- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e1-3343-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45716-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- H. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje H. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, aukštojo išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
H. R. 2022 m. gruodžio 4 d. apie 11.09 val. Vilniuje, Kovo 11-osios g. 73, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.
H. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis H. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 4 d. apie 1 val. nakties susitiko su pažįstamu Karoliniškių mikrorajone, pas jį atvyko blaivus automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šį automobilį nuomojo apie tris metus). Automobilį pasistatė prie baro ir su pažįstamu nuėjo į barą. Bare jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, išgėrė jo pakankamai daug. Apie 5 val. ryto bare prasidėjo muštynės dėl to, kad jis bendravo su Ukrainos piliečiais, o tai išgirdę šalia esantys rusakalbiai vyrai pradėjo prie jų kabinėtis ir įvyko muštynės. Jį gana stipriai sumušė, jo pažįstamas pabėgo kažkur, jis liko vienas. Išsigandęs nuėjo iki automobilio Toyota ir jame užmigo. Apie 8–9 val. ryto atsikėlė nuo triukšmo, kad kažkas vaikšto aplink jo automobilį. Pamatė, kad tai tie patys asmenys, kurie jį sumušė. Jis labai išsigando, užvedė variklį ir pradėjo važiuoti link Grigiškių pusės. Nesijautė labai girtas, todėl nusprendė važiuoti namo. Žinojo, kad vairuoja neblaivus, tačiau galvojo laimingai sugrįš į namus. Prie Grigiškių jį sustabdę pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį, jam įpūtus virš 2 promilių buvo nustebęs, bet nesiginčijo ir kaltę pripažino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, labai dėl to pergyvena ir pažada, kad ateityje daugiau to nekartos (el. b. l. 96–99).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 4 d. apie 11.01 val. dirbant kartu su D. K., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Savanorių pr. link Grigiškių važiuoja automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nurodytas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. ir sustabdytas ties Nr. 73 pažymėtu namu. Priėjus prie automobilio iš vairuotojo pusės, prie vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, H. R.. Vairuotojas iškart atrodė neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmens pasiteiravus, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad maždaug prieš valandą. Taip pat vairuotojas paaiškino, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau labai dėl to gailėjosi, tiesiog tuo metu turėjo problemų asmeniniame gyvenime, todėl taip ir atsitiko. Asmeniui pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, šis tai padaryti sutiko ir 11.09 val. pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, antru pūtimu 11.30 val. – 2,77 promilių neblaivumas (el. b. l. 27–30).
2022 m. gruodžio 4 d. specialisto D. K. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (el. b. l. 15).
Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK–0004 2022 m. gruodžio 4 d. 11.09 val. patikrinus H. R. blaivumą, nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, o 11.30 val. – 2,77 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1752666). 2022 m. gruodžio 4 d. neblaivumo nustatymo akte H. R. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (el. b. l. 18, 20–22).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius, 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 4740 Eur (el. b. l. 40).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra T. Č. (el. b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog H. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Prius, kai jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad H. R. vairavo automobilį Toyota Prius, be kita ko, patvirtina liudytojo R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – 2022 m. gruodžio 4 d. specialisto D. K. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi H. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, H. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu (el. b. l. 140–141).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – H. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
H. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad H. R. neteistas (el. b. l. 42–43), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viena paskirta baudos nesumokėta (el. b. l. 46–49), vykdantis individualią veiklą (el. b. l. 44–45). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda, nežymiai viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
H. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 9 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti H. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Prius vertės konfiskavimą valstybės naudai be PVM (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 lapkričio 1 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
H. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu, Vilniaus mieste. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
H. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Toyota Prius, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė T. Č. (el. b. l. 41). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – T. Č., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (4740 Eur) išieškojimas iš H. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo H. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Prokuroras prašė H. R. prašė paskirti automobilio Toyota Prius vertės konfiskavimą valstybės naudai be PVM. Šių aplinkybių kontekste, teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertė apskaičiuojama taikant rinkos vertės kriterijų. Kadangi automobilio rinkos vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje, į automobilio rinkos vertę yra įskaičiuojamas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo H. R. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 4740 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
H. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (el. b. l. 103–124). Jos paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad H. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš H. R. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
H. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. R. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1800 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti H. R. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos – 4740 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt eurų) (su PVM) – konfiskavimą valstybės naudai.
H. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, H. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
Mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti taip pat į vieną iš anksčiau minėtų pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;
2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.