Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-578-1096/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
A15.-578-1096/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00363-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
V. T.
Nukentėjusysis
L. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-578-1096/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00363-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.6;16.9.1;16.9.7.1.;16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T.,nukentėjusiajam L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), dirba, gyvena (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T., 2019 m. gruodžio 26 d., apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis neapdraustas nustatyta tvarka civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo, kliudė stovėjusį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Nustatytas 1,44 promilių girtumas, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nežinojo, kad automobilis neturi draudimo. Buvo paėmęs automobilį iš draugo M. Viskas įvyko 2019 m. gruodžio 26 d., (duomenys neskelbtini). Važiavo į degalinę, užsipilti kuro. Nuvažiavęs į degalinę ir įsipylęs kuro, pamatė, kad nėra pinginės, kurioje buvo dokumentai ir pinigai. Paliko degalinės darbuotojai telefoną kaip užstatą, kad nuvažiuotų iki namų pasiimti pinigų. Neradęs namie piniginės, grįžo į degalinę. Pasakė degalinės darbuotojai, jog duotų telefoną paskambinti. Ji pasakė, kad turiu laiko iki 12 val. sumokėti už kuro, nes kitu atveju iškvies policiją. Norėjo važiuoti į namo kiemą, tačiau per skubėjimą, nepamatė ir kliudė mašiną. Kaltas, kad nebuvo apdairus ir kliudė automobilį Mazdą. Nepažįsta asmens, kuriam priklauso automobilis Mazda. Turėjo automobilio dokumentą (b. l. 47–49).

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas atsitiko (duomenys neskelbtini). Jis ėjo pro šalį. Jo supratimu, asmuo norėjo įvažiuoti į kiemą, bet trenkėsi į kitą automobilį. Ten pastovėjo 10 – 15 sekundžių ir nuvažiavo į kiemus, link (duomenys neskelbtini). Vairuotojas negalėjo nepastebėti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nes kiek girdėjo, jam sudužo galiniai gabaritai. Jis važiavo galine eiga. Automobilio markės neprisimena. Vairuotojas tikrai nesustojo už 50 metrų, nes kelias eina tiesiai, po to yra posūkis. Iki to posūkio 200–300 m. Nematė vairuotojo, nes buvo tamsu, neapšviesta gatvė. Matė, kad atsitrenkė į tamsiai mėlyną Peugeot automobilį (b. l. 50).

Nukentėjusysis L. K. teismo posėdyje parodė, jog buvo Kalėdų diena. Vakare pastatė automobilį prie namų, (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Ryte išsiruošė važiuoti ir pamatė, kad vaikinas krapšto mašinos valytuvą. Jis norėjo jį nuplėšti lapelį, bet popierius buvo prišalęs. Berniukas apsisuko ir greitai išvažiavo. Norėjau atrakinti dureles, bet jos nesirakino. Tada pamatė, kad vairuotojo pusės durelės yra įlenktos. Tas lapelis buvo policijos pranešimas, kuriame buvo užrašyta, kur reikia kreiptis. Tą pačią dieną nuvažiavo į policijos skyrių, taip pat į draudimą. Draudimo inspektorius apžiūrėjo mašiną. Mašinos durys nepataisomos. Pažymėjo, kad turi civilinės atsakomybės draudimą, todėl po avarijos kreipėsi į savo draudimą. Draudimas nieko neatlygino. Draudimo inspektorius atvažiavo apžiūrėti automobilį ir buvo nustatyta 510 eurų žala. Prašo atlyginti 510 eurų žalą. Automobilio priekinių vairuotojo durų ir galinių durų spynos blogai veikia, stiklas nenusileidžia. Specialistai pasakė, kad durys nepataisomai sugadintos. Dar reikia viską dažyti. 240 eurų vienų durų kaina. Tik policija paliko raštelį, nerado jokio kito raštelio. Niekas nebandė su juo tartis dėl žalos atlyginimo. Nežino automobilio savininko. Jeigu draudimas padengs žalą, jam nieko nereikės. Draudimas laukia atsakymo iš policijos (b. l. 49).

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis deklaruotas jo vardu. Minėto automobilio nevairavo. Jį turi apie 3 ar 4 mėnesius. Draugas M. J. paprašė, kad mašiną savo vardu registruotų. Automobilis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nenorėjo registruoti, bet įkalbėjo. Praėjo pora mėnesių ir jo draugas pridarė bėdų. Aš to draugo nesu matęs. Žinau, kad automobilis turi būti apdraustas, techniškai tvarkingas. Kai registravo mašiną savo vardu, ji net neužsivedinėjo (b. l. 50).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 21.45 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Parko g. 37A, prieš 10 minučių priešais buvusią „Elektromarkt“ parduotuvę, automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Peugeot, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link kapinių. Atvykus minėtu adresu, prie šaligatvio, ties namu (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus automobilį matėsi akivaizdūs apgadinimai priekinėse ir galinėse, kairės pusės durelėse įbrėžimai ir įlenkimai. Šalia automobilio mėtėsi šukės kitos transporto priemonės Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasišalino. Patikrinus per POLIS II naršyklę, paaiškėjo, kad Peugeot automobilis priklauso L. K., tačiau susisiekti su juo nepavyko, nuėjus iki buto niekas durų neatidarė. Automobilio Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. S., nuvykus pagal registruotą gyvenamąją vietą automobilio pareigūnai nepastebėjo. Ant priekinio automobilio stiklo paliktas raštelis – kad savininkas kreiptųsi į Mėnulio g. 11, Vilniaus aps. VPK KPV. Apie 05.00 val. patruliuodama kartu su vyr. patruliu S. S. nustatytame maršrute adresu Parko g. 45A, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo stovintį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio pastebėjo apgadinimus – galinis dešinės pusės apgadintas „bamperis“ ir išimtas galinis dešinės pusės žibintas. Priėjus prie vairuotojo pusės pastebėjo automobilio viduje vairuotojo vietoje sėdintį vyrą. Pasibeldus, vyras pakėlė galvą ir žiūrėdamas į pareigūnus pasakė „ko norit“. Paprašius atidaryti dureles, šis atidarė keleivio pusės langą. Vėliau paaiškėjo, kad tai V. T.. Jis teigė, jog apie eismo įvykį nieko nežino, nes pas draugą M. pasiskolino automobilį tam, kad prieš darbą pamiegoti kelioms valandoms. Bendraujant su asmeniu iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, teigė vartojęs alkoholinius gėrimus prieš valandą. Apie 06.04 val. alkotesteriu buvo nustatytas 1,50 promilių girtumas, apie 06.26 val. nustatytas 1,44 promilių girtumas. Bendraujant su neblaiviu vyru, į pareigūnus kreipėsi įvykį matęs asmuo – M. B., kuris paaiškino, kad matė, kaip minėtas automobilis Mazda išvažinėdamas iš aikštelės dešinės pusės galine dalimi kliudė stovintį automobilį Peugeot. Paklausus ar matė kas vairavo automobilį, nurodė, kad nematė, nes buvo tamsu (b. l. 2–3).

Eismo įvykio vietos schemoje Nr. 1 pavaizduotas automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 2 šukės, Nr. 3 šaligatvis, o Nr. 4 žalia vėja (b. l. 4).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog apgadinta transporto priemonė Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Pridėti alkotesterio duomenys – V. T. nustatytas pirmu pūtimu 1,50 promilių girtumas, o antru putimu 1,44 promilių girtumas. Pridėtas patikros sertifikatas ir neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 6–7).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobiliui Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai – sulaužytas galinis „bamperis“ ir išimtas galinės dešinės pusės žibintas (b. l. 8).

Šalies argumentai

L. K. paaiškinimas – ryte, prie namų (duomenys neskelbtini), rado apgadintą automobilį Peugeot. Už stiklo rado Policijos patrulio pranešimą apie įvykį. Kairės pusės durys sulenktos (b. l. 9).

Regitros duomenimis, automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. S. (b. l. 10).

Regitros duomenimis, automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. K. (b. l. 12).

Šalies argumentai

V. T. savo paaiškinime nurodė, jog 2019 m. gruodžio 26 d. Naujojoje Vilnioje, jis nuvažiavo į degalinę, užsipilti kuro. Vairavo draugo M. J. patikėtą jam automobilį, Mazdą. Užsipylęs degalų pastebėjo, kad neturi piniginės su pinigais ir dokumentais. Degalinės pardavėjai pasakė, kad paliks telefoną ir tuoj atveš pinigus. Palikęs užstatą nuskubėjo namo piniginės. Niekur neradęs labai nusiminė ir susinervino. Grįžo į degalinę, be telefono negalėjo rasti pinigų. Pardavėja pasakė, kad iki 24 val. jis turi laiko rasti pinigų, nes kitu atveju kvies policiją. Skubėdamas grįžo iki namų, kurie buvo maždaug už (duomenys neskelbtini) metrų. Važiuodamas atbulomis kliudė kaimyno automobilį. Buvo tikras, kad viską išsiaiškins, paliko raštelį su kontaktais už valytuvo. Eismo įvykyje nukentėjo tik technika, tačiau nežymiai. Automobilio nepaliko ant važiuojamosios dalies, o pastatė 50 metrų nuo eismo įvykio. Po to nuskubėjo ieškoti pinigų, kad sumokėtų degalinėje. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo visiškai blaivus. Alkoholį pradėjo vartoti po susiklosčiusių nemalonių aplinkybių (b. l. 15).

V. S. savo paaiškinime parodė, jog Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, tačiau 2019 m. spalio 23 d. automobilį perleido naudotis asmeniui M. J.. Daugiau automobilio nematė, eismo įvykio nematė, kartu nebuvo. Kiek jam buvo žinoma, eismo įvykyje dalyvavo V., kurio jis nepažįsta (b. l. 16).

M. J. savo paaiškinime nurodė, jog automobilį Mazda pasiėmė iš draugo V. S.. Automobilio nevairavo ir eismo įvykyje nedalyvavo. Eismo įvykio metu buvo su šeima, namuose. 2019 m. gruodžio 10 d. pardavė automobilį draugui V. T., su sąlyga, kad jis paruoš automobilį technikinei apžiūrai, ją praeis ir kartu važinės tada į darbą. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 22. 46 val. sulaukė skambučio iš V., kuris pasakė, jog prie savo namų kliudė kitą automobilį (b. l. 17).

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje

ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Tuo tarpu ANK 415 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, vairavimą. KET 226 straipsnyje yra numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog V. T. 2019 m. gruodžio 26 d. vairavo automobilį Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė minėto KET 226 punkto reikalavimus.

Pirmiausia paminėtina, jog šį faktą patvirtina byloje ne tik V. T. rašytiniai paaiškinimai, bet ir duoti parodymai posėdžio metu, kurio metu nurodė, jog prisipažįsta kaltas, jog jis neišsiaiškino, ar automobilis apdraustas ir yra atlikta technine apžiūra, ir tuo neįsitikinęs vairavo automobilį (b. l. 15, 48–49). Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame užfiksuotos šių administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nėra duomenų apie automobilio Mazda draudimo bendrovę, poliso seriją ir numerį (b. l. 5).

Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad V. T. 2019 m. gruodžio 26 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje (vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje (vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. T. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, kuris numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. T. pateikė teismui turimą vairuotojo pažymėjimą. Nurodė, kad teisę vairuoti transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini). Pateiktame pažymėjime nurodyta, kad V. T. turima teisė galioja iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 43–44). Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, kad iš surašyto V. T. administracinio nusižengimo protokolo šalintina aplinkybė, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, todėl teismas šalina kaltinimą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nenustačius būtinų šiam administraciniam nusižengimui požymių.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje

ANK 423 straipsnio 3 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija) nustatyta administracinė atsakomybė neblaiviems (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.)) arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, taip pat vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiems po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenims, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

KET 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. KET 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo elgiasi neteisėtai. Todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir ją ignoruodamas vartojo, tokio elgesio tikslai ir motyvai nėra būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (įvykio aplinkybes, kaltininko elgesį po įvykio, jų pobūdį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

Tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Be to, atsakomybei už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal 423 straipsnio 3 dalį kilti konkretus neblaivumo laipsnis nėra reikšmingas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T. neginčija nustatytos aplinkybės, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. T. neginčija ir kitos aplinkybės, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį. Tai jis patvirtino tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 15), tiek apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 49). Aplinkybę, kad V. T. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (policijos pareigūnų V. T. suradimas) vartojo alkoholį, patvirtina ir alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitai (b. l. 6) užfiksuoti duomenys jog po 2019 m. gruodžio 26 d., apie 21.35 val. įvykusio eismo įvykio V. T. 2019 m. gruodžio 27 d., 06.04 val. nustatytas 1,50 promilių girtumas, o 06.26 val. nustatytas 1,44 promilių girtumas, o taip pat policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuota aplinkybė, kad <...> apie 05.00 val. patruliuodama kartu su vyr. patruliu S. S., adresu Parko g. 45A, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo stovintį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio pastebėjo apgadinimus – galinis dešinės pusės apgadintas „bamperis“ ir išimtas galinis dešinės pusės žibintas. Priėjus prie vairuotojo pusės pastebėjo automobilio viduje vairuotojo vietoje sėdintį vyrą. <...> Bendraujant su asmeniu iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, teigė vartojęs alkoholinius gėrimus prieš valandą (b. l. 2–3).

ANK 423 straipsnio 3 dalies kvalifikavimui neturi reikšmės tai, jog padaręs eismo įvykį ir jo metu apgadinęs kito asmens automobilį, jis apgadinto automobilio savininkui paliko raštelį su savo vardu ir pavarde. Kaip minėta, įvykus eismo įvykiui apie apgadintą kito asmens automobilį turi būti pranešama nukentėjusiajam, o to negalint padaryti – policijai (Kelių eismo taisyklių 222 punktas), jokių alternatyvų (raštelių rašymo, automobilio palikimo šalia eismo įvykio vietos) teisės aktai nenustato. Be to, teisės aktuose – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte ir KET 221 punkte – su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatyta pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad V. T. padarė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą eismo įvykį, todėl privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas, tačiau šią pareigą ignoravo. Vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo V. T. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. V. T. teismo posėdžio metu akcentavimas, jog, padaręs eismo įvykį, paliko raštelį apgadinto automobilio savininkui, rodo, jog jis aiškiai suvokė padaręs eismo įvykį, todėl turėjo pareigą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau juos vartojo, t. y. jo veiksmuose yra tyčinė kaltė.

Darytina išvada, kad byloje neabejotinai įrodyta, kad V. T. pažeidė KET 221 punkto draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas) ir taip padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK426 straipsnio 1 dalyje

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

V. T. pripažino, kad jis pasišalino iš eismo įvykio, kurį pats kaip vairuotojas sukėlė. Nurodė, jog <…> skubėdamas grįžo iki namų, kurie buvo maždaug už (duomenys neskelbtini) metrų. Važiuodamas atbulomis kliudė kaimyno automobilį. Buvo tikras, kad viską išsiaiškins, paliko raštelį su kontaktais už valytuvo. Eismo įvykyje nukentėjo tik technika, tačiau nežymiai. Automobilio nepaliko ant važiuojamosios dalies, o pastatė 50 metrų nuo eismo įvykio. Po to, nuskubėjo ieškoti pinigų, kad sumokėtų degalinėje (b. l. 15, 48–49). Tačiau svarbu tai, kad eismo įvykio vietoje nebuvo rastas automobilio Mazda vairuotojas. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad vairuotojas turėjo pastebėti tokį įvykį, nes smūgis buvo stiprus, automobilio durys buvo sugadintos nepataisomai (b. l. 49). Liudytojas M. B. taip pat parodė, kad vairuotojas negalėjo nepastebėti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nes girdėjo kaip sudužo galiniai žibintai. Jis atsitrenkė, pastovėjo ir nuvažiavo (b. l. 50).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam L. K. priklausantis automobilis (b. l. 5, 20–22, 23, 30). Nukentėjusysis patirtą žalą vertina 510 Eur (b. l. 49).

V. T. prisipažinimas ir kita bylos medžiaga neleidžia abejoti tuo, kad V. T. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus svetimam turtui, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors žinojo, ką tokiu atveju reikia daryti. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia pažeidė KET 222 punkto reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. T. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymas.

Dėl skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Teismas nenustatė V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. V. T. kaltę pripažino iš dalies, t. y. ne dėl visų administracinių nusižengimų.

Teismas, skirdamas V. T. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti keturi administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jauno amžiaus (b. l. 25), nevedęs, vaikų neturi, dirba statybose, per 5 metus kelis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 2–5), teistas.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. T. paskyrus už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą baudas, kurių dydžiai mažesni nei sankcijų vidurkiai (atitinkamai 60 Eur, 32 Eur, 1 300 Eur ir 1 200 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės, inter alia (be kita ko), ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

Administracinius nusižengimus V. T. padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones (išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki (duomenys neskelbtini)).

Dėl aptarto imperatyvaus reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad už V. T. padarytą pavojingą administracinio nusižengimo veiką, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje jam skirtina administracinio poveikio priemonė – suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems (3) metams.

ANK 423 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Bylos duomenimis automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų padarymų metu priklausė ne V. T., o kitam asmeniui – V. S. (b. l. 10). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas. Teismas taip pat sprendžia, kad V. T. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė konkrečiu atveju yra pakankamos ir proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, ypač numatytam ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Bauda atsilieps jo materialiniams interesams, o suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkirs kelią jam daryti naujus susijusius administracinius ir kitus teisės pažeidimus (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam

Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai išsprendžiamas, kai žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą.

ANK 664 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateiktas remonto išlaidų apskaičiavimas bei automobilio Peugeot nuotraukos, iš kurių matyti automobilio apgadinimai (b. l. 20–23). Nukentėjusysis patirtą žalą vertina 510 Eur, prašo atlyginti šią žalą (b. l. 49).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes priteistina iš V. T. 510 eurų administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį V. T. nutraukti.

V. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 Eur dydžio baudą.

V. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 32 Eur dydžio baudą.

V. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 300 Eur dydžio baudą.

V. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 200 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. T. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti administracinio poveikio priemonę – jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir atimti šią teisę trejiems (3) metams, terminą skaičiuojant nuo faktiško vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo vykdant šį nutarimą.

Priteisti iš V. T. nukentėjusiojo L. K. naudai 510 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20109794717.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė