- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1433-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Naujienų“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1385-813/2013 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujienų“ redakcija dėl teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė Jonavos rajono apylinkės teismui ieškinį, prašydamas pripažinti pažeistomis jo teises ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui 10 000 Lt neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad atsakovė, nesilaikydama Visuomenės informavimo įstatymo, taip pat pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), pažeidė ieškovo konstitucinę teisę – nekaltumo prezumpciją – informacijai nebuvus patvirtintai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tarptautines teises, įtvirtintas Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje (toliau EŽTK), taip pat Bausmių vykdymo kodekse (BVK) – ieškovas buvo fotografuojamas be išankstinio jo sutikimo, o nuotrauka kartu su jo vardu ir pavarde bei informacija apie jį patalpinta 2012 m. spalio 30 d. publikacijoje „Mažamečių skriaudikas suimtas teismo salėje“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą šiems trūkumams pašalinti: aiškiai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), nes jis nenurodė konkrečių straipsnio teiginių, kuriuos jis laiko neatitinkančius tikrovės ir kurie, jo manymu, pažemino jo garbę ir orumą (ieškinio pagrindas), nesuformulavo reikalavimo dėl jų pripažinimo neatitinkančiais tikrovei ir paneigimo, nenurodė konkretaus tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo būdo (ieškinio dalykas), be to, ieškinys buvo neapmokėtas žyminiu mokesčiu, taip pat nepateikti įrodymai, jog jam yra suteikta ir galiojanti valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, nepateiktas ieškinio egzempliorius atsakovei (CPK 113 straipsnis) bei straipsnio autoriui, kuris byloje turi būti įtrauktas trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnis), be to, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių neturtinė žalos dydį. Teismas atmetė ieškovo prašymą išreikalauti publikaciją, nurodydamas, jog vien ta aplinkybė, kad jis yra įkalinimo įstaigoje, nėra kliūtis asmeniškai ar per atstovą ieškinio priedams gauti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį šiais argumentais:
1. Apeliantas prie ieškinio pridėjo pažymą, kad niekur nedirba ir pajamų neturi, todėl jam turi būti suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tik gavęs trūkumų šalinimo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį, ją persiuntė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba). Be to, dar 2013 m. vasario 15 d. Tarnyba buvo informuota dėl tokios bylos.
2. Apelianto teigimu, teismas neteisingai traktavo ieškinį kaip pareikštą pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl garbės ir orumo gynimo, atsakovei pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją spaudoje, nes jis kreipėsi į teismą dėl atsakovės netinkamos pareigos, įtvirtintos Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (dėl visuomenės informavimo principų), 19 straipsnio 3 dalyje (dėl neskelbtinos informacijos) ir 41 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl žurnalistų pareigų), vykdymo, jog atsakovė nesivadovavo CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, ir tokiu būdu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 7 straipsnio 3 dalies neteisėto atvaizdo panaudojimo), Lietuvos Respublikos (toliau LR) Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies (dėl nekaltumo prezumpcijos), EŽTK 6 straipsnio 2 dalies garantuojamas teises. Analogiškai EŽTK 13 straipsnis laiduoja teisę kreiptis į teismą dėl EŽT pažeidimų ar teisių negerbimo. Pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys yra sudedamoji ir neatsiejama LR teisinės sistemos dalis.
3. Apeliantas pats negali pateikti straipsnio, kuriuo buvo pažeistos jo įstatymo saugomos teisės, todėl jį turi pateikti Tarnyba.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių: tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Tačiau teismas pažymi, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali vykti.
Pirmosios instancijos teismas laikė, jog apeliantas į teismą kreipėsi CK 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu ir trūkumus formulavo šia linkme. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) yra pažymėjęs, kad asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises, prašydamas: 1) įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; 2) teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; 3) priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai (LAT 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šioje byloje apeliantas kreipėsi į teismą ne CK 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu, reikalaudamas paneigti atsakovės paskleistus duomenis spaudoje, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą neturtinę žalą, o CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu, siekdamas pripažinti pažeistomis (pasireiškusiomis nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, neteisėto atvaizdo panaudojimu) jo teises, atsakovei netinkamai vykdžius savo pareigas, publikacijoje „Mažamečių skriaudikas suimtas teismo salėje“ paviešinus informaciją apie apeliantą kartu su nuotrauka. Taip pat įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui 10 000 Lt neturtinę žalą.
Apeliantas nurodė faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis prašo priteisti būtent neturtinės žalos atlyginimą. Taigi ieškinio dalykas ar pagrindas suformuluoti pakankamai aiškiai. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog ieškovas ieškinio dalyką ir pagrindą turėtų suformuluoti CK 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir ieškinio priėmimo stadijoje konstatuodamas, jog apeliantas nepagrindė įrodymais prašomo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai apribojo apelianto teisę pasirinkti ieškinio dalyką ir pagrindą kaip savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ir pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir vertinimo.
CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Apelianto ieškinio turinys patvirtina, kad jis ieškinyje nurodė atsakovę (redakciją, samdančią straipsnio autorių) (CK 6.264 straipsnis), kuri, jo manymu, turėtų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai dėl ieškinio patikslinimo, nurodant straipsnio autorių kaip trečiąjį asmenį, yra perteklinis, nes šis ieškinio trūkumas nepriskirtinas trūkumams, dėl kurių civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo, o tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Ieškinio egzemplioriaus nepateikimas atsakovei (CPK 113 straipsnis) nėra esminis trūkumas, dėl kurio procesas negali būti pradėtas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, kreipdamasis į teismą, neprivalo pateikti tų įrodymų, kuriuos teismas nesunkiai gali gauti pats arba kurie jau yra teismo žinioje. Apeliantas aiškiai nurodė dėl ko publikacijos negali pateikti, nes bausmę atlieka pataisos namuose, aiškiai nurodė publikacijos pavadinimą, jos paskelbimo datą ir redakciją, todėl šio įrodymo nepateikimas neturi esminės įtakos proceso eigai, ir nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Tačiau viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus teisme atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Apeliantas šioje byloje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą – priteisti neturtinę žalą, dėl ko pagrįstai už šį ieškinio reikalavimą buvo įpareigotas sumokėti 300 Lt žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas jo nesumokėjo, nurodydama, jog Tarnyba turi jį atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, nes jis pateikė pažymą, jog pajamų neturi. Tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui raštą, patvirtinantį pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantui nesuteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Apeliantui nesumokėjus 300 Lt dydžio žyminio mokesčio ir nepateikus įrodymų, jog nuo jo mokėjimo yra atleistas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2000 m. kovo 28 d. įstatyme Nr. VIII-1591 nustatyta tvarka (Įstatymo 11, 14 straipsniai) (redakcija nuo 2012-06-30), konstatuotina, jog naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.