- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-292-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00517-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
- Kategorijos
- 2.5.18.3Statybos ranga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ūkininko K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-292-372/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ledora“ ieškinį atsakovui ūkininkui K. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo ūkininko K. P. priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ledora“ dėl darbų atlikimo kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Ledora kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ūkininkui K. P. dėl 860 880,49 Lt (249 328,34 Eur) skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jai skolingas nurodytą sumą pagal 2010-11-20 statybos rangos sutartį Nr.01. Ieškovė ragino atsakovą geranoriškai sumokėti skolą, tačiau iki ieškinio padavimo tai nebuvo padaryta.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti ieškovės prašomą priteisti kainą iki 129 991,79 Eur. Jis nurodė, kad su ieškove 2010-11-20 sudarė statybos rangos sutartį Nr.01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir savo medžiagomis pagal parengtą projektą atlikti statybos montavimo ir įrangos įsigijimo darbus, t.y. pastatyti statinius ir juos įrengti. Atliekamų darbų vertė buvo 2 482 445 Lt. Darbai turėjo būti pradėti 2010-12-20, baigti iki 2011-11-31. Pagal sutarties 5.1 punktą ieškovė įsipareigojo darbus atlikti tinkamai ir laiku pagal projektą, o atsakovas įsipareigojo už laiku ir tinkamai atliktus darbus sumokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir atliktus darbų aktus (sutarties 6.1 p.). Teismo nutartimi buvo paskirta statybinė ekspertizė ieškovės atliktų darbų defektams nustatyti. Ekspertas „Pastatų konstrukcijos“ atliko statybos ekspertizę, kurios akte Nr. SE 15-01 konstatavo, kad objekte atlikti rangovo darbai yra su defektais, kurių pašalinimo vertė sudaro 119 336,55 Eur. Užsakovas privalo sumokėti rangos sutartyje numatytą kainą tik po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlygą, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Ieškovė darbų nebaigė ir statybos objekto neperdavė užsakovui. Šiuo metu yra atlikta 97 proc. sutartyje numatytų darbų, o ir jie atlikti nekokybiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija, jog liko skolingas ieškovei 249 328,34 Eur sumą pagal statybos rangos sutartį. Atlikus teismo skirtą statinio ekspertizę, nustatyta, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, su defektais. Byloje nustatyta, kad netinkamai šalinamos nuotekos, konstatuota statinio konstrukcijų ar statinio vidaus drėgmė, o tai kenkia higienai, sveikatai, aplinkos apsaugai. Nustačius bent vieną esminio statinio reikalavimo pažeidimą, nurodytą Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindo reikalauti sumažinti atliktų darbų kainą. Ekspertizės akte nurodyta, kad defektų šalinimo darbų vertė sudaro 119 336,55 Eur. Ieškovė nepateikė šią sumą paneigiančių įrodymų, todėl teismas sprendė remtis ekspertizės akto duomenimis. Tačiau, teismas pripažino, kad atsakovas negali reikalauti priteisti visą priešieškinyje nurodytą sumą, nes atsakovas, privalėjęs organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, ne tik nepasirūpino sudaryti tinkamą sutartį su kompetentingu asmeniu, bet ir neprieštaravo, kad techninę priežiūrą atliktų rangovo darbuotojas. Taigi, rangovo veiksmų priežiūrą atliko to paties rangovo darbuotojas. Teismo vertinimu, tokie aplaidūs atsakovo veiksmai laikytini neatidžiais, nerūpestingais, suteikiančiais galimybę ieškovei piktnaudžiauti pareiga tinkamai vykdyti sutartį. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti atsakovo priešieškinio reikalavimą 10 proc. nuo prašomos sumos, kuri po sumažinimo sudarytų 107 402,89 Eur. Užskaitęs šalių nurodytas sumas, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 141 925,45 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas ūkininkas K. P. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino 10 proc. priešieškiniu prašomą priteisti sumą. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo neatidus, nerūpestingas ir netinkamai vykdė užsakovo pareigas. Tuo metu, kai buvo gautas statybos leidimas, su E. K. sudarant techninės priežiūros sutartį, dar nebuvo žinoma, kad statybos darbus atliks ieškovė, nes statybos rangos sutartis dar nebuvo sudaryta, o be to, E. K. jo neinformavo, kad yra ieškovės darbuotojas. Taip pat pažymėtina, kad joks įstatymas nenumato užsakovui pareigos prižiūrėti rangovo atliekamus statybos darbus, tai yra tik užsakovo teisė. Rangovas, kaip savo srities profesionalas, verslininkas privalėjo tinkamai ir kokybiškai atlikti savo darbą nepriklausomai nuo to, kas yra techninis prižiūrėtojas ir ar jis apskritai yra. Šiuo atveju defektai atsirado ne dėl techninio prižiūrėtojo atliktų ar neatliktų veiksmų, o dėl ieškovės kaip rangovės netinkamai atliktų statybos darbų.
2. Teismui buvo pateiktas priešieškinio patikslinimas, kuriame nurodytas teismo paskirto eksperto naujai pateiktas paskaičiavimas su sąmatomis dėl defektų šalinimo vertės. Teismas patikslintą atsakovo priešieškinį priėmė, tačiau dėl jo nepasisakė, o priešieškinio reikalavimą sumažinti 10 proc., tuo atveju, jei būtų nustatyta atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys dėl atsiradusių defektų, turėjo ne nuo 119 336,55 Eur sumos, o nuo 124 889,27 Eur sumos, kuri nurodyta patikslintame priešieškinyje. Tokiu atveju iš atsakovo teismas turėjo priteisti 136 928 Eur sumą.
3. Teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš atsakovo priteisiama už ieškovo neatliktus darbus. Užsakovas privalo sumokėti tik už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Ieškovė BUAB „Ledora“ atsiliepime prašo atsakovo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pateikia šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:
1. Byloje nustatyta, kad statybos techninė priežiūros sutartis apskritai nebuvo sudaryta, dėl to skundo motyvai, kad apeliantas tinkamai vykdė savo pareigas, nes sudarė techninės priežiūros sutartį su E. K., yra ne tik nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.
2. Priešingai nei teigia apeliantas, jam įstatymu buvo nustatyta pareiga prižiūrėti rangovo atliekamus darbus. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, turėdamas pareigą prižiūrėti rangovo atliekamus darbus, buvo nerūpestingas ir neatidus, nes savo neveikimu leido susidaryti tokiai situacijai, kai rangovo veiksmų priežiūrą atliko paties rangovo atstovas. Dėl to pagrįstai teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti priešieškinio reikalavimą.
3. Apeliantas savo priešieškinio reikalavimą patikslino ne pasirengimo bylos nagrinėjimui proceso metu, o po bylos išnagrinėjimo iš esmės, prieš baigiamąsias kalbas. Priešieškinio patikslinimas byloje nebuvo tiriamas, be to, ieškovė prieštaravo dėl patikslinto priešieškinio priėmimo. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad teismas priėmė priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Byloje nustatyta, kad šalys 2010-11-20 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo parengtą projektą atlikti statybos montavimo ir įrangos įsigijimo darbus, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti sutartą kainą (t. 1, b. l. 12-15). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 860 880,89 Lt (249 328,34 Eur) skolą pagal minėtą sutartį. Atsakovas priešieškiniu prašė sumažinti ieškiniu prašomą priteisti sumą ekspertizės akte nurodyta defektų šalinimo darbų verte, t. y. 119 336,55 Eur. Byloje 2014-02-04 teismo nutartimi buvo paskirta statybinė ekspertizė, kurią atlikus ekspertai nustatė, jog atliktų darbų defektų pašalinimo vertė yra 119 336,55 Eur (t. 2, b. l. 164-172). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad dėl atliktų darbų trūkumų yra atsakinga ieškovė (rangovas) ir pripažino, kad atsakovas pagrįstai reikalauja sumažinti darbų kainą ekspertizės akte nurodyta defektų šalinimo suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas (užsakovas), privalėjęs organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, ne tik nepasirūpino sudaryti tinkamą sutartį su kompetentingu asmeniu, bet ir neprieštaravo, kad techninę priežiūrą atliktų rangovo darbuotojas, sprendė, kad tokie neatidūs ir nerūpestingi atsakovo veiksmai suteikė galimybę ieškovei piktnaudžiauti pareiga tinkamai vykdyti sutartį ir šios aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti atsakovo priešieškinio reikalavimą 10 proc. nuo prašomos sumos. Nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo sumažino priešieškinio reikalavimą, nes jis, kaip užsakovas, tinkamai įvykdė savo pareigas, o sudarant techninės priežiūros sutartį su E. K. dar nebuvo žinoma, kad statybos darbus atliks UAB „Ledora“. Be to, apeliantas pažymi, kad joks įstatymas nenumato užsakovui pareigos prižiūrėti rangovo atliekamus statybos darbus, nes tai yra tik rangovo teisė. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą užsakovas privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, o šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Pareigą užsakovui (statytojui) organizuoti techninę priežiūrą numato ir specialusis statybos teisės aktas - STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“, kuriame, be kita ko, nustatytas draudimas sudaryti sutartį techninei priežiūrai atlikti su to statinio statybos rangovu ar jo struktūroje dirbančiais fiziniais asmenimis (22 punktas). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jam įstatymu buvo nustatyta pareiga prižiūrėti rangovo atliekamus darbus. Nagrinėjamoje byloje techninės priežiūros sutartis nebuvo pateikta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad techninę priežiūrą atliko E. K., kuris buvo ieškovės darbuotojas. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas reikalavimo organizuoti ir atlikti techninę priežiūrą tinkamai neįvykdė, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas buvo neatidus ir nerūpestingas, ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sumažinti atsakovo priešieškinio reikalavimą (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d.). Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad rangovas, kaip savo srities profesionalas verslininkas privalėjo tinkamai atlikti savo darbą, nepriklausomai nuo to, kas būtų techniniu prižiūrėtoju, tačiau tai nepaneigia apelianto pareigos tinkamai vykdyti savo, kaip užsakovo, pareigas. Juo labiau, kad kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas yra ūkininkas, t. y. fizinis asmuo užsiimantis verslu. Pažymėtina, kad ūkininkavimas, nors ir turi specifinių bruožų ir išskirtinių išraiškos formų, yra prilyginamas kitai ūkinei komercinei veiklai, kuria, be kita ko, siekiama atlygintinumo, t. y. pelno. Fiziniai asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais (CK 2.4 str. 2 d.). Taigi, atsakovui kaip verslininkui taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priėmęs priešieškinio patikslinimą, turėjo priešieškinio reikalavimą 10 procentų sumažinti ne nuo pradinio priešieškinio, o nuo patikslinto priešieškinio sumos, t. y. nuo 124 889,27 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-07-15 apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl priešieškinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo, atsižvelgiant į ekspertų pateiktą naują defektų pašalinimo kainos paskaičiavimą, prašė sumažinti ieškovės prašomą priteisti už atliktus statybos rangos darbus kainą – 124 889,27 Eur (t. 8, b. l. 40). Teismas rezoliucija minėto prašymo kopiją nutarė išsiųsti kitai šaliai. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas sprendė patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą, ir nors nenurodė, kad patikslintą priešieškinį priima, tačiau jo negrąžino, nusprendė bylą nagrinėti, pereiti prie baigiamųjų kalbų, o atsakovo prašomą priteisti sumą nustatyti priimant sprendimą. Taigi, laikytina, kad teismas faktiškai patikslintą priešieškinį priėmė. Pagal 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, jog pagal ekspertų pateiktą naują apskaičiavimą defektų pašalinimo vertė padidėjo nuo 119 336,55 Eur iki 124 889,27 Eur, dėl to prašė sumažinti ieškovės prašomą priteisti už atliktus statybos rangos darbus kainą 124 889,27 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą didesne suma nei ekspertizės akte nurodyta defektų šalinimo darbų suma, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo. Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jau iškėlus bankroto bylą buvo aišku, kad ji negalės pašalinti paaiškėjusių trūkumų ar sumokėti trūkumams pašalinti reikalingą sumą, taigi atsakovas galėjo imtis veiksmų nustatytiems defektams pašalinti. Atsakomybė dėl defektų šalinimo darbų kainos padidėjimo šiuo atveju negali būti perkelta ieškovei. Taigi, nagrinėjamu atveju defektų šalinimui priteisti didesnę sumą tik dėl kainų padidėjimo statybos sektoriuje nėra pagrindo, o taip pat konstatuoti neteisingą bylos išsprendimą nėra jokio pagrindo.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė priteisti iš jo 141 925,45 Eur už ieškovės neatliktus darbus, tačiau teismas galėjo priteisti tik už atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas priteisti iš atsakovo 141 925,45 Eur už neatliktus darbus padarė rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas atitinkamai patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 276 str.).
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau apie patirtas išlaidas įrodymų nepateikė, todėl tokios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad atlikus užskaitą, iš atsakovo ūkininko K. P. priteisiama ieškovei BUAB „Ledora“ 141 925,45 Eur už atliktus darbus.