- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-13
- Bylos Nr.
- 1S-29-491/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. V. gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutarties, kuria asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (toliau – ir Asmeniui), V. V. ši priemonė buvo pakeista į švelnesnę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Skundžiama nutartimi V. V. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, buvo pakeista į ambulatorinį jo stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas pripažino, kad Asmens psichinė sveikata po stacionarinio gydymo yra pagerėjusi, tolimesnį gydymą, kaip rekomenduoja psichiatrų komisija, galima užtikrinti ir švelnesnėmis stebėjimo sąlygomis jo gyvenamojoje vietoje, kur jam yra išsaugota vieta (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Prokurorė prašo šią apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – toliau pratęsti Asmeniui taikytą stacionarinį jo stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Prokurorė skunde nurodo, kad :
2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė V. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, nes netinkamai įvertino iki tol jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo trukmę, neatsižvelgė į teikimą teikusios institucijos atstovės, gydančios gydytojos paaiškinimus, kad paciento būklės pagerėjimas iš esmės yra pasiektas būtent dėl jam taikomų stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygų ir, kad V. V. elgsena priklauso nuo sąlygų, kurios bus jam gyvenant socialinės globos namuose.
2.2. Nors Asmuo teismo posėdyje ir nurodė, kad kritiškai vertina savo padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pripažino, kad jam reikalingas gydymas ir jis vartoja medikamentus, kad sutinka ir toliau juos vartoti, tačiau tokie jo vienkartiniai teiginiai laikytini tik deklaratyviais, teismas neatsižvelgė į Asmens padarytų baudžiamojo įstatymo veikų skaičių, ankščiau jam taikytas priverstines medicinine priemones ir jų poveikį. Prokurorės vertinimu, visa tiek medicininė, tiek teisinė informacija apie V. V. anksčiau padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir jo sveikatos būklę neleidžia konstatuoti, jog jo sveikatos būklė tiek pagerėjo, ir jo socialinis pavojingumas tiek sumažėjo, kad jam taikoma medicinos priemonė galėjo būti keičiama į švelniausią.
2.3. Toliau skunde prokurorė analizuoja anksčiau V. V. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes, jam taikytas priverčiamąsias medicinos priemones ir jų poveikį, nurodo, kad anksčiau taikant jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jis padarė 5 smurtines baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas – taigi, pagerėjusi jo būklė nesumažino jo socialinio pavojingumo.
2.4. Skunde nurodoma, kad 2019-12-13 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi jam paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo tęsiamas iki 2021-06-16, ir jį pakeitus ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis V. V. 2024-03-11 padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje – būdamas nepakaltinamas nesunkiai sužalojo (duomenys neskelbtini) gyventoją. Už tai jam ambulatorinis stebėjimas vėl buvo sugriežtintas – pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Tai rodo, kad Asmuo ne kartą darė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas prieš kartu gyvenančius asmenis, kad jo sveikatos būklė dar nėra tiek pasikeitusi (pagerėjusi), o jo socialinis pavojingumas dar nėra sumažėjęs, kad nekeltų padidinto pavojų aplinkiniams.
2.5. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad 2024-04-30 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo nutartyje, kuria Asmeniui nuo 2021-06-16 taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nurodyta, jog dėl nuo 2014-12-02 (duomenys neskelbtini) gyvenančio Asmens elgesio 2024 metais kyla reali grėsmė, nes jis savo neadekvačiais veiksmais daro esminę žalą globos namų gyventojams ar darbuotojams, jų sveikatai ar gyvybei. Nors jis yra stebimas psichikos sveikatos centro specialistų ir globos namų personalo, jis turi didelių problemų dėl savo elgesio ir emocijų kontrolės – vartoja alkoholį, tampa agresyvus, neklauso personalo, kaltina kitus, psichologiškai ir fiziškai smurtauja prieš kitus asmenis, juos be priežasties žemina, kabinėjasi, mušasi su kitais gyventojais. Nesugyvena su kambario draugais, konfliktuoja, kelis kartus buvo pakeistas gyvenamasis kambarys. Jis pastoviai nepatenkintas ambulatoriniu gydymu, savo sveikatos būklei ir padarytai nusikalstamai veikai nekritiškas, pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas.
2.6. Sprendžiant medicinos prievartos priemonės rūšies pakeitimo klausimą ir ją pakeičiant į švelnesnę, asmens psichinės sveikatos būklės pagerėjimas ir su ja susijęs jo socialinio pavojingumo sumažėjimas turi būti akivaizdus. Šiuo atveju Asmens psichikos sveikatos pagerėjimas gydančių gydytojų ekspertinėje išvadoje konstatuotas tik įvertinus jo sveikatos pagerėjimą, kuomet jis yra struktūruotoje aplinkoje, nevartojat alkoholio. Šiuo gi atveju Asmens teisme išsakytas gailėjimasis dėl padarytos veikos, kritiškumas padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, požiūris į alkoholio vartojimą, yra abejotinas, jis negali būti vertinamas atsietai nuo visos priverstinio gydymo taikymo istorijos.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos skundą tenkinti. Asmens gynėja prašė prokurorės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
4. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, egzistuoja du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : tai asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs jo socialinis pavojingumas. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę arba jos taikymas turi būti nutrauktas.
5. Iš šios bylos dokumentų matyti, kad Asmeniui iki skundžiamos nutarties priėmimo priverčiamoji medicinos priemonė – jo stacionarinis stebėjimas bendro stebėjo sąlygomis, buvo taikoma Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi (už vieną veiką); Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi (už keturias veikas), ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartimi (taip pat už vieną veiką). Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas paskutinį kartą buvo pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi. Apibendrinus tai matyti, kad V. V. 2019 – 2025 metų laikotarpiu padarė kelias nesunkias, bet smurtines baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Svarbu ir tai, ką pagrįstai akcentuoja prokurorė savo skunde, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pakeitus jam priverčiamąją medicinos priemonę į pačią švelniausią, už jo naujai padarytas veikas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vėl buvo sugriežtintas. Tai signalizuoja apie tai, jog stebimas pačiomis švelniausiomis sąlygomis, ne struktūruotoje aplinkoje, Asmuo yra socialiai pavojingas kitiems šalia jo esantiems.
6. Su šiais prokurorės skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti, tačiau reikia pripažinti, kad prokurorė taip akcentuoja ankstesnius Asmens elgesio laikotarpius ir iki paskutinio jo stebėjimo (iki 2024 m. gegužės 23 d.) jo padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Tai nėra visiškai teisinga, nes asmenų, kurie baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padaro būdami nepakaltinami ir jiems už tai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, elgesys yra sunkiai prognozuojamas, jame įžvelgti recidyvines tendencijas galima, bet reikia jas vertinti iš pozicijos, kad toks asmuo nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti. Kita vertus, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, jog minimalaus ar maksimalaus termino, kiek laiko turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė asmenims, padariusiems skirtingo sunkumo baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nėra. Tokiems asmenims taikoma priverčiamoji medicinos priemonė yra gydomojo pobūdžio, o ne atlieka baudžiamąją funkciją.
7. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl asmenų, kuriems taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, itin svarbūs yra tokius asmenis prižiūrinčių specialistų paaiškinimai, jų išvados bei rekomendacijos dėl priverčiamosios medicinos priemonės parinkimo, jos tolesnio taikymo, galimybės ją keisti – arba švelninti, arba griežtinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išdėstė ir aptarė esminius VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ komisijos 2026 m. sausio 29 d. išvados, kurioje buvo siūloma pakeisti Asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę, gydytojos L. A. pritarimą Komisijos išvadai ir jos rekomendacijai nagrinėjant teikimą apylinkės teisme. Komisija, kurią sudaro trys ligoninės gydytojai, įvertino Asmens psichikos sveikatos būklę paskutiniu metu, t. y. nuo 2024 m. gegužės 23 d., atsižvelgė į tai, jog Asmeniui diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Per paskutinį Asmens stebėjimo laikotarpį jo psichikos būklė struktūruotoje aplinkoje yra pagerėjusi, elgesys formaliai teisingas, agresijos, skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo. Nors jam vyrauja intelekto defektas, tačiau jis buvo be ryškesnės dinamikos, būklė pakankamai stabili. Jis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo pastebėti jokie konfliktai, yra aktyvus – sportuoja, stengiasi sveikai maitintis, bendrauja su broliu, nusiskundimų sveikata pats nepateikia. Ir įvertinusi visa tai bei pripažinusi, jog per stebimą laikotarpį struktūruotoje aplinkoje jo elgesys yra formaliai teisingas, agresijos apraiškų nebuvo stebėta, impulsų kontrolė pakankama, Komisija rekomendavo toliau jį stebėti ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kur, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, Asmuo bus su priežiūra, iš dalies struktūruotoje aplinkoje. Teismo posėdyje ligoninės atstovė L. A. visiškai pritarė Komisijos išvadai ir papildomai paaiškino, kad gydymas Asmeniui yra sureguliuotas, jis nėra koreguojamas, pats Asmuo vaistų vartojimui neprieštarauja ir to nevengia.
8. Nors prokurorė skunde abejoja Asmens pirmos instancijos teismo posėdyje išsakytu pasiryžimu vengti alkoholio vartojimo, kas anksčiau dažnais atvejais ir sukeldavo jo agresiją prieš aplinkinius, Asmens gailėjimusi bei kritika padarytoms veikoms, tai tėra jos nuomonė, kuri susiformavo įvertinus anksčiau Asmeniui taikyto gydymo ir jo stebėjimo specializuotoje gydymo įstaigoje istoriją. Tačiau, per laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 23 d., t. y. per beveik du metus, asmens elgesys ir jo psichikos sveikatos būklė aiškiai pasikeitė teigiama linkme – tai patvirtino kompetentingi specialistai savo išvadoje, kuria nesuabejojo nei pirmosios instancijos teismas, nei turi pagrindo abejoti skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad Asmuo pats suvokia jam skirto gydymo reikalingumą, pasižadėjo vartoti medikamentus, kad jis pats suvokia ir vertina, kad VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ jis priverstinai gydomas jau ketvirtą kartą ir pats mano, jog yra pajėgus ateityje susilaikyti nuo naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų darymo.
9. Esant tokioms šios bylos aplinkybėms apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai esminei išvadai, kad Asmens psichinės sveikatos būklė po stacionarinio gydymo yra pagerėjusi ir jo paties socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, kad tolimesnį jo stebėjimą ir gydymą galima tęsti kaip rekomenduoja specialistų komisija – taikant jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tai neprieštarauja BK 98 straipsnio 2 bei 6 dalių nuostatoms. Čia taip pat būtina akcentuoti, kad ambulatorinis asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, stebėjimas taip pat yra priverčiamoji medicinos priemonė. Asmeniui nesilaikant jos sąlygų, tvarkos, darant pažeidimus ar ėmus kelti grėsmę sau ar aplinkiniams, ji turi būti keičiama į griežtesnę, jei tam yra pakankamas pagrindas.
10. Todėl, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, keisti ją prokurorės skunde nurodytais argumentais ir toliau taikyti Asmeniui jos siūlomą priverčiamąją medicinos priemonę pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės skundą, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.