Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-31 · Administracinė byla Nr. AS-444-573-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-31
Bylos Nr.
AS-444-573-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius, Arūnas Sutkevičius, Virgilijus Valančius
Trečiasis asmuo
Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Laivų krovos akcinei bendrovei
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“
Atsakovas
Klaipėdos
Administracinė byla Nr. AS1- 573/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 54; 59.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2006 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos smeltė“ ir valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl statybos leidimo ir administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Birių krovinių terminalas“ skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. 29/06-NS/06 Laivų krovos akcinei bendrovei (toliau – ir LKAB) „Klaipėdos smeltė“; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. T2-267, kuriuo patvirtintas LKAB „Klaipėdos smeltė“ naudojamos uosto teritorijos pietinės dalies detalusis planas; pripažinti, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija vilkino UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. kovo 16 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. rugpjūčio 20 d. skundų dėl statybos leidimo nagrinėjimą; pripažinti, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 19 d. patikrinimo aktas Nr. PL-239 ir jo išvada yra neteisėti.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti skundo reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamų statybos leidimo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo galiojimą, kol įsiteisės sprendimas šioje byloje. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad LKAB „Klaipėdos smeltė“ jau yra pradėjusi statybos darbus ginčijamoje teritorijoje pagal ginčijamą statybos leidimą. Atlikta nedidelė dalis darbų (šis teiginys grindžiamas antstolės 2006 m. rugsėjo 7 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu), tačiau darbai vykdomi sparčiai. Todėl tęsiant statybos darbus iki teismui priimant sprendimą, į statybą jau būtų investuota daug lėšų, ir teismo sprendimo įvykdymas pareiškėjo skundo tenkinimo atveju būtų apsunkintas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (b. t. I, b. l. 3-7) pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti ir nutarė taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Kita 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (b. t. I, b. l. 8-9) Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo patenkino: sustabdė 2006 m. vasario 3 d. statybos leidimo Nr. 29/06-NS/06 galiojimą ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T2-267 galiojimą, iki kol įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnį skundo reikalavimas gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkesnis ar neįmanomas. Teismo nuomone, pareiškėjo skundo patenkinimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą statybos leidimą ir Klaipėdos miesto tarybos sprendimą dėl ginčo teritorijos detalaus plano patvirtinimo, jei iki sprendimo įsiteisėjimo nebūtų sustabdytas šių aktų galiojimas, jų pagrindu jau būtų susiklostę didelės apimties teisiniai santykiai, kurie taptų kliūtimi atkuriant iki ginčijamų aktų priėmimo buvusią teisinę padėtį.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria skundas priimtas nagrinėti ir taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemones taikė, remdamasis nepagrįstu ir nemotyvuotu pareiškėjo prašymu. Nutartys (dėl skundo priėmimo, kurioje spręstas ir reikalavimo užtikrinimas, ir nutartis, kuria spręstas tik reikalavimo užtikrinimas) taip pat yra nemotyvuotos. Tiesiog konstatuota, kad netaikius užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes iki bylos išnagrinėjimo bus susiklostę didelės apimties teisiniai santykiai.

2. Teismas pažeidė proporcingumo principą, kurį, sprendžiant reikalavimo užtikrinimą, būtina taikyti. Nebuvo atsižvelgta nei į ginčijamų aktų pagrindu vykdomų darbų mastą, jų realią būklę, investicijų dydį, užtikrinimo priemonės taikymo galimas pasekmes. Nebuvo laikytasi administracinių teismų praktikoje suformuluoto reikalavimo įvertinti, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui. Į pagal ginčijamą statybos leidimą LKAB „Klaipėdos smeltė“ statomą objektą jau yra investuota 18 mln. litų; pastatyta žymi dalis pagrindinių konstrukcijų (statinio baigtumas šiuo metu yra apie 45 proc.). Darbų sustabdymas sukels didelius finansinius nuostolius šiai bendrovei (statybai paimti kreditai iš bankų, pasirašyti finansiniai susitarimai, kurių nesilaikydama bendrovė turės mokėti netesybas ir pan.), pažeis rangovų ir subrangovų interesus (užsakytos statybos medžiagos, įrengimai; rangovas yra pasamdęs apie 230 darbuotojų statybos darbams).

3. Reikalavimo panaikinti detalųjį planą įvykdymo negali apsunkinti aplinkybė, kad plano galiojimas bylos nagrinėjimo metu nebus sustabdytas. Todėl ši reikalavimo užtikrinimo priemonė taikyta nepagrįstai.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjo skundą ir prašymą taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones pasirašė D. B. (D. B.), įvardytas UAB „Birių krovinių terminalas“ generaliniu direktoriumi, tačiau jo įgaliojimai yra pasibaigę. D. B. buvo paskirtas generaliniu direktoriumi 2004 m. lapkričio 18 d. visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime laikotarpiui nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. Be to, jam akcininkų susirinkime nustatyti apribojimai atlikti bendrovės vardu tam tikrus veiksmus be rašytinio akcininkų atstovų sutikimo, įskaitant kreipimąsi į teismus bendrovės vardu ir jos atstovavimą teismuose. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti neįgalioto atstovauti pareiškėją asmens pasirašytą skundą ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atskirajame skunde nurodytas motyvas dėl pirmosios instancijos teismo padaryto proporcingumo principo pažeidimo. Be to, akcentuojama, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrįstai apribojamos trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teisės vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nurodytą pareigą efektyviai naudoti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą ir nuomoti laisvus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypus.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nes nutartis yra nemotyvuota, priimta pažeidžiant proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, trečiųjų asmenų interesus.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu sutinka, prašo jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepime pakartoti VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atskirajame skunde išdėstyti motyvai.

Tretysis suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos smeltė“ atsiliepime į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti.

IV.

Atsižvelgiant į LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti neįgalinto asmens pasirašytą pareiškėjo skundą ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pasiruošimo atskirojo skundo nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ buvo paprašyta pateikti įrodymus, kad skundą pasirašęs D. B. eina bendrovės generalinio direktoriaus pareigas.

Atsakydamas į šį teismo paklausimą, pareiškėjas nurodė, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ 2004 m. lapkričio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime D. B. paskyrė bendrovės generaliniu direktoriumi nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. Akcininko LKAB „Klaipėdos smeltė“ atstovas R. V. pasirašė su D. B. terminuotą darbo sutartį. Pasibaigus darbo sutarties terminui, ji nebuvo nutraukta, kitas generalinis direktorius nebuvo paskirtas, D. B. įgaliojimų niekas nekvestionavo. Taigi darbo sutartis tapo neterminuota, nurodymo pasitraukti iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų D. B. negavo, todėl jis iki šiol teisėtai eina bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Šiuo metu, pareiškėjo teigimu, Juridinių asmenų registro duomenų bazėje taip pat D. B. teisėtai įvardytas bendrovės vadovu.

Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovės įstatuose nustatyta, jog bendrovę atstovauja generalinis direktorius, todėl pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnį ši teisė negali būti priskirta akcininkams. Taip pat pažymėta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. lapkričio 18 d. protokole buvo padaryta išlyga dėl bendrovės generalinio direktoriaus apribojimų atstovauti bendrovę teismuose. Ši išlyga susijusi su bylomis dėl teisių naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypu ir krantinėmis. Būtent toks ginčas, pareiškėjo nuomone, yra sprendžiamas šioje byloje. Todėl D. B. turėjo teisę kreiptis į teismą bendrovės vardu. Ši pozicija grindžiama ir tuo, kad LKAB „Klaipėdos smeltė“ vadovai į D. B. kreipiasi kaip į UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinį direktorių.

Taip pat pareiškėjo prašyme akcentuojama, kad reikalavimas gauti akcininko LKAB „Klaipėdos smeltė“, kuris yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, sutikimą kreiptis į teismą būtų nelogiškas, ir užkirstų kelią pareiškėjui kreiptis dėl teisminės gynybos.

Todėl pareiškėjas prašo pripažinti, kad jo skundas pirmosios instancijos teisme priimtas nagrinėti pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Tretieji suinteresuoti asmenys atskiraisiais skundais ginčija dvi pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis. Pirmąja nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas ir patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Antrąja nutartimi iš esmės išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Apeliacinio proceso dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (ABTĮ 136 str., 148 str.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo revizijos funkciją, privalo įvertinti ne tik tai, ar pirmosios instancijos teismas atitinkamu procesiniu sprendimu teisingai išsprendė bylą arba tam tikrą procesinį klausimą, bet ir nustatyti, ar buvo teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismui imtis spręsti bylą ar atskirą procesinį klausimą iš esmės. Tokio teisinio pagrindo nebuvimas sukelia teisines pasekmes, reglamentuojamas atsisakymo priimti skundą (prašymą) instituto teisės normomis (ABTĮ 37 str. 2 d.), ir užkerta kelią tolesniam atitinkamo klausimo sprendimui iš esmės. Taigi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo iš esmės išspręsta byla ar procesinis klausimas, vertintinas ir tuo aspektu, ar jis priimtas esant visoms procesinėms prielaidoms pradėti procesą iš esmės. Tokių prielaidų nenustačius, procesas pirmosios instancijos teisme negali būti laikomas teisėtu. Todėl apeliacinio proceso metu pirmiausiai turi būti įvertinta, ar procesas pirmosios instancijos teisme pradėtas teisėtai.

Šioje byloje vienas iš nutarčių ginčijimo motyvų yra siejamas būtent su proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumu. Tretysis suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskirajame skunde ginčija pareiškėjo skundą ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pasirašiusio asmens įgalinimus kreiptis bendrovės vardu į teismą ir atstovauti ją teisme. Kadangi tokių įgalinimų nebuvimas sudaro ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą pagrindą atsisakyti priimti nagrinėti skundą (prašymą), vertinant minėtų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą, pirmiausiai būtina išspręsti minėtą skundą ir prašymą pasirašiusio asmens įgalinimų klausimą.

Pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo, kuris buvo patenkintas skundžiamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis, pasirašė D. B., kuris įvardytas UAB „Birių krovinių terminalas“ generaliniu direktoriumi.

Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį bendrovės valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris įstatymų, kitų teisės aktų, bendrovės įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis atstovauja bendrovę (ABĮ 37 str. 8 d., 10 d. 9 p.).

UAB „Birių krovinių terminalas“ įstatuose (b. t. II, b. l. 17-22) numatyta šios bendrovės vadovo teisė atstovauti bendrovę teismuose (įstatų 6.26 punkto 4 pastraipa). Todėl pareiškėjo argumentas, jog skundą teismui UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu įgaliotas paduoti bendrovės vadovas – generalinis direktorius, yra pagrįstas.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, visuotinis akcininkų susirinkimas tuo atveju, jei nesudaroma bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba, renka bendrovės vadovą. Iš pareiškėjo įstatų matyti, kad bendrovėje nebuvo sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba (įstatų 6.1 punktas). Todėl pagal minėtą Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą pareiškėjo vadovą turi išrinkti visuotinis akcininkų susirinkimas.

UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2004 m. lapkričio 18 d., bendrovės generaliniu direktoriumi nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. paskirtas D. B. (b. t. II, b. l. 16). Tame pačiame susirinkime nutarta organizuoti konkursą bendrovės vadovui išrinkti. Remiantis šiuo akcininkų susirinkimo nutarimu, su D. B. sudaryta darbo sutartis buvo pakeista į terminuotą darbo sutartį, numatant, kad jis paskirtas generaliniu direktoriumi iki 2005 m. vasario 28 d.

Byloje nėra duomenų, kad D. B. buvo išrinktas bendrovės vadovu po jo įgaliojimų, suteiktų 2004 m. lapkričio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, pasibaigimo. Tuo pačiu nėra įrodymų, patvirtinančių D. B., kaip bendrovės vadovo ar vadovo paskirto asmens, įgalinimus atstovauti UAB „Birių krovinių terminalas“ teisme.

Pareiškėjas, vykdydamas teismo reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog D. B. skundo ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo teismui metu ėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus pareigas, nurodė, kad D. B. turi teisę veikti bendrovės vardu kaip jos vadovas, nes nenutraukus su juo terminuotos darbo sutarties ir visuotiniam akcininkų susirikimui neatšaukus jo įgaliojimų, jis toliau teisėtai eina generalinio direktoriaus pareigas.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

Rinkti bendrovės vadovą ir suteikti jam įgaliojimus pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir pareiškėjo įstatus turi teisę visuotinis akcininkų susirinkimas, t. y. bendrovės vadovo teises ir pareigas (teisinį statusą) lemia visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuris yra teisinis pagrindas darbo sutarčiai sudaryti. Taigi bendrovės ir administracijos vadovo teisiniai santykiai yra mišraus pobūdžio. Nors jiems būdingi darbo teisinių santykių elementai, tačiau savo esme tai yra pavedimo teisiniai santykiai, grindžiami akcininkų pasitikėjimu administracijos vadovu, kuriam suteikiami įgaliojimai veikti įmonės vardu. Panašios teisinės pozicijos laikomasi ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001).

Pareiškėjo akcininkų valia buvo aiškiai išreikšta 2004 m. lapkričio 18 d. susirinkime, D. Belovą išrenkant generaliniu direktoriumi akcininkų nustatytam terminui – iki 2005 m. vasario 28 d. Šiam terminui pasibaigus, akcininkų suteikti įgaliojimai D. B., kaip bendrovės generaliniam direktoriui, pasibaigė. Nesant išreikštos akcininkų valios dėl įgaliojimų D. B. pratęsimo, Akcinių bendrovių įstatymo prasme šis asmuo nebegali būti laikomas bendrovės vadovu, turinčiu teisę atstovauti bendrovę.

Pareiškėjas, gindamas poziciją dėl D. B. įgalinimų, teismui pateikė Juridinių asmenų registro 2006 m. spalio 3 d. išrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ vadovas yra generalinis direktorius D. B. Kadangi byloje kartu su LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskiruoju skundu buvo pateiktas 2006 m. rugsėjo 25 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, kuriame nurodyta, kad bendrovės generaliniu direktoriumi D. B. paskirtas nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d., apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visus galimus prieštaravimus dėl D. B. įgalinimų, valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui pateikė prašymą nurodyti, ar buvo padaryti su UAB „Birių krovinių terminalas“ vadovu susiję pakeitimai Juridinių asmenų registre, ir tų pakeitimų pagrindą. VĮ Registrų centras iš Juridinių asmenų registro pateikė 2006 m. spalio 26 d. išplėstinį išrašą su istorija. Iš pateikto išrašo matyti, kad paskutinis įregistruotas bendrovės vadovas yra D. B., nurodant, kad jis 2004 m. lapkričio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d.

Pažymėtina, kad pareiškėjo poziciją, jog D. B., kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai nėra nutrūkę, paneigia ir paties pareiškėjo pateiktas 2005 m. balandžio 29 d. UAB „Birių krovinių terminalas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad susirinkime dalyvauja laikinai einantis UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinio direktoriaus pareigas R. M. (R. M.), kuris pristatė bendrovės 2004 m. veiklos ataskaitą, finansinę atskaitomybę, bendrovės įstatų pakeitimo projektą. R. M., kaip laikinai einantis bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, įpareigotas paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbimą dėl kandidato į bendrovės generalinio direktoriaus pareigas paieškos. Taigi po D. B. įgaliojimų pasibaigimo 2005 m. vasario 28 d., vėliau vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime jis kaip bendrovės vadovas neminimas.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas ir prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pasirašyti asmens, neturinčio įgaliojimų vesti bylą teisme pareiškėjo vardu. Tokia teisinė situacija sudaro pagrindą atsisakyti nagrinėti teisme skundą ir prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.), o tuo atveju, jei skundas priimtas nagrinėti, taikytinas skundo (prašymo) palikimo nenagrinėtu institutas (ABTĮ 103 str. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės, neįvertinęs pareiškėjo skundą ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pasirašiusio asmens įgaliojimų, pažeidė procesines teisės normas. Todėl teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl skundo priėmimo nagrinėti dalis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, naikintinos, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo paliekant nenagrinėtą.

Pareiškėjas akcentavo, jog LKAB „Klaipėdos smeltė“ vadovai į D. B. kreipiasi kaip į UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinį direktorių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė, susijusi su pareiškėjo verslo santykiais, nėra reikšminga sprendžiant procesinį šio asmens įgaliojimų kreiptis į teismą bendrovės vardu klausimą.

Vertindama pareiškėjo teiginį, kad reikalavimas gauti akcininko LKAB „Klaipėdos smeltė“, kuris yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, sutikimą kreiptis į teismą būtų nelogiškas ir užkirstų kelią pareiškėjui kreiptis dėl teisminės gynybos, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama, laikantis įstatymų reikalavimų. Būtinybė laikytis kreipimuisi į teismą keliamų įstatymo reikalavimų nėra kliūtis, užkertanti kelią kreiptis į teismą, tačiau įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas sukelia teisines pasekmes (skundų (prašymų) trūkumų šalinimo, atsisakymo priimti skundą (prašymą), skundų palikimo nenagrinėtų ir kt.).

Pažymėtina, kad įstatymas (ABTĮ 5 str.) galimybę kreiptis į teismą numato ne tik suinteresuotiems asmenims, bet ir prokurorams bei kitiems subjektams įstatymų numatytais atvejais dėl kitų asmenų teisių ar viešųjų interesų gynimo. Todėl tais atvejais, kai privatus subjektas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės savarankiškai ginti savo teisių teisme, tačiau yra duomenų, jog viešojo administravimo subjektų veikla gali būti pažeidžiami įstatymai, tokia viešojo administravimo subjektų veikla gali būti ginčijama administraciniuose teismuose įstatymų įgaliotų subjektų ginti kitų asmenų teises ir viešuosius interesus.

Paliekant pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nenagrinėtą, šio nagrinėjimo objektu nėra to prašymo ir pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl prašymo tenkinimo pagrįstumo įvertinimas iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartyse iš esmės nenurodė motyvų, kuriais remiantis taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atskiruosiuose skunduose išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių teisės normų reikalavimus, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą.

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą, tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus. Šių principų preciziškas laikymasis ypač aktualus, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios galimai lems didelius finansinius nuostolius, esminius tam tikros rinkos pokyčius ir pan.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinis procesas pagal trečiojo suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskirojo skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti, nutrauktinas ABTĮ 148 straipsnio ir 137 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti). Pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis priimamas nagrinėti skundas, nepatenka į ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje nurodytas nutarčių, dėl kurių gali būti paduodami atskirieji skundai, kategorijas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskirojo skundo dalį dėl nutarties dalies, kuria priimtas nagrinėti skundas.

Tačiau tuo pačiu akcentuotina, kad šia teisėjų kolegijos nutartimi išspręstas pareiškėjo skundą kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pasirašiusio asmens įgalinimų klausimas yra svarbus tolesnei bylos eigai pagal pirmosios instancijos teismo priimtą pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme galimybė turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinimo patenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarčių tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių; panaikinti 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjo prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo palikti nenagrinėtą.

Nutraukti procesą pagal trečiojo suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos smeltė“ atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalies, kuria priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas.

Nutartis neskundžiamaTeisėjai Edvardas SinkevičiusArūnas SutkevičiusVirgilijus Valančius