- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-387-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- M. J., M.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus D. J. gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove, priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą sūnui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal ieškovės pasiūlytos tvarkos projektą.
Nurodė, kad su atsakovu turi mažametį sūnų D. J. , gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystę pripažino ir ją su sūnumi priėmė gyventi pas save name, esančiame s/b „Vilnelė“, skl.Nr.424, Vilniuje. Tačiau prasidėjus nesutarimams su atsakovu dėl vaiko auklėjimo, bendravimo su vaiku, dėl smurto jos ir mažamečio sūnaus atžvilgiu, ji su vaiku buvo priversta apsigyventi Vilniaus miesto Motinos ir vaiko pensione. Sūnus yra pakankamai mažas ir jam reikalinga motina. Todėl sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti savo sūnų, iš jo turi būti priteistas išlaikymas sūnui po 350 Lt kas mėnesį, toks išlaikymo dydis yra pagrįstas atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, į tai, kad ieškovė gauna apie 4 kartus mažesnes pajamas ir todėl atsakovas gali skirti didesnę pajamų dalį nei ji vaikui išlaikyti. 2007-02-15, dalyvaujant Motinos ir vaiko pensiono darbuotojoms, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei, ji su atsakovu susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir pasirašė vaiko lankymo grafiką. Tačiau atsakovas šio susitarimo nesilaiko, jis praktiškai vaiką pagrobė iš ieškovės. Jau nuo 2007-06-09 prieš jos valią sūnus pastoviai gyvena pas atsakovą. Atsakovas leidžia ieškovei pabendrauti su vaiku neišsivedant jo iš atsakovo namų. Atsakovas vaiką stengiasi nuteikti prieš ieškovę. Todėl ieškovė siūlo atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ir prašo ją patvirtinti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. J. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taip pat prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Nurodė, kad nesutarimai dėl vaiko auklėjimo kildavo tik tuomet, kai ieškovė nieko neperspėjusi išeidavo iš atsakovo namų su vaiku ir nepasakydavo, nei kur bus, nei kada grįš, todėl atsakovas siekė ne kontroliuoti ją, bet žinoti, ar vaikas bus saugus. Ieškovė, anksčiau gyvenusi vaikų namuose, yra netvarkinga, visiškai nenori tvarkytis namuose, ji neturi šeimyninių įpročių - nenori ir nemoka gaminti maisto, visiškai nemoka prižiūrėti vaikų. Atsakovas niekada nevartojo fizinio smurto ieškovės ir mažamečio sūnaus atžvilgiu. Ieškovė, savanoriškai išėjusi iš atsakovo namų į Motinos ir vaiko pensioną, neleisdavo jam matytis su sūnumi, todėl jo reikalavimu buvo sudarytas jo bendravimo su vaiku grafikas. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, ji visiškai apribos jo teises matytis su sūnumi, juo rūpintis ir auklėti. Nurodė, jog pensione vaikui augti yra žymiai blogesnės sąlygos nei privačiame name pas atsakovą. Atsakovas skiria pakankamai lėšų vaiko išlaikymui ir nėra jokios būtinybės nustatyti išlaikymą periodinėmis išmokomis.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė nepilnamečio sūnaus D. J. , gim. 2004-07-07, gyvenamąją vietą su ieškove – vaiko motina T. S. . Priteisė iš atsakovo M. J. išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui D. J. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-05-11 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi D. J. :
1. kas antrą penktadienio vakarą atsakovas pasiima sūnų D. iš vaikų darželio ir grąžina ieškovei sekančią dieną, t.y. šeštadienį iki 20 val. (pasikeitus aplinkybėms, kai atsakovas neturi galimybės praleisti laiką su sūnumi šeštadieniais, o ieškovė neturi galimybės praleisti laiką su sūnumi sekmadieniais - šalys išankstiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti bendravimo su sūnumi tomis dienomis tvarką, tačiau sūnaus grąžinimo motinai laikas lieka toks pats - iki 20 val. vakaro);
2. atostogų metu, kartą į metus atsakovas turi teisę vienai savaitei pasiimti sūnų pas save, su galimybe išvykti su juo į atsakovo pasirinktą vietą;
3. metinių švenčių dienomis atsakovas turi teisę vienai dienai pasiimti sūnų D. pas save. Kurią iš šventinių dienų atsakovas galės ar norės pasiimti sūnų, iš anksto privalo pranešti ir suderinti su ieškove. Tačiau bet kokiu atveju sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo laikas būtų toks: jeigu atsakovas pasiima sūnų Kūčių vakarui, tai privalo jį grąžinti ieškovei pirmą Kalėdų dieną 12 val., jeigu atsakovas pasiima sūnų Kalėdų pirmą dieną 12 val., tai privalo jį grąžinti atsakovei Kalėdų antrą dieną 12 val. Atitinkamai tokia pati bendravimo tvarka taikoma ir Šv.Velykų dienomis;
4. sūnaus D. gimimo dieną atsakovas M. J. pasiima sūnų D. ir su juo praleidžia laiką arba gimtadienio išvakarėse arba pačią gimimo dieną, iš anksto suderinęs su ieškove, tačiau bet kokiu atveju sūnus privalo būti grąžintas ieškovei iki 20 val. vakaro. Jeigu gimimo diena sutampa su nedarbo ir šventinėmis dienomis, tuomet taikoma bendravimo tvarka, nustatyta išeiginėms ir šventinėms dienoms.
5. Naujų metų sutikimo šventes atsakovas praleidžia su sūnumi D. tokia tvarka: jeigu sūnų atsakovas pasiima Naujųjų metų išvakarėse ir su juo sutinka Naujuosius metus, tuomet kitą dieną 12 val. grąžina jį motinai T. S. , o jeigu Naujuosius metus sūnus D. sutinka su motina, tuomet tėvas M. J. pasiima sūnų sausio 1 dieną 12 val. ir praleidžia su juo laiką iki sausio 1 dienos 20 val.;
6. atsakovas, gražindamas sūnų ieškovei, privalo grąžinti jai ir tuos daiktus ( rūbus, batus ir pan.), su kuriais sūnų išjos pasiėmė;
7. sūnaus ligos metu jis pasilieka su motina T. S. ir negali būti atsakovo išsivežamas pas save į namus, į miestą ar pan., tačiau atsakovui leidžiama lankyti sergantį sūnų, kur pastarasis bebūtų gydomas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, atsižvelgdamas į tai, kad nėra akivaizdžių įrodymų apie kurio nors iš vaiko tėvų netinkamą pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą, abu tėvai rūpinasi sūnumi, jį auklėja, tačiau mažamečiam vaikui labiau reikalinga motina, nes tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis ir pažeidžia ieškovės bei mažamečio vaiko interesus, nes riboja jų bendravimo galimybes, t.y. nevykdo teismo 2007-08-09 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir neperduoda vaiko jo motinai, ieškovei leidžia bendrauti su vaiku tik jo namuose ir tik jam matant, neleidžia ieškovei vaiko išsivesti iš namų, ir tai rodo, kad ir ateityje jis elgsis taip pat. Teismas nurodė, jog tėvų turtinė padėtis nustatant vaiko gyvenamąją vietą neturi lemiamos reikšmės, kadangi abu tėvai turi išlaikyti vaiką tiek, kiek yra būtina užtikrinti jo auklėjimą, aprūpinimą būtinais reikmenimis. Duomenų apie tai, kad ieškovė negalės užtikrinti vaikui būtinų sąlygų vystytis ir augti nėra, darbovietėje ieškovė charakterizuojama teigiamai, kaip tvarkinga, pareiginga ir atsakinga darbuotoja, kas yra svarbu vykdant motinos teises ir pareigas. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė sugebės užtikrinti sūnui būstą, nes ji įrašyta į eilę savivaldybės nuomojamam būstui, šiuo metu ji gyvena Motinos ir vaiko pensione. Vaikų teisių apsaugos tarnyba pritaria mažamečio D. gyvenamajai vietai su motina (ieškove), abejoti išvados pagrįstumu pagrindo nėra, atsakovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių išvadą.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, jog ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Lt per mėnesį, atsakovo turtinės padėties negalima pripažinti sunkia, nes jis dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamų, kurių dydį jis turi polinkį slėpti (jo pajamos 2006 m. per mėnesį sudarė apie apie 3 000 Lt, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei buities tyrimo metu nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2000 Lt (b.l.25), o teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu jis uždirba apie 1000 Lt per mėnesį) bei vaiko poreikius, kitas aplinkybes, iš atsakovo kaip gyvenančio skyrium tėvo priteisė po 350 Lt per mėnesį mažamečiam vaikui išlaikyti nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2007-05-11, nurodydamas, jog toks išlaikymo dydis užtikrins bent minimalius vaiko poreikius bei atitinka atsakovo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka teisinga ir protinga, išsauganti tėvų interesų pusiausvyrą ir galimybę vienodai dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo, kiek tai įmanoma, tėvams gyvenant skyrium, be to, atitinka paties vaiko D. J. interesus. Tačiau ieškovės prašymas uždrausti atsakovui vykti su sūnumi pas savo seserį T. J. Baltarusijoje, neapribojant judėjimo laisvės kitur, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, riboja vaiko teisę bendrauti su giminaičiais, todėl ši sąlyga iš bendravimo tvarkos pašalintina. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko D. bendravimas su minėta atsakovo seserimi pažeidžia vaiko interesus ir kenkia vaikui. Atsakovas nepateikė teismui jokių esminių prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos, nepateikė įrodymų, kad tokia tvarka pažeistų jo teises dalyvauti auginant ir auklėjant vaiką. Todėl ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka patvirtintina su aukščiau nurodyta išlyga.
Šalies argumentai
Atsakovas M. J. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą nustatant sūnaus D. J. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, nustatant vaiko motinai – ieškovei tokią bendravimo tvarką su vaiku: leisti ieškovei su sūnumi bendrauti jai tinkamu laiku dienos metu tiek darbo, tiek šventinėmis dienomis, grąžinant vaiką nakvoti pas tėvą į jo namus. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas bei vertino įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas neturi nuosavo gyvenamojo namo, kur galėtų gyventi vaikas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, atsakovas neperduodamas vaiko motinai, siekia užtikrinti vaikui reikalingas auklėjimo ir vystymo sąlygas, kadangi pensione pas motiną tokių sąlygų nėra.
Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas yra linkęs į agresiją, ir to nieko nemotyvuoja. Nurodo, jog teismas neįvertino to, jog vaikas nuo 2007 m. birželio mėn. iki šiol gyvena su atsakovu, tačiau tuo pačiu iš atsakovo yra priteisiamas laikinas išlaikymas vaikui.
Nurodo, jog Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje ryškus prieštaravimas lygioms tėvų galimybėms auklėjant vaiką.
Taip pat prašo priimti naujus įrodymus, kuriuos pateikti atsakovas neturėjo galimybės, nes nebuvo atidėtas bylos nagrinėjimas.
Atsiliepimas
Ieškovė T. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ji sutinka su sprendimo motyvais, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė T. S. ir atsakovas M. J. yra mažamečio D. J. , gim (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 7). Šalys gyvena atskirai, nėra susituokę. Ieškovė - vaiko motina - siekia, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, ir atsakovas - vaiko tėvas - siekia, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalys gyvena skyrium, ir abu tėvai pareiškė reikalavimus, kad vaikas gyventų su jais, tokiu būdu pirmos instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pagrįstai nustatė 2004 m. liepos 7 d. gimusio D. J. gyvenamąją vietą su ieškove. Vaikas yra mažametis ir jam yra reikalingesnė motinos priežiūra. Pirmos instancijos teismas rėmėsi teismų praktikos nuostata, kad mažamečiam vaikui labai reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje E. Gurskienė v. S. Gurskis, Nr. 3K-3-474/2000; kategorija 22).
Ta aplinkybė, jog atsakovas nuosavybės teise turi sodo namą, teismas pagrįstai nelaikė, kad mažamečiam sūnui auklėti atsakovo sąlygos yra geresnės. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Motinos ir vaiko pensionas nėra tinkama vieta gyventi vaikui, nes būtent toks pensionas ir skirtas gyventi motinai su vaiku, be to, atsakovas neargumentavo, kodėl pensionas netinkama gyvenamoji vieta, šiuo atveju jo nuomonė negali būti pagrindu daryti tokiai išvadai. Atsakovo skundo argumentai, kad vaikas nenori važiuoti pas motiną, niekuo nepagrįsti, jie prieštarauja Vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktiems tyrimams ir jų išvadoms, iš kurių matyti, kad vaikas nei veiksmais, nei žodžiais tokio nenoro vykti pas motiną nėra išreiškęs. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad būtent vaiko motina jam gali užtikrinti saugias, jo interesus atitinkančias sąlygas. Teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė turi galimybę daugiau laiko skirti vaiko auklėjimui ir priežiūrai, nes ji dirba tokį darbą, kurio grafiką gali pakoreguoti, skirdama daugiau laiko vaiko priežiūrai, o atsakovas dirbdamas vairuotoju-ekspeditoriumi tokios galimybės neturi.
Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertino kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo asmeninius bruožus – pagrįstai iš pateiktų įrodymų visumos sprendė, kad jis linkęs į agresiją. Tiek liudytojos N. M. parodymai, tiek ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo agresyvaus elgesio, pasitvirtina trumpalaikės socialinės globos paslaugų skyrimo komisijos sprendimu (b.l. 106, 108), tiek specialisto išvada, iš kurios seka, kad ieškovės atžvilgiu atsakovas naudojo smurtą (b.l. 107). Be to, jo elgesys piktybiškai nevykdant teismo sprendimo dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo iki bus išpręstas ginčas tarp tėvų dėl vaiko pastovios gyvenamosios vietos nustatymo, rodo, kad jis ignoruoja ir piktybiškai nevykdo valstybės, kurioje jis gyvena, valdžios institucijų sprendimų, nesilaiko įstatymų. Toks atsakovo charakterio bruožas ateityje gali turėti neigiamos įtakos ir vaiko auklėjimui. Toks apelianto piktnaudžiavimas savo tėvo teisėmis pagrįstai sukėlė teismui abejonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas atsakovą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgdama į bylos medžiagą, į ginčo šalių sūnaus jauną amžių ir dėl to ribotą galimybę išsiaiškinti jo tikrąjį norą gyventi su vienu iš tėvų, kolegija sprendžia, kad teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, šiomis materialinės teisės taikymo nuostatomis vadovavosi tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.35 31 punktas).
Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, ar aplinkybėms, reikšmingoms nustatant išlaikymo vaikams dydį (pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ir kt.), šalys turi teisę pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) ar dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.201 straipsnis).
Apeliacinio skundo argumentas, jog iš atsakovo priteistas išlaikymas, nors vaikas nuo 2007-05-11 gyvena pas atsakovą, nagrinėjamu atveju sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės neturi, nes atsakovas vaiką pas save laiko neteisėtai, piktybiškai nevykdydamas teismo nutarties dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Be to, teismas priteisdamas už nurodytą laikotarpį išlaikymą, negalėjo numatyti, kad atsakovas nevykdys teismo nutarties, todėl dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas neteisėtu.
Kolegijai netenkinus apelianto reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nėra pagrindo tenkinti ir kitą su pirmu reikalavimu susijusį reikalavimą dėl ieškovės bedravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.