Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2009 m. birželio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2009 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta 30 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista 5 MGL (650 Lt) bauda, 2011 m. birželio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2009 m. spalio 20 d. nutartimi paskirta 5 MGL (650 Lt) bauda pakeista 2 parų arešto bausme; 2. 2012 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3. 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijose dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4. 2014 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį - 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5. 2015 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 8 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas; 2015 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2015 m. kovo 3 d. nuosprendis pakeistas dalyje, vadovaujantis BK. 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. K. 2018 m. sausio 15 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia sudavė ne mažiau kaip devynis kartus kumščiais į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam R. L., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. L. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu pripažino ir parodė, kad R. L. yra jo draugas ir buvęs bendradarbis. Pilnai prisipažįsta, kad mušė R.. Viskas susikaupė, todėl ir mušė. Buvo taip, kad iki įvykio R. kelis kartus jį pavedė. Tai yra jis R. prisiėmė į darbą prie statybų, o R. užgėrė ir neišėjo į darbą. R. skambino, pastarasis melavo, kad serga. Paskui tarėsi eiti žvejoti, bet R. vėl neatėjo. Todėl jis 2018 m. sausio 15 d. supykęs, apie 22 val. nuėjo pas jų bendrą pažįstamą V., pavardės nežino, adresu (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), kur tikėjosi rasti R.. Norėjo su juo išsiaiškinti, kodėl jis geria, neina į darbą ir meluoja. Kaip tik buto duris atidarė pats R.. Jis R. pasakė išeiti į laiptinę. R. išėjo. Jis buvo blaivus, o R. buvo girtas. Paklausė jo, kodėl meluoja, kad serga, R. atsakė, kad yra ant kablio, tai yra geria. Jis tada supykęs, R. kelis kartus sudavė kumščiais į veidą. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena, bet tikrai mušėsi. Gal devynių kartų ir nebuvo, jam atrodo, kad sudavė kokius tris kartus, nors pats buvo supykęs, tai tiksliai nežino. Vieną smūgį pataikė į antakį, jį prakirto, pradėjo bėgti kraujas. Tada apsisuko ir išėjo. Taip pasielgė spontaniškai, supykęs, kad R. neišėjo į darbą. Darbai stovi, o R. geria. Pilnai prisipažįsta, kad sumušė R., jam tikrai sukėlė fizinį skausmą ir dėl to gailisi (b. 1. 103).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 15 d., 22.00 val., jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, draugo V. P. bute. Jie su draugu vakarojo, gėrė arbatą. Tuomet pasibeldė kažkas į duris ir jis jas atidarė. Tik atidaręs duris, šalia jų pamatė jam iš matymo pažįstamą pilietį D. K.. D. nieko nepasakęs iškart ne mažiau 9 kartų smūgiavo jam rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais prakirto jam kairio antakio odą, ant juosmens atsirado mėlynės, patinimai. Įtaria, kad D. jam į įvairias kūno vietas smūgiavo su kastetu ar kokiu panašiu daiktu. Ką D. laikė rankoje pats nematė. Kauno klinikose jam buvo diagnozuota nežymūs sveikatos sutrikdymai, tai prakirstas antakis, buvo keturiomis siūlėmis susiūtas ir nustatytas dešinės pusės šonkaulių sumušimas. Dėl įvykio turi pretenzijų, jį sužalojo nurodytas asmuo, įvykio liudytojai: V. P., A. V.. Paskutinės apklausos metu D. jokių pretenzijų neturi. D. jo atsiprašė ir jis D. atleido. Jam jokia turtinė ar neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Pas medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Prašo tyrimą nutraukti, jam susitaikius su D.. D. jam gaila, jis turi mažą, gal dviejų mėnesių vaiką, jam jokių pretenzijų neturi. Kai po įvykio vėliau kalbėjo su D., jis nepaaiškino kodėl jį sumušė, tik labai atsiprašė ir jis D. atleido. Dar D. paminėjo, kad mušė tik kumščiais. Įvykio metu jis nespėjo pamatyti ar D. buvo blaivus, nieko apie tai negali pasakyti (b. 1. 1–3, 35).

Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. ji su savo sugyventiniu R. L. buvo svečiuose pas V., pavardės nepamena, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu buvo ir V. draugė T., pavardės nežino. Visi sėdėjo, žiūrėjo televizorių, tiesiog vakarojo. Ji su R. prieš tai namuose buvo gėrę alkoholio, tačiau svečiuose alkoholio nevartojo, gėrė tik kavą. Besėdint, apie 22 val. išgirdo beldimą į buto duris, dar kartu ir buvo trumpas durų skambutis. Kaip tik tuo metu, jie visi keturi ėjo į balkoną rūkyti, kuris yra bute, išėjimas į balkoną iš kambario. R. pažiūrėjo per durų akutę, kas atėjo ir pasakė, kad atėjo D. (suprato, kad tai R. buvęs bendradarbis D. K.). Jį pažįsta kaip R. draugą, jį taip pat pažįsta ir V.. Tiek V., tiek R. bendrauja su D., eidavo kartu žvejoti. Jokio piktumo tikrai nebuvo, tikrai visi draugiškai bendravo. Dar tą patį vakarą ji telefonu bendravo su D., jis kvietė juos eiti kartu rūkyti žuvį prie Nemuno, tačiau jam ji atsakė, kad nebent vėliau, nes dabar jie su R. eina pas V. į svečius. R. pasakęs, kad atėjo D., nuėjo link buto durų, jas atidaryti, o ji nuėjo į balkoną, kur jau laukė V. ir T.. Pati per durų akutę nežiūrėjo ir nematė kas ten atėjo. Nuėjusi į balkoną, V. pasakė, kad atėjo D., V. atsakė, gerai, tegu užeina ir jie trise toliau rūkė balkone. Užtruko labai trumpai, gal porą minučių, nes šalta buvo ir greitai ėjo į kambarį. Ji parūkius nuėjo į koridorių link tualeto, ten koridoriuje pamatė kruviną R., buto durys buvo uždarytos. R. buvo susiėmęs už kairės akies ir stipriai kraujavo. Ji paklausė kas nutiko, jis tik atsakė, kad D.. Suprato, kad D. jį sumušė. Jie abu nuėjo į vonią praustis, tada ji iškvietė policiją. Kaip buvo sumuštas R., ji nematė. Jį sumuštą pamatė jau po visko. Už ką D. jį sumušė, nežino, jokių piktumų nebuvo (b. 1. 60).

Iš 2018 m. sausio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas R. L. kreipėsi į policijos pareigūnus su pareiškimu, kuriame nurodė, kad jis buvo sumuštas D. K. (b. l. 1–3).

Iš 2018 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nufotografuotas sužalotas nukentėjusysis R. L. (b. 1. 16–21).

Iš 2018 m. sausio 26 d. specialisto išvados Nr. G306/2018(02) matyti, kad R. L. kūne medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota (pacientas pasišalino iš palatos be gydytojo oftalmologo konsultacijos) ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b. l. 58).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinimą, tai yra kad D. K. smurtavo R. L. atžvilgiu, kuomet 2018 m. sausio 15 d., apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyčia jam sudavė ne mažiau kaip devynis kartus kumščiais į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė R. L. fizinį skausmą. Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius – fizinio skausmo sukėlimą ir galimą sveikatos sutrikdymą, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, iš dalies specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami D. K. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis D. K. smurtavo R. L. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą suduodamas jam smūgius. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 110–111).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis praeityje 5 kartus teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), kas rodo, kad jis yra linkęs smurtauti ir nusikalsti (b. l. 73–98), teistumas neišnykęs, tačiau 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas pagal 2015 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį pasibaigęs, taigi, bausmę atliko. D. K. administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), užsiima individualia veikla (b. l. 65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 68), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 70), pagal 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadą D. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 72).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis yra pakaltinamas, dirba.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam D. K. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis praeityje 5 kartus teistam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. praeityje 5 kartus teistas, taip pat ir už smurto panaudojimą, teistumas neišnykęs, šį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, todėl jam skirtinas ilgesnis nei prokuroro prašomas skirti laisvės apribojimo terminas, tai yra bausmės dydis nustatytinas didesnis už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį.

Siekiant realiai užtikrinti bausmės įvykdymą kartu skirtinas įpareigojimas nuo 22 val. iki6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis (BK48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. K. skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.