- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-630-124/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- K. A. G.
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-630-124/2011
Teisėja V. Liubševičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04443-2012-0
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 8 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7634-713/2012 pagal pareiškėjo K. A. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. G., UAB „Vektronos didmena“, AB „Šiaulių bankas“ Kauno filialui dėl antstolės veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. A. G. pateikė antstolei R. G. skundą ir patikslintą skundą (3, 4–6 b. l.), prašydamas pripažinti antstolės veiksmus dėl atsisakymo atlikti įkeisto turto ekspertizę neteisėtais. Pareiškėjas nurodė, kad antstolei R. G. pateikė prašymą, jog antstolė perkainuotų jam priklausantį 0,7073 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad turtas įvertintas didesne negu rinkos verte ir tai pažeidžia jo, kaip turto savininko teises, kadangi jis žemės sklypo negali parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui, nes niekas turto už tokią kainą neperka. Turtą pasiūlytam pirkėjui gali parduoti tik už turto arešto akte nurodytą kainą. 2011 metų gruodžio 23 d. rašte antstolė atsisakė atlikti areštuoto turto įkainojimą, nurodydama, kad parduodamo turto kaina buvo nustatyta tinkamai, nes Šiaulių apygardos teismas 2011-11-15 nutartimi paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kurioje buvo sprendžiamas kainos klausimas. Antstolė, atsisakydama skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pažeidė LR CPK 681 straipsnio nuostatas.
Antstolė R. G. patvarkymu (7–8 b. l.) atsisakė tenkinti pareiškėjo K. A. G. skundą ir bylą perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi (26–28 b. l.) pareiškėjo K. A. G. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktu buvo areštuotas žemės ūkio paskirties 0,7073 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vertė buvo nustatyta pagal banko vertintojo, turinčio reikiamą kvalifikaciją, išvadą. Antstolei areštuojant žemės sklypą, dalyvavo įkeisto daikto savininkas K. A. G., kuris pasirašė turto arešto aktą ir šiame akte savo ranka padarė prierašą, nurodydamas, kad su areštuoto turto kaina jis sutinka. K. A. G. buvo įteiktas vienas Turto arešto akto egzempliorius, kuriame nurodyta, kad skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, o nedalyvavę areštuojant turtą – per penkias dienas nuo turto arešto gavimo dienos. Nei skolininkas UAB „Vektronos didmena“, nei įkeisto daikto savininkas K. A. G., turto arešto akto ir jame nustatytos žemės sklypo kainos neskundė, jokių prieštaravimų antstolei R. G. nepareiškė, todėl laikytina, kad su nustatyta žemės sklypo kaina sutiko ir nepasinaudojo CPK 681 straipsnio 3 dalyje suteikta teise – pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Tik 2012-01-13 skunde pareiškėjas nurodė, kad turto rinkos vertė yra mažesnė, todėl antstolė privalo skirti ekspertizę.
Teismas nurodė, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Pareiškėjas antstoliui turi pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų, jog antstolio nustatyta turto vertė yra neteisinga. Kadangi savo argumentams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų: nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nei kito dokumento, įrodančio minėto žemės sklypo sumažėjusią vertę, o ginčo turto vertę nustatė ekspertas, išanalizavęs visas žemės sklypo vertę įtakojančias sąlygas ir ypatybes, taikydamas lyginamąjį vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti, kad eksperto nustatyta turto rinkos vertė kelia abejones ir antstolė privalo skirti pakartotinę ekspertizę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. A. G. atskiruoju skundu (31–35 b. l.) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- pareiškėjo patikslintą skundą patenkinti, prijunti prie bylos Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2269/2012 ir UAB „Reacon“ turto vertinimo ataskaitą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo K. A. G. atstovės prašymo prie bylos prijungti civilinę bylą Nr. 2-2269/2012, kurioje yra turto vertinimo ataskaita. Neturint turto vertinimo ataskaitos, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nes buvo neišnagrinėti visi įrodymai, turintys reikšmės šiai bylai.
2. Esminė aplinkybė, kuria yra grindžiamas skundas – yra turto vertės pasikeitimas, o ne pradinio įkainavimo ginčijimas. Turto arešto aktas buvo surašytas 2010-11-15. Tada ir buvo nustatyta areštuoto turto vertė. Pareiškėjas su prašymu perkainuoti turtą kreipėsi 2011-12-21, t. y. praėjus vieniems metams po turto įkainavimo, nurodydamas, kad turto vertė yra pasikeitusi. Teismas šio argumento iš viso nevertino.
3. Byloje pateikta išieškotojo surašyta turto vertės pažyma, nurodanti, kad turto vertė 2010-11-15 yra 170 000 Lt. Tokia pažyma, kuri yra surašyta paties išieškotojo, ir prie kurios netgi nėra pridėta ataskaita, kuri pagrįstų turto vertinimo metodų naudojimo pagrįstumą lyginamuosius analogus, negalėjo būti laikoma eksperto nustatyta verte, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pažymą surašęs asmuo būtų ekspertas.
4. Antstolės veiksmai įkainojant turtą už per didelę kainą pažeidžia pareiškėjo teises, nes jis nori pasiūlyti savo pirkėją. Pasinaudoti šia teise negali, nes pirkėjas turi sumokėti pinigų sumą, kuri yra ne mažesnė kaip turto arešto akte nurodyta turto vertė. Turto arešto akte vertė nurodyta per didelė, todėl pirkėjas nesutinka mokėti pernelyg didelės kainos už šį turtą.
5. Antstolės veiksmai pažeidžia LR CPK 634 straipsnio nuostatas, kad antstolis turi aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstolės veiksmai parduodant turtą iš varžytynių už neteisingą kainą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai suformuotai šios kategorijos bylose.
6. Vadovaudamasi LR CPK 510 str. 2 dalimi antstolė, nesutikdama su skundu, privalėjo jį perduoti nagrinėti teismui per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Tačiau antstolė skundus nagrinėti pateikė tik 2012-04-02, kai pareiškėjui tapo žinoma, kad jo skundai nėra pateikti teismui nagrinėti ir kai jis raštu pareikalavo antstolės tai padaryti.
7. Kai nutartis yra priimama rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Taigi, teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad apskundimo terminas skaičiuojamas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktu buvo areštuotas žemės ūkio paskirties 0,7073 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. K. G. (vykdomoji byla b. l. 15–17). Vertė buvo nustatyta pagal banko vertintojo, turinčio reikiamą kvalifikaciją, išvadą (Pažyma apie turto vertės nustatymą, Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000120, vykdomoji byla b. l. 52-54). Antstolei areštuojant žemės sklypą dalyvavo įkeisto daikto savininkas K. A. G., kuris pasirašė turto arešto aktą ir šiame akte savo ranka padarė prierašą, nurodydamas, kad su areštuoto turto kaina jis sutinka (vykdomoji byla b. l. 15). Nei skolininkas UAB „Vektronos didmena“, nei įkeisto daikto savininkas K. A. G., turto arešto akto ir jame nustatytos žemės sklypo kainos neskundė, jokių prieštaravimų nepareiškė, su nustatyta žemės sklypo kaina sutiko. Skolininkas UAB „Vektronos didmena“ 2011-01-20 Kauno miesto apylinkės teismui pateikė skundą, nurodydamas, kad 0,7073 ha žemės sklypas yra pardavinėjamas varžytynėse už per mažą – 136 000 Lt kainą, nes minėtas sklypas yra strategiškai geroje vietoje šalia Kauno, prie (duomenys neskelbtini), kur žemės sklypo vieno aro kaina yra 5000 Lt, o viso sklypo vidutinė rinkos kaina yra apie 350 000 Lt (vykdomoji byla, 46–48 b. l.). Vienas iš skundo reikalavimų – įpareigoti antstolę skirti 0,7073 ha žemės sklypo vertinimo ekspertizę. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-11 nutartimi skolininko UAB „Vektronos didmena“ skundą atmetė, o Šiaulių apygardos teismas 2011-11-15 nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartį (vykdomoji byla 72–73, 84–85 b. l.). Teismai konstatavo, kad turto arešto akte nurodyta žemės sklypo kaina atitinka rinkos vertę, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog turto kaina yra per maža. Praėjus mėnesiui laiko, 2011-12-21, įkeisto daikto savininkas K. A. G. antstolei R. G. pateikė prašymą perkainoti 0,7073 ha žemės sklypą, tačiau šį kartą nurodydamas, kad parduodamo žemės sklypo kaina (102 000 Lt) yra per didelė, todėl jis negali pasinaudoti įstatymo suteikta teise – pasiūlyti turto pirkėją (vykd. b. 97 b. l.).
Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė R. G. 2012-04-10 paskelbė 0,7073 ha žemės sklypo antrąsias varžytynes, nurodydama pradinę pardavimo kainą – 102 000 Lt (vykd. byla 143 b. l.). 2012-04-10 vykusiose antrosiose varžytynėse dalyvavo 3 pirkėjai, iš kurių vienas pasiūlė 145 000 Lt ir varžytynes laimėjo. Būtent varžytynių metu ir buvo nustatyta objektyvi turto rinkos vertė – 145 000 Lt, nors pradinė turto pardavimo antrosiose varžytynėse buvo 102 000 Lt. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto K. A. G. skundo argumentą, kad parduodamas žemės sklypas yra įkainotas didesne negu rinkos verte.
Atskirąjį skundą apeliantas grindžia ir tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo K.A. G. atstovės prašymo prie bylos prijungti civilinę bylą Nr. 2-2269/2012, kurioje yra turto vertinimo ataskaita. Neturint turto vertinimo ataskaitos, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nes buvo neišnagrinėti visi įrodymai, turintys reikšmės šiai bylai. Turto vertės nustatymo pažymos kopija apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta kartu su atskiruoju skundu (38–52 b. l.). Iš šios pažymos matyti, jog UAB „Reacon“ įvertino 0,7073 ha žemės sklypą ir konstatavo, kad jo vertė 2012-02-17 yra 71 000 Lt (39 b. l.). Kaip jau minėta, objektyvi turto rinkos vertė yra nustatoma, būtent, varžytynių metu, kas ir buvo padaryta antrųjų varžytynių metu. Žemės sklypas parduotas už 145 000 Lt, ir tai paneigia UAB „Reacon“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodytą įvertinimą (71 000 Lt).
Dėl atskirojo skundo argumento, kad išieškotojo surašyta turto vertės pažyma, nurodanti, kad turto vertė 2010-11-14 yra 170 000 Lt negalėjo būti laikoma eksperto nustatyta verte, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pažymą surašęs asmuo būtų ekspertas, pažymėtina tai, kad vykdomojoje byloje yra pateikti duomenys apie turto vertintoją E. T., pateiktas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas (vykd. byla 52 b. l.). LR CPK 643 straipsnio 2 punktas numato, kad skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, todėl minėtas atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad antstolės veiksmai, parduodant turtą iš varžytynių už neteisingą kainą, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, suformuotai šios kategorijos bylose. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad antstolė R. G. pardavinėjo žemės sklypą, nustačiusi neteisingą kainą, o parduodamo žemės sklypo įvertinimo pagrįstumą nagrinėjo tiek Kauno miesto apylinkės teismas, tiek ir Šiaulių apygardos teismas ir nenustatė jokių žemės sklypo vertės neatitikimų su rinkos verte.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2012-06-18 nutartyje klaidingai nurodytas nutarties apskundimo terminas, jis turi būti 7 dienos ne nuo nutarties priėmimo dienos, o nuo jos įteikimo dienos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Absoliučių Kauno miesto apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.