytas ieškovės įkalbėjimo pasekoje, atsakovas iš ieškovės pinigų negavo, kadangi nebuvo ketinimo butą visam laikui perleisti ieškovei, po tam tikro laiko ieškovė žadėjo butą oficialiai perleisti atsakovui. Ieškovė nesutinka su šiuo reikalavimu, prašo priešieškiniu pareikštam reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

Pagal bendrąją taisyklę Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1 d. CK 1.78-1.96 str. nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į nurodytąjį principą, sprendžiant dėl tam tikros rūšies sandorių negaliojimo tam tikrais pagrindais, yra taikomos materialiosios teisės normos, galiojusios sandorio sudarymo metu, t.y. sprendžiant, ar sandoris galioja, taip pat kas turi teisę jį ginčyti, kokie yra sandorio negaliojimo pagrindai, reikia vadovautis sandorio sudarymo metu galiojusiomis teisės normomis.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2010). Tačiau reikalavimai pašalinti niekinio sandorio padarinius tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio padarinių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius gali būti taikoma ieškinio senatis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą, t.y. jo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006;2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. E. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2006).

CK įsigaliojimo tvarką nustato 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10str. nustatytos ieškinio senaties terminų eigos skaičiavimo ir taikymo taisyklės. Pagal bendrąją taisyklę CK nustatyti ieškinio senaties terminai (tiek ilgesni, tiek trumpesni už numatytus 1964m. CK arba kituose iki 2001-07-07 galiojusiuose įstatymuose) gali būti taikomi tik su sąlyga, kad ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki CK įsigaliojimo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registre sutartis įregistruota 1998-01-14. Pažymėtina, kad pagal 1964 m. CK 255str. 1d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas pripažinti, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pradėta vykdyti iš karto po jos sudarymo, kai sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir ieškovei buvo išduotas nuosavybės teisės pažymėjimas. Kadangi Nekilnojamojo turto registras yra viešas ir visiems prieinamas, atsakovas nuo 1998-01-14 turėjo žinoti apie sandorio įregistravimą bei galimą savo teisės pažeidimą, todėl 1998-01-14 data laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia reikalavimui dėl ginčo sandorio pasekmių pareikšti. Pagal CK 84str. 1d. ieškovas turėjo pareikšti reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių pašalinimo per trejus metus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senatis prasidėjo 1998-01-14, konstatuotina, kad ieškinio senaties pabaiga yra 2001-01-14. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas yra praleidęs terminą reikalavimui dėl ginčo sandorio pasekmių pareikšti. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą atmesti atsakovo reikalavimą (CK 1.131str 1d., 1964 m. CK 90 str. 1d.).

Nors priešieškiniu pareikštas reikalavimas atmetamas pritaikius ieškinio senatį, tačiau teismas išdėsto motyvus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo. Pagal byloje nurodytas ir teismo nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad 1997-11-15 sudaryta ieškovės ir atsakovo buto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, visiškai atitiko abiejų šalių valią, sutartimi buvo siekiama tų pačių teisinių pasekmių, t.y. kad butas nuosavybės teisėmis priklausęs atsakovui, taptų ieškovės nuosavybe. Šalys teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, kad buto vertė 1997m. buvo didesnė nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, todėl laikytina, kad butas buvo parduotas pagal tuo metu galiojančias nekilnojamojo turto rinkos vertę. Po ginčo sutarties sudarymo ieškovė įregistravo parduotą butą savo vardu, tai yra pasikeitė nekilnojamojo turto savininkas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad ieškovė, kaip buto savininkė, sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, ieškovei buvo siunčiamos sąskaitos už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas, ieškovė pati apmokėdavo gautas sąskaitas. Teismas laiko svarbia aplinkybe, tai, kad ieškovė nupirktą iš atsakovo butą, nepažeisdama terminų įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų, kad po šios sutarties sudarymo šalys tarėsi dėl įgytos nuosavybės neįregistravimo ar kitokio ieškovės elgesio po šios sutarties sudarymo, šalis tenkino pasiektas rezultatas. Teismas pažymi, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartis yra atlygintinė (LR CK6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d.). Šalys ginčo sutarties 2 punkte nurodė, kad turto pardavimo kaina yra 21524,00 Lt ir kad pardavėjas gavo iš pirkėjos 21524,00 Lt prieš sudarant sutartį ir tai atsakovas patvirtino savo parašu. Pačioje sutartyje yra neginčijamai patvirtintas sutarties šalių parašais pinigų sumokėjimo ir visiško atsiskaitymo faktas. Atsakovas, sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo įvertinti tai, kad ieškovė po sutarties sudarymo ir jos įregistravimo VĮ registrų centre, įgijo nuosavybės teisę į nupirktą butą. Atsakovas nurodė, jog šalys ginčo sutartį sudarė tam, kad atsakovas išvengtų įvykdyti prievolę trečiajam asmeniui, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas per 17 metų ėmėsi veiksmų jo nurodomam tariamam sandoriui atstatyti, o priešieškinį pareiškė tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl iškeldinimo. Todėl aptarti atsakovo veiksmai – ginčo buto perleidimas kitam asmeniui – neatitiko įprastą elgesį asmens, norinčio išvengti turtinės prievolės kreditoriui. Nagrinėjamojoje byloje aplinkybės, kad atsakovas po ginčo sandorio sudarymo ir toliau gyvena ginčo bute, šalys neginčija. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kaip šalys po ginčo sandorio sudarymo buvo susitarusios dėl buto naudojimosi sąlygų, todėl tai, kad atsakovas 17 metų negynė savo, kaip savininko teisių, nesudaro pagrindo išvadai tariamam sandoriui pagrįsti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių. Atsakovas tiek reikšdamas priešieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad jo ir ieškovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris ir buvo sudarytas dėl tuo metu susiklosčiusios jo sunkios padėties, nes jis siekdamas išvengti, kad antstolis nekonfiskuotų buto, jis butą neturint tikslo parduoti perleido ieškovei, nes buvo susitarę su ieškove, kad vėliau ieškovė butą jam perrašys atgal. Pagal LR CPK 178str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus ar reikalavimus. Atsakovas tik nurodė aplinkybes, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikė, tai yra nepateikė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas išieškojimas ar panašiai. Be to, kaip patvirtina ieškovės pateiktas 1984-09-03 Klaipėdos rajono liaudies teismas nuosprendis eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota moteris ir dėl kurio buvo nuteisti ieškovės sūnus ir atsakovas įvyko 1984-06-08, o butą atsakovas ieškovei pradavė 1997-11-15, tai yra beveik 13 metų po eismo įvykio. Be to, iš 1984-11-20 Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimo nustatyta, kad Klaipėdos rajono liaudies teismo 1984-09-03 nuosprendį ir Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo 1984-10-10 nutartį buvo nutarta pakeisti ir A. J. nuosprendžio vykdymą atidėjo 2 metams, nes nustatė, kad A. J. savo noru atlygino padaryto nuostolio dalį (b.l. 167-171). Tai, kad atsakovas pripažino, kad butas priklauso ieškovei patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovai įsileisdavo ieškovę į butą, kad ši galėtų pasižiūrėti skaitliukų parodymus ir pas ieškovę yra visos atsiskaitymo knygelės, be to pats atsakovas pripažino, kad jie remonto nedaro, nes bijo, kad ieškovė atims butą, kas tik patvirtina, kad nebuvo jokio apsimestinio sandorio tarp ieškovės ir atsakovo. Tai, kad ieškovė nuolat ateidavo pas atsakovus ir mokėjo mokesčius patvirtino ir liudytojai apklausti teismo posėdžio metu, šių aplinkybių nepaneigė ir patys atsakovai. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad atsakovas neįrodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudarytas tarp jo ir ieškovės buvo apsimestinis sandoris. Atsakovas neįrodė, kad jis negavo pinigų už butą, nes pirkimo pardavimo sutartimi jis pats patvirtino, kad pinigus už butą jis gavo prieš pasirašant sandorį ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į ieškovę su pretenzija, kad ji nėra atsiskaičius. Nagrinėjant bylą buvo apklausta ne mažai tiek ieškovės, tiek atsakovų kviestų liudytojų, tačiau nei vienas liudytojas negalėjo nieko konkrečiai patvirtinti apie sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį, nes jiems šios aplinkybės nebuvo žinomos, nes jie nedalyvavo sudarant sandorį. Tačiau liudytojas G. J., kuris yra atsakovo pusbrolis, nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis žadėjo sumokėti ieškovei 3000,00 Lt, kad atsakovas galėtų persirašyti butą, priešingai liudytojas tik patvirtino, kad jis norėjo padėti atsakovui susitvarkyti, tačiau dėl pateis atsakovo kaltės tai padaryti nepavyko.

Ieškovė reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovus iš jai priklausančio buto, nurodydama, kad po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ji leido atsakovui, o vėliau ir atsakovei, gyventi jai priklausančiame bute, tačiau 2014-02-18 raginimu ieškovė kreipėsi į atsakovus, paragindama iki 2014-03-03 išsikelti iš ieškovei priklausančio buto. Atsakovai neginčija gavę šį raginimą, be to, atsakovė D. J. patvirtino, kad ieškovė jau prieš du metus prašė jų išsikelti, tačiau jie nesutiko ir prašė jos neiškeldinti, tai yra ėjo tartis pas ieškovę, kad jų neiškeldintų. Atsakovai nesutinka su reikalavimu išsikelti, ginčydami buto pirkimo-pardavimo sandorį, be to, prašo šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

Pažymėtina, kad nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127str. 1d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė abipusiu šalių sutarimu leido atsakovams gyventi ieškovei priklausančiame bute, tačiau 2014-02-18 raginimu pareikalavo atsakovų iki 2014-03-03 išsikelti iš ginčo buto. Atsakovai iki raginime nurodytos datos neišsikėlė, todėl esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2014-03-03, todėl šią datą yra pagrindas laikyti termino reikalavimui dėl iškeldinimo pareikšti pradžia. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė nepraleido senaties termino reikalavimui dėl iškeldinimo pareikšti (CK 1.125str. 1d.).

Dėl reikalavimo priteisti 35521,00 Lt žalos atlyginimo. Ieškovė prašo jai iš atsakovų priteisti 35521,00 Lt žalos atlyginimo, reikalavimą grindžia aplinkybėms, kad atsakovas ieškovei 1997 metais pardavė butą normalios būklės, žodžiu šalys susitarė, kad atsakovas palaikys bute bendrą tvarką. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad butas yra apleistas, sienos aprūkusios, patalpose neaiškios kilmės gręžtinės skylės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė privalės daryti remontą, kuris pagal preliminarius skaičiavimus kainuos apie 35521,00 Lt, prašo iš atsakovo priteisti tokio dydžio žalos atlyginimo. Savo reikalavimą ieškovė grindžia foto nuotraukomis ir remonto darbų sąmata. Atsakovai nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydami, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl buto sugadinimo, butas buvo apgadintas dėl kaimynės sukelto gaisro, aprūkusios buto sienos buvo nuvalytos, pagal galimybes atsakovai butą patvarko.