Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. K. medžiotojų būrelio skundą atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lazdijų rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti žalos apskaičiavimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 20 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ3-31/2021-10-27 dalį, kuria buvo patvirtintas ūkininko V. R. kukurūzų pasėliui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis – 1 107,60 Eur. Pareiškėjas skundžiamo akto neteisėtumą grindė iš esmės Komisijos darbo procedūriniais pažeidimais, kurie, anot pareiškėjo, nulėmė neteisingą žalos nustatymą ir apskaičiavimą.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai 2021 m. spalio 7 d. prašymą Nr. BD7-39 „Dėl šernų padarytos žalos atlyginimo“, kuriame nurodė, jog kukurūzų lauke, esančiame (duomenys neskelbtini) padaryta didelė žala pasėliui, todėl prašė įvertinti padarytus nuostolius ir kompensuoti patirtą žalą.

Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, Komisijos funkcija – apskaičiuoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

Kaip matyti iš Apžiūros akto, pasėlį 0,65 ha plote 100 proc. suniokojo medžiojamieji gyvūnai – šernai, kuriuos, pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 15.2.5 papunktį, leidžiama medžioti visus metus. Pareiškėjas skunde nurodė, jog abejoja, kad pasėlį galėjo suniokoti šernai, kadangi suniokoti pasėlio plotai buvo apžiūrimi nuėmus derlių. Teismas pažymi, jog 2021 m. spalio 8 d. pasėlio apžiūroje kartu su Komisijos nariais dalyvavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. K. medžiotojų būrelio pirmininkas V. G. ir Būrelio medžiotojas G. B., kurie sutiko su Komisijos vertinimu, jog žalą žemės ūkio pasėliams padarė šernai. Pareiškėjo atstovai pasirašydami Patikrinimo aktą, jokių pastabų ar abejonių dėl žalą padariusių medžiojamųjų gyvūnų rūšies – šernų, nenurodė, todėl preziumuojama, jog žalą pasėliams padarė būtent šernai. Vėliau pareiškėjų skunde teismui atsiradusios abejonės dėl gyvūnų padariusių pasėliams žalą nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Analogiškos nuostatos numatytos ir Metodikos 2 punkte.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. 2021 m. spalio 7 d. pateikė Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai prašymą Nr. BD7-39 „Dėl šernų padarytos žalos atlyginimo“, kuriame nurodė, jog kukurūzų lauke, (duomenys neskelbtini) yra padaryta didelė žala pasėliui, ir prašė įvertinti padarytus nuostolius bei kompensuoti patirtą žalą. Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 7 d. gavo V. R. 2021 m. spalio 7 d. prašymą Nr. BD7-39 „Dėl šernų padarytos žalos atlyginimo“. Komisija kartu su medžioklės ploto naudotojais, t. y. pareiškėjo atstovais, ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. R. 2021 m. spalio 8 d. nuvyko į padarytos žalos ir nuostolių skaičiavimo vietą. Apžiūros aktas buvo surašytas 2021 m. spalio 8 d.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje ir Metodikos 2 punkte numatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžiui įvertinti septynių kalendorinių dienų terminas, skaičiuotinas nuo žemės naudotojo ar savininko prašymo gavimo seniūnijoje dienos, nebuvo praleistas. Apžiūros aktas surašytas kitą dieną po trečiojo suinteresuoto asmens V. R. prašymo apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą gavimo dienos.

Nors tikslios datos, kada trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. pastebėjo padarytą šernų žalą pasėliui, nėra galimybės nustatyti objektyviais įrodymais, tačiau, teismo vertinimu, galimas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimas negalėjo nulemti patikrinimo metu nustatytų objektyvių aplinkybių, jog pasėlis (kukurūzų silosas) 100 proc. suniokotas 0,65 ha plote medžiojamųjų gyvūnų – šernų.

Pažymėtina, jog pasėlio apžiūroje dalyvavę Būrelio atstovai sutiko su Komisijos nustatytomis aplinkybėmis ir Komisijos vertinimu dėl pasėlių ploto sunaikinimo 100 proc. ir kad pasėlių plotą sunaikino šernai, nes pasirašydami Apžiūros aktą dėl šių aplinkybių jokių pastabų nenurodė.

Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog Komisija apžiūros metu būtų pažeidusi Metodikos reikalavimus. Metodikos 2 punkte numatyta, kad, vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas, kurio forma nurodyta Metodikos 1 priede.

Taigi, pagal Metodikos reikalavimus, Komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias esmines faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų; pasėlio pakenkimo intensyvumą; derliaus netekimą; žalos piniginę išraišką.

Nagrinėjamo ginčo atveju Komisijos Apžiūros akte nurodytos apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. konkretus žemės sklypo plotas (0,65 ha), kuriame pasėliai buvo sunaikinti 100 proc. medžiojamųjų gyvūnų – šernų. Komisija nurodė, jog žemės ūkio pasėlis nebuvo apsaugotas jokiomis prevencinėmis priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad jos būtinos tik tiems žemės ūkio pasėlių savininkams, kurie augina pasėlius miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype (Metodikos 12 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Metodikos reikalavimuose nėra numatyta, jokių privalomų prevencinių apsaugos priemonių kukurūzų siloso pasėliui, šios priemonės taikomos kitoms pasėlių rūšims, numatytoms Metodikos 13 punkte. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo ginčo atveju pasėlio plotas buvo suniokotas 100 proc., todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti pasėlio pakenkimo intensyvumo. Komisijos Apžiūros aktas atitiko Metodikos 1 priedo formos ir turinio reikalavimus. Apžiūros akte nurodyti duomenys neabejotinai patvirtino pasėlio pakenkimo būklę bei žalos atsiradimo aplinkybes, reikšmingas žalai apskaičiuoti. Pažymėtina, jog Komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant jokių esminių teisės aktų, kurie lemtų nustatytos žalos dydį, reikalavimų.

Pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje neigdamas žalos nustatymo aplinkybes, jokių įrodymų, patvirtinančių priešingai, nei buvo nustatyta Apžiūros akte, nepateikė ir teismas tokių duomenų nenustatė. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti nustatant žalos dydį, pareiškėjo atstovai dalyvavo apžiūroje, tačiau jokių pastabų ar prieštaravimų dėl Apžiūros akte nustatytų aplinkybių nepareiškė.

Nors pareiškėjas skunde teigia, jog nėra duomenų apie matavimo prietaisų naudojimą nustatant pakenkto ploto dydį, tačiau, teismo vertinimu, skundžiamo protokolo turinyje nurodytos pakenkto ploto koordinatės, išmatuotos pagal GPS, leidžia manyti, kad pakenktas plotas buvo apskaičiuotas tiksliai, naudojant matavimo prietaisą. Todėl aplinkybė, jog nenurodytas prietaiso pavadinimas, nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu skundžiamo akto neteisėtumą bei darančiu įtaką apskaičiuotos žalos dydžiui.

Taigi, nėra pagrindo abejoti Apžiūros akte nustatytų faktinių duomenų pagrįstumu. Kaip pirmiau buvo minėta, Apžiūros akte buvo fiksuojamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios nustatytos pažeidimo vietoje Komisijai apžiūrėjus pasėlius.

Derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal formulę (Metodikos 8 punktas).

Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, kuris, įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą), gali būti mažinamas. Pasėlyje pasireiškus piktžolėtumui, užmirkimui, kenkėjų ar ligų išplitimui, vidutinio derlingumo mažinimo procentas apskaičiuojamas taikant šios metodikos 7.2 papunktyje nurodytą formulę. Žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus (už javus (išskyrus grikius), ankštinius augalus, rapsus − po rugsėjo 15 d., grikius – po spalio 15 d., kukurūzus − po lapkričio 1 d. (auginamus grūdus – po lapkričio 30 d.), bulves ir burokėlius − po spalio 1 d., kopūstus ir morkas – po lapkričio 1 d., pašarinius runkelius – po lapkričio 1 d., cukrinius runkelius – po gruodžio 1 d.), jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių, arba medžioklės plotų vienetų naudotojui yra uždrausta vykdyti medžioklę teritorijoje, kurioje buvo padaryta žala (Metodikos 9 punktas).

Nagrinėjamo ginčo atveju derliaus netekimui apskaičiuoti buvo naudojama einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens V. R., tvarkančio dvejybinę apskaitą, pateikta informacija apie pasėlio vidutinį derlingumą (56,8 t iš vieno ha) ir tai neprieštaravo Metodikos 8 ir 9 punktų reikalavimams.

Komisija žalos piniginę išraišką apskaičiavo derliaus netekimą padauginusi iš žemės ūkio produkcijos – kukurūzų silosui patvirtintos vidutinės normatyvinės kainos.

Būtent tokia apskaičiavimo tvarka numatyta Metodikos 10 punkte, jog žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (toliau ‒ ir normatyvinės kainos).

Komisija, skaičiuodama medžiojamųjų gyvūnų padarytą pasėliams žalos piniginę išraišką, skundžiamo protokolo turinyje nurodė, jog kukurūzų silosui nustatyti supirkimo rinkos kainos neįmanoma, todėl žalos piniginei išraiškai apskaičiuoti buvo taikytina Produkcijos normatyvinių kainų sąraše patvirtinta kukurūzų silosui nustatyta normatyvinė kaina – 20,00–40,00 Eur už toną. Komisija Protokole apskaičiavo, jog šernų padaryta žala 0,65 ha kukurūzų pasėlio plotui yra 1 107,60 Eur (36,92 t – derliau netekimas x 30 Eur – patvirtinta kukurūzų silosui vidutinė normatyvinė kaina = 1 107,60 Eur). Taigi, Komisija skundžiamo protokolo dalimi patvirtino, jog 0,65 ha kukurūzų silosų pasėliui padaryta žala yra 1 107,60 Eur.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ginčijama Protokolo dalis, kuriuo buvo apskaičiuotas ir patvirtintas pasėliui padarytos žalos dydis, pagrįsta nuosekliais skaičiavimais, kurie abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo nekelia. Komisija, skaičiuodama žalos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, kurios buvo įvertintos ir nurodytos Apžiūros akte. Kadangi aplinkybių, kurios galėtų būti žalos atlyginimą mažinančios priežastys (pavyzdžiui piktžolėtumas, užmirkimas ir kt.), apžiūros metu nebuvo nustatyta, todėl jos apskaičiuojant padarytos žalos dydį nebuvo vertinamos. Žalos dydis pinigine išraiška buvo skaičiuojamas pagal Metodikos 10 punkte numatytus rodiklius. Teismui nekilo abejonių dėl pasėliui padarytos žalos dydžio apskaičiavimo, pagrįsto nurodytais skaičiavimais.

Taigi, atsakovė, skaičiuodama trečiojo suinteresuoto asmens pasėlio derliaus netekimą ir patvirtindama konkretų žalos dydį pinigine išraiška, Metodikos reikalavimų nepažeidė. Kukurūzų siloso pasėliui padaryta žala buvo skaičiuojama vadovaujantis Metodikos punktuose numatytais skaičiavimo pagrindais ir kriterijais, reglamentuojančiais žalos atlyginimo atvejį, atitinkantį ginčo situaciją, kai pasėlis buvo sunaikintas 100 proc. visus metus medžiojamų gyvūnų šernų ir kai kukurūzų pasėlio supirkimo rinkos kainų nustatyti nebuvo galimybės.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir minėtų teisės aktų nuostatos leidžia konstatuoti, jog skundžiama Protokolo dalis dėl žalos apskaičiavimo patvirtinimo pagrįsta nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl priimta pagrįstai ir teisėtai, jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. K. medžiotojų būrelio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.