Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-28 · Administracinė byla Nr. I1-1484-289/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
I1-1484-289/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02706-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo
Trečiasis asmuo
Lietuvos kalėjimų tarnybos
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1484-289/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02706-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus, ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui V. R. ir jo atstovui advokatui Vilmantui Poškui,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atstovui,trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. R. patikslintą skundą dėl skundžiamų aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. sausio 5 d. gautas patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 25-345 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr.2S-3024.

Atsiliepimas

2023 m. sausio 5 d. nutartimi nutarta atsakovu byloje laikyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje laikyti Lietuvos kalėjimų tarnybą. Lietuvos kalėjimų Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius, Vilniaus pataisos namai nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuoti jungimo būdu, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kalėjimų tarnyba nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė visas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teises ir pareigas, todėl prašo laikyti, kad šioje byloje Lietuvos valstybę atstovauja Kalėjimų tarnyba. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo byloje patikslinti proceso šalis atsakovu nustatant Lietuvos kalėjimų tarnybą (teisinė forma – biudžetinė įstaiga; juridinio asmens kodas – 288697120; Adresas korespondencijai: Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas, Trakų g. 10, LT-76286 Šiauliai), o trečiojo suinteresuoto asmens kaip proceso šalies statusą panaikinti.

Šalies argumentai

Pažymėtina, jog pareiškėjo patikslintu skundu prašoma panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 25-345 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr.2S-3024, reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje administracinėje byloje nėra keliamas, todėl šios administracinės bylos proceso šalimis laikytinas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas (atsakovas) ir Lietuvos kalėjimų tarnyba (trečiasis suinteresuotas asmuo), o ne Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 25-345 (toliau - Nutarimas Nr. 25-345, Nutarimas) suimtajam V. R. skirta nuobauda - papeikimas. Nuobauda skirta vadovaujantis Suėmimo vykdymo įsakymo 34 ir 36 straipsniais. Nutarime nurodoma, kad V. R. 2022 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 86 padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą - 7.52 val. buvo nepasiklojęs gulto, gulėjo po antklode, atsikėlė nuo gulto tik pareikalavus išeiti iš kameros, t.y. pažeidė Suėmimo vykdymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.14 punktą, Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391, 10.2 punktą. Nuobaudą pareiškėjas V. R. 2022 m. spalio 24 d. apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2S-3024 V. R. skundo netenkino (toliau - Sprendimas Nr. 2S-3024, Sprendimas). Sprendime nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus nutarimu Nr. 25-345 nuobauda - papeikimas - V. R. skirta pagrįstai ir teisėtai. Paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, skiriant nuobaudą Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo. Todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įsakymo 36 straipsniu jos panaikinti nėra pagrindo. Savo pateiktame 2022 m. rugsėjo 14 d. pasiaiškinime Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui ir skunde Kalėjimų departamentu nurodė visas tos dienos įvykio, t.y. 2022 m. rugsėjo 13 d. 7 val. 52 min., aplinkybes dėl kurių įvyko šis įvykis (nesusipratimas). Paaiškino, kad pareiškėjas tos dienos ryte negulėjo po antklode, taip pat nurodė, kad pareigūnas surašęs tarnybinį pranešimą subjektyviai įvertino buvusią situaciją dėl tariamo tvarkos pažeidimo. Siekiant objektyviai išsiaiškinti esamą situaciją prašė Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos leisti susipažinti su tos dienos turimais vaizdo įrašais (pareigūnų vaizdo registratorių ir koridoriaus vaizdo įrašais). Pareiškėjo prašymas susipažinti su vaizdo įrašais nebuvo tenkintas. Kas apribojo pareiškėjo teisę tinkamai ir argumentuotai pateikti pasiaiškinimą dėl šio įvykio. Pareiškėjo pateiktame pasiaiškinime Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui ir skunde Kalėjimų departamentui yra nurodęs, kad šviesa kameroje dėl taupymo buvo įjungta tik per kameros patikrinimą 7 val. 52 min., nors šviesa privalėjo būti įjungta žymiai anksčiau. Tačiau į šį pareiškėjo nurodytą pažeidimą nei skiriant pareiškėjui nuobaudą, nei nagrinėjant skundą Kalėjimų departamente nebuvo atsižvelgta. Kadangi šviesa kameroje buvo įjungta ne 6 valandą ryte, o tik per patikrinimą, pareiškėjas tamsoje dėl silpnos regos (nešioja akinius +2.5 stiprumo) negalėtų saugiau judėti, todėl buvo ant gulto. Dar prieš skiriant pareiškėjui nuobaudą, prašė, kad pareiškėją nuvestų į Drausmės komisijos posėdį, kad galėtų susipažinti su pareiškėjo atžvilgiu surinkta medžiaga, vaizdo įrašu, kad komisijos nariams galėtų tiesiogiai pateikti savo paaiškinimus, tačiau šis pareiškėjo prašymas buvo ignoruotas. Šiuo atveju nuobaudos skyrimo procedūroje buvo neteisėtai apribota pareiškėjo teisė į gynybą. Akivaizdu, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą yra padaryti grubūs procesiniai nuobaudos skyrimo pažeidimai. Taip pat prašė atkreipti dėmesį, kad tą dieną už tariamus analogiškus tvarkos pažeidimus buvo surašyti visų kameroje buvusiųjų atžvilgiu. Kameroje buvo trise, vienas suimtasis ekstradicijos pagrindu yra išvežtas į Italiją, o kitam suimtajam M. Š. anksčiau laiko nuobauda jau panaikinta (nors jis to ir neprašė). Skiriant pareiškėjui nuobaudą buvo neįvertinta ir neatsižvelgta į pareiškėjo šeiminius ryšius su mama J. Š. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl silpnos sveikatos reikalinga kito asmens nuolatinė priežiūra, ir žmona I. A.. Esant galiojančiai nuobaudai ilgalaikiai pasimatymai yra draudžiami, nes ilgalaikiai pasimatymai pagal vidaus tvarkos taisykles galimi tik suimtiesiems neturintiems galiojančių nuobaudų. Esant ribotai galimybei matytis ir bendrauti su savo šeimos nariais silpnėja tarpusavio socialiniai ryšiai, atsiranda tarpusavio nesutarimai. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjui V.R. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus Nutarimu skirtos nuobaudos - papeikimo, neteisėtumo ir nuobaudos skyrimo procesinių pažeidimų, mano, kad yra pagrindas panaikinti pareiškėjui Nutarimu skirta nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepime nurodoma, kad, kaip matyti iš teismui teikiamo Saugumo valdymo skyriaus 2022-09-13 Tarnybinio pranešimo Nr. 79-299, 2022-09-13 7.52 val. pareigūnas pastebėjo, jog kameroje Nr. 86 suimtasis V. R. gulėjo po antklode, buvo nepasiklojęs gulto, suimtasis atsikėlė nuo gulto tik pareikalavus išeiti iš kameros suimtųjų skaičiaus patikrinimui, tuo suimtasis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodoma, kad pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 24. Pareiškėjas V. R. 2022-09-14 Pasiaiškinime Nr. 65-239 (toliau – Pasiaiškinimas) nurodė, kad 2022-09-13 7.52 val. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, nes visi kameroje buvę asmenys miegojo. Nurodė, kad jis kiekvieną rytą keliasi per rytinį skambutį, po to apie 40 min. daro mankštą, vėliau skaito. Taip pat pažymėjo, kad 2022-09-13 ryte dieninė šviesa įjungta nebuvo, todėl kameroje buvo tamsu (skaityti neįmanoma). Nurodo, kad dieninės šviesos įjungimo laiką galima nustatyti atlikus tyrimą, tuo pačiu prašo būti iškviestas į Drausmės komisijos posėdį. Pateikus Pasiaiškinimą, kitą dieną pareiškėjas Šiaulių TI administracijai pateikė prašymą Nr. 111-196 atlikti vidinį patikrinimą dėl 2022-09-13 surašytų tarnybinių pranešimų (aut. pastaba – dėl jam ir kitiems kamerose buvusiems asmenims surašytų tarnybinių pranešimų). Atsižvelgiant į minėtą prašymą, 2022-09-15 dokumentų valdymo sistemoje „DocLogix“ (toliau – DVS) gauta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus viza „aiškintis aplinkybes panaudojant įvykio vaizdo įrašą, svarstyti drausmės komisijoje“. Vykdant DVS priemonėmis gautą pavedimą, įvykis nagrinėtas Drausmės komisijos 2022-09-20 posėdžio metu. Nagrinėjimo eiga matyti iš pridedamo 2022-09-20 Drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 20-3081 išrašo. Kaip matyti iš protokolo išrašo, Komisijai situaciją bei surinktą medžiagą pristatė Resocializacijos skyriaus specialistė E. G.. Iš teismui teikiamo protokolo išrašo matyti, kad: „E. G. informavo, kad 2022-09-15 Nr. 111-196, buvo gautas suimtojo V. R., (duomenys neskelbtini), prašymas atlikti vidinį patikrinimą, dėl 2022-09-13 surašytų tarnybinių pranešimų. 2022-09-15 gauta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus viza: aiškintis aplinkybes panaudojant įvykio vaizdo įrašą, svarstyti drausmės komisijoje. 2022-09-13 Saugumo valdymo skyriaus 2-os pamainos specialistas E. D. surašė tarnybinius pranešimus visiems trims suimtiesiems, tuo metu buvusiems gyvenamojoje kameroje Nr. 86. 2022 m. rugsėjo 13 d. rytinio patikrinimo metu, t. y. 752 val. suimtasis V. R., (duomenys neskelbtini), kameros Nr. 86, buvo nepasiklojęs gulto, gulėjo po antklode, atsikėlė nuo gulto tik pareikalavus išeiti iš kameros. 2022-09-14 pasiaiškinime suimtasis teigia, jog miegojo, nes nebuvo įjungta dieninė lempa. Siekiant objektyvaus aplinkybių įvertinimo, buvo peržiūrėtas vaizdo registratoriaus ir vaizdo kameros įrašas. Nustatyta, kad (vaizdo registratoriaus Nr.24), 2022-09-13 rytinio patikrinimo metu 752 val. atrakinus kameros duris Nr. 86, visi suimtieji miega. Kameroje įjungtas naktinis apšvietimas. Suimtasis V. R. išlipa iš lovos (jis apsirengęs viršutiniais rūbais). Taip pat buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš Šiaulių TI režiminio korpuso 3-o aukšto ilgojo koridoriaus, stacionarios vaizdo kameros. Vaizdo įraše matosi, kaip ryte pusryčių dalijimo metu atidaromos kameros durys, ūkio būrio nuteistasis paduoda maistą (kameroje Nr. 86, įjungtas naktinis apšvietimas). RS specialistė nurodo, kad suimtasis pažeidė Suėmimo vykdymo 32 straipsnio 1 d. 1 p., Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau PĮTVTT) 18.14 p., suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391, 10.2 p. Tai pat E. G. informuoja, kad suimtasis Drausmine tvarka nebaustas. Resocializacijos skyriaus specialistė siūlo suimtajam V. R., (duomenys neskelbtini), skirti papeikimą, nes tai ne pirmas kartas, kai suimtasis V. R. miega per rytinį patikrinimą. Suimtasis ne kartą buvo įspėtas, kad už nesilaikymą PĮTVTT bus surašyti tarnybiniai pranešimai. Papildomai specialistė informavo, kad 2022-09-19 rytinio patikrinimo metu suimtieji tuo metu buvę gyvenamojoje kameroje Nr. 86 taipogi miegojo. Drausmės komisijos pirmininkas P. B. pasiteiravo RS specialistės E. G. ar buvo surašyti tarnybiniai pranešimai dėl suimtųjų elgesio 2022-09-19 rytinio patikrinimo metu. RS specialistė informavo, kad nebuvo. P. B. siūlo SVS ir RS pareigūnams priminti, kad pareigūnai principingai žiūrėtų į daromus suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkės ar kitus režimo pažeidimus ir surašytų tarnybinius pranešimus. Taip pat Komisijos pirmininkas pažymėjo, kad dienotvarkėje, patvirtintoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus, yra nustatyta, kad signalas ,,keltis“ ir ,,miegoti“ užtikrinamas elektriniu skambučiu, todėl suimtieji tikrai žinojo, kada prasidėjo kėlimasis. Taip pat pažymi, kad visi suimtieji ir nuteistieji yra supažindinami su jiems aktualiais teisės aktais, tame tarpe Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtinta dienotvarke“. Įvertinus pateiktą medžiagą bei visas aplinkybes komisijos nariai nutarė „siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui suimtajam V. R., (duomenys neskelbtini), skirti papeikimą“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022-09-23 nutarimu Nr. 25-345 „Dėl suimtojo nubaudimo“ V. R. skirtas papeikimas. Nutarime nurodoma, kad suimtasis V. R. „2022 m. rugsėjo 13 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 752 val. buvo nepasiklojęs gulto, gulėjo po antklode, atsikėlė nuo gulto tik pareikalavus išeiti iš kameros, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo 32 straipsnio 1 d. 1 p., Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.14 p., suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391, 10.2 p.“. Nurodoma, kad V. R. drausmine tvarka nebaustas. Taip pat nurodyta, kad „Nuobauda per vieną mėnesį gali būti skundžiama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka“. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutinka ir nurodo, kad jis 2022-09-13 7.52 val. po antklode negulėjo, o pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą, subjektyviai įvertino buvusią situaciją. Nurodo, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, jis prašė leisti susipažinti su tos dienos vaizdo registratorių ir koridoriaus vaizdo įrašais, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad šviesa kameroje buvo įjungta tik per kameros patikrinimą 7.52 val., nors šviesa privalėjo būti įjungta žymiai anksčiau. Kadangi šviesa įjungta nebuvo, jis tamsoje dėl silpnos regos negalėtų saugiai judėti, todėl gulėjo lovoje. Skunde, teiktame teismui, pareiškėjas nurodo ir tai, kad prašė būti nuvestas į Drausmės komisijos posėdį, kad galėtų susipažinti su jo atžvilgiu surinkta medžiaga, vaizdo įrašu, kad galėtų pateikti savo paaiškinimus, tačiau šis jo prašymas buvo ignoruotas. Mano, kad tokiu būdu buvo apribota jo teisė į gynybą. Be kita ko, pareiškėjas nurodo, kad skiriant nuobaudą nebuvo įvertinti jo šeimyniniai ryšiai su mama, kuriai dėl silpnos sveikatos reikalinga kito asmens nuolatinė priežiūra, taip pat neįvertinti ryšiai su žmona. Nurodo, kad suimtieji, turintys nuobaudų, netenka teisės į ilgalaikius pasimatymus, todėl silpnėja tarpusavio ryšiai, atsiranda tarpusavio nesutarimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, remiantis iš esmės analogiškais argumentais, pareiškėjas kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą su prašymu panaikinti jam paskirtą nuobaudą, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Atsakovas įvertinęs skundo motyvus su pareiškėjo pozicija nesutinka ir grindžia tai žemiau nurodomais motyvais. SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad suimtieji, be kita ko, privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.14 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji ir suimtieji nuo atsikėlimo iki ėjimo miegoti privalo būti tvarkingai pasikloję miegamąją vietą ir apsirengę viršutiniais drabužiais pagal pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nustatytą tvarką; Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 (su vėlesniu pakeitimu), 10.2 punkte įtvirtinta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir šių elgesio taisyklių, o būtent, dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamą vietą laikyti tvarkingai paklotą. Lovos čiužinys turi būti ištiestas per visą lovą ir užklotas paklode. Antklodė tvarkingai sulenkta per pusę ir užklota ant čiužinio. Pagalvė apvilkta pagalvės užvalkalu ir padėta ant antklodės lovos gale. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, kaip ir kiti kameroje Nr. 86 buvę asmenys, 7.52 val. buvo nepasiklojęs gulto, gulėjo po antklode, to iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas, tačiau jis mano, kad toks jo elgesys buvo pateisinamas: kaip nurodo V. R., jis 7.52 val. gulėjo, kadangi Šiaulių TI administracija dieninį apšvietimą įjungė ne 6 val., o tik pradėjus rytinį patikrinimą, pareigūnams įėjus į kamerą. Kaip pareiškėjas teigia skunde, teiktame teismui, jo prastas regėjimas, todėl jis tamsoje negalėjo saugiai judėti. Atsakovas pažymi, kad skundu aktualiu laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, pagal kurių 14.3 papunktį visose gyvenamosiose Šiaulių TI kamerose buvo įrengtas ne tik dieninis, bet ir naktinis apšvietimas, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros (tiek dieninį, tiek naktinį apšvietimą įjungia pareigūnai). Toks naktinio apšvietimo įrengimas skirtas ne tik tam, kad būtų užtikrintas tinkamas kalėjimo režimo laikymasis, bet tuo pačiu ir tam, kad kalinimo įstaigoje laikomi asmenys galėtų saugiai esant poreikiui naktį pasinaudoti tualetu ir pan., taigi, naktinis apšvietimas neabejotinai leidžia saugiai judėti patalpoje. Vis dėlto, jei asmeniui norisi daugiau šviesos, jis turi teisę bet kada kreiptis į nuolatinę priežiūrą vykdančius ir koridoriuose vaikštančius pareigūnus su prašymu įjungti dieninį apšvietimą. Duomenų, kad pareiškėjas ar kiti kameroje buvę asmenys su tokiu prašymu būtų kreipęsi ir jis dėl kokių nors aplinkybių nebūtų tenkintas, nėra, to nenurodo ir pareiškėjas. Be to, pažymėtina ir tai, kad tarnybiniame pranešime užfiksuotas pažeidimo laikas yra 7.52 val., o pagal viešai prieinamus duomenis, saulė rugsėjo 13 dieną teka 5.45 min., taigi, nusižengimo metu kameroje buvo visiškai šviesu. Papildomai pažymi, kad jokių patvirtintų duomenų apie pareiškėjo prastą regėjimą atsakovas neturi, to neįrodo ir pats pareiškėjas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas niekaip nepaaiškina to, jog vienomis dienomis jis, galimai turėdamas regos sutrikimą, galėdavo atsikelti ir pasikloti lovą, o kitomis dienomis dėl neaiškių priežasčių to padaryti jau tariamai negalėdavo. Be to, pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas pats sau prieštarauja: teismui teiktame skunde jis nurodo, kad atsikelti ir judėti kameroje negalėjo dėl prasto regėjimo bei blogo apšvietimo, o savo Pasiaiškinime nurodė, kad jis atsikėlęs kasdien daro mankštą, skaito, taigi, gali judėti ir net skaityti. Visa tai įvertinus darytina išvada, kad pareiškėjas galimai manipuliuoja ir taip siekia finansinės naudos. Pareiškėjas nurodo, kad jis dar prieš skiriant nuobaudą prašė leisti susipažinti su tos dienos vaizdo registratorių ir koridoriaus vaizdo įrašais, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Siekiant nustatyti pareiškėjo nurodomų aplinkybių tikrumą, buvo patikrinti Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalų įrašai, tačiau jokių duomenų apie pareiškėjo prašymą susipažinti su vaizdo įrašais, nerasta, tokio prašymo pareiškėjas neišreiškė ir teikdamas Pasiaiškinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors tokio pobūdžio bylose pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paprastai tenka atsakovui, tačiau ir pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Iš esmės analogiški reikalavimai įtvirtinti ir EŽTT praktikoje (pvz., 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pagal kurią pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius skundą. Tai atsispindi ir LVAT praktikoje (pvz., 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018). Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad prašė leisti susipažinti su vaizdo įrašais, tačiau to niekaip nedetalizuoja: nenurodo nei kada, nei kokiu būdu (raštu ar žodžiu), nei į ką konkrečiai dar iki vaizdinės medžiagos sunaikinimo kreipėsi su tokiu prašymu ir jis nebuvo tenkintas. Kartu paaiškina, kad pagal aktualiu ginčui laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento 2021-02-03 Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo Nr. V-43 16 punktą, atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Pagal 17 punktą, užfiksavus ypatingus įvykius (riaušes, suimtųjų (nuteistųjų) grupinį pasipriešinimą pataisos pareigūnams, suimtojo (nuteistojo) pabėgimą, įvykdytą nusikalstamą veiką ir pan.), taip pat atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su suimtojo (nuteistojo) padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos, siekiant, kad būtų galima tiksliau ir nuosekliau atlikti tyrimą. Pagal 18 punktą, jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pataisos pareigūno, nagrinėjančio skundą, prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pataisos pareigūnui. Nurodo, kad šiuo atveju jokių ypatingų įvykių (kaip jie suprantami minimo aprašo kontekste) nebuvo, todėl, nustačius visas įvykiui svarbias aplinkybes, laikantis Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo nuostatų, vaizdo įrašai sunaikinti, o tai, kas užfiksuota vaizdo įrašuose, matoma ir iš Drausmės komisijos posėdžio protokolo turinio, kuriame išsamiai aprašomi užfiksuoti vaizdai. Nurodo, kad nuostatos, reglamentuojančios Drausmės komisijos sudarymą, jos kompetencijas, įtvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XX skyriuje. Pagal Taisyklių 152 punktą, Drausmės komisijos darbo organizavimo tvarką tvirtina pataisos įstaigos direktorius. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2021-05-24 įsakymu Nr. 1-137 patvirtinti Drausmės komisijos nuostatai. Išanalizavus teisinį reglamentavimą matyti, kad pareigos leisti asmeniui dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, nėra, o galimybė pareiškėjui teikti pasiaiškinimus sudaryta raštu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tiek savo Paaiškinime, tiek teismui teiktame atsiliepime dėsto tuos pačius motyvus, taigi, daroma pagrįsta išvada, kad ir dalyvaudamas Drausmės komisijos posėdyje būtų nurodęs jau anksčiau raštu išdėstytas aplinkybes ir tai niekaip nebūtų pakeitę Drausmės komisijos siūlymo. Be kita ko, pareiškėjas nurodo, kad skiriant nuobaudą nebuvo įvertinti jo šeimyniniai ryšiai su mama, kuriai dėl silpnos sveikatos reikalinga kito asmens nuolatinė priežiūra, taip pat neįvertinti ryšiai su žmona. Nurodo, kad suimtieji, turintys nuobaudų, netenka teisės į ilgalaikius pasimatymus, todėl silpnėja tarpusavio ryšiai, atsiranda tarpusavio nesutarimai. Pabrėžia, kad pareiškėjas, pasirinkdamas savo elgesio modelį, o būtent priimdamas sprendimą nesilaikyti režimo reikalavimų, turėjo suprasti bei suprato savo veiksmų neteisėtumą bei galimas tokio veikimo pasekmes, taigi, atsakovas, taikydamas sankcijas, kurios imperatyviai įtvirtintos teisės aktuose, jokio pažeidimo nepadarė. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad suimtieji, turintys nuobaudų, netenka teisės į ilgalaikius pasimatymus, todėl silpnėja tarpusavio ryšiai, atsiranda tarpusavio nesutarimai, tačiau to niekaip su savo asmeniniais išgyvenimais nesieja. Visa tai įvertinus matyti, kad tiek sprendimas pareiškėjui skirti nuobaudą, tiek Kalėjimų departamento sprendimas 2S-3024, kuriuo pareiškėjo skundas dėl nuobaudos neteisėtumo atmestas, yra priimti išsamiai įvertinus įvykio aplinkybes bei teisinį reglamentavimą ir naikinti jų nėra pagrindo. Taip pat pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsniu pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Duomenų, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų šališki V. R. atžvilgiu – nėra, todėl nėra ir pagrindo manyti, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti pareiškėją pažeidimu, kurio nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindo abejoti pareigūno nurodomomis aplinkybėmis bei tarnybiniame pranešime ir vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis nėra, tai laikoma pakankamu pagrindu įrodyti buvusias aplinkybes ir pareiškėjo elgesį, kuris yra baudžiamas. Papildomai pažymi ir tai, kad iškilusius nesutarimus dėl galimai prasto apšvietimo pareiškėjas gali spęsti ir kitais būdais, pvz., rašant prašymus bei skundus, o ne demonstratyviai pažeidinėjant vidaus tvarkos taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 25-345 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr.2S-3024 teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.25-345 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 37) pareiškėjui skirtas papeikimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendime (b. l. 18-19) nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai.

Nutarimas priimtas atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.14 p., Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.1/01-391, 10.2 punktą, į tai, kad pareiškėjas nebaustas, taip pat į 2022 m. rugsėjo 23 d. Drausminės komisijos posėdžio protokolą Nr.20-3081 ir į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą.

Pareiškėjas pasiaiškinime Nr. 65-239 (toliau – Pasiaiškinimas) nurodė, kad 2022-09-13 7.52 val. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, nes visi kameroje buvę asmenys miegojo. Nurodė, kad jis kiekvieną rytą keliasi per rytinį skambutį, po to apie 40 min. daro mankštą, vėliau skaito. Taip pat pažymėjo, kad 2022-09-13 ryte dieninė šviesa įjungta nebuvo, todėl kameroje buvo tamsu (skaityti neįmanoma). Nurodo, kad dieninės šviesos įjungimo laiką galima nustatyti atlikus tyrimą, tuo pačiu prašo būti iškviestas į Drausmės komisijos posėdį.

Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.1/01-391, 10.2 papunktyje nurodoma, kad suimtieji (nuteistieji) privalo dienotvarkėje miegui nenustatytu metu miegamą vietą laikyti tvarkingai paklotą; lovos čiužinys turi būti ištiestas per visą lovą ir užklotas paklode; antklodė tvarkingai sulenkta per pusę ir užklota ant čiužinio. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.14 p. Numatytas reikalavimas „nuo atsikėlimo iki ėjimo miegoti būti tvarkingai pasikloję miegamąją vietą ir apsirengę viršutiniais drabužiais pagal pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) nustatytą tvarką.“

Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos (toliau – ir Drausmės komisija) posėdžio 2022 m. rugsėjo 20 d. protokole Nr. 20-3081 nurodoma, kad „E. G. informavo, kad 2022-09-15 Nr. 111-196, buvo gautas suimtojo V. R., (duomenys neskelbtini), prašymas atlikti vidinį patikrinimą dėl 2022-09-13 surašytų tarnybinių pranešimų. 2022-09-15 gauta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus viza: aiškintis aplinkybes panaudojant įvykio vaizdo įrašą, svarstyti drausmės komisijoje. 2022-09-13 Saugumo valdymo skyriaus 2-os pamainos specialistas E. D. surašė tarnybinius pranešimus visiems trims suimtiesiems, tuo metu buvusiems gyvenamojoje kameroje Nr. 86. 2022 m. rugsėjo 13 d. rytinio patikrinimo metu, t. y. 752 val. suimtasis V. R., (duomenys neskelbtini), kameros Nr. 86, buvo nepasiklojęs gulto, gulėjo po antklode, atsikėlė nuo gulto tik pareikalavus išeiti iš kameros. 2022-09-14 pasiaiškinime suimtasis teigia, jog miegojo, nes nebuvo įjungta dieninė lempa. Siekiant objektyvaus aplinkybių įvertinimo, buvo peržiūrėtas vaizdo registratoriaus ir vaizdo kameros įrašas. Nustatyta, kad (vaizdo registratoriaus Nr.24) 2022-09-13 rytinio patikrinimo metu 752 val. atrakinus kameros duris Nr. 86, visi suimtieji miega. Kameroje įjungtas naktinis apšvietimas. Suimtasis V. R. išlipa iš lovos (jis apsirengęs viršutiniais rūbais). Taip pat buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš Šiaulių TI režiminio korpuso 3-o aukšto ilgojo koridoriaus, stacionarios vaizdo kameros. Vaizdo įraše matosi, kaip ryte pusryčių dalijimo metu atidaromos kameros durys, ūkio būrio nuteistasis paduoda maistą (kameroje Nr. 86, įjungtas naktinis apšvietimas). RS specialistė nurodo, kad suimtasis pažeidė Suėmimo vykdymo 32 straipsnio 1 d. 1 p., Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau PĮTVTT) 18.14 p., suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391, 10.2 p. Tai pat E. G. informuoja, kad suimtasis Drausmine tvarka nebaustas. Resocializacijos skyriaus specialistė siūlo suimtajam V. R., (duomenys neskelbtini), skirti papeikimą, nes tai ne pirmas kartas, kai suimtasis V. R. miega per rytinį patikrinimą. Suimtasis ne kartą buvo įspėtas, kad už nesilaikymą PĮTVTT bus surašyti tarnybiniai pranešimai. Papildomai specialistė informavo, kad 2022-09-19 rytinio patikrinimo metu suimtieji tuo metu buvę gyvenamojoje kameroje Nr. 86 taipogi miegojo. Drausmės komisijos pirmininkas P. B. pasiteiravo RS specialistės E. G. ar buvo surašyti tarnybiniai pranešimai dėl suimtųjų elgesio 2022-09-19 rytinio patikrinimo metu. RS specialistė informavo, kad nebuvo. P. B. siūlo SVS ir RS pareigūnams priminti, kad pareigūnai principingai žiūrėtų į daromus suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkės ar kitus režimo pažeidimus ir surašytų tarnybinius pranešimus. Taip pat Komisijos pirmininkas pažymėjo, kad dienotvarkėje, patvirtintoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus, yra nustatyta, kad signalas ,,keltis“ ir ,,miegoti“ užtikrinamas elektriniu skambučiu, todėl suimtieji tikrai žinojo, kada prasidėjo kėlimasis. Taip pat pažymi, kad visi suimtieji ir nuteistieji yra supažindinami su jiems aktualiais teisės aktais, tame tarpe Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtinta dienotvarke.“ Įvertinus pateiktą medžiagą bei visas aplinkybes komisijos nariai nutarė: „siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui suimtajam V. R., (duomenys neskelbtini), skirti papeikimą“.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1-137 patvirtintų Drausmės komisijos nuostatų 10 punkte nurodoma, kad suimtojo ar nuteistojo dalyvavimas Komisijos posėdyje neprivalomas. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl suimtojo ar nuteistojo dalyvavimo posėdyje sprendžia Komisija.

Susipažinus su turimais rašytinais įrodymais darytina išvada, kad byloje nekyla ginčo, jog pareiškėjas pageidavo dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, tačiau pareiškėjo prašymas dalyvauti Komisijos posėdyje nebuvo svarstomas, Komisijos posėdyje neaptartos priežastys, kodėl pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti Komisijos posėdyje. Pažymėtina, kad diskrecijos teisė yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Taigi, nors pareiškėjo dalyvavimas nėra būtinas Komisijos posėdyje, vis dėlto pareiškėjo prašymas turėjo būti svarstomas ir atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dalyvauti Komisijos posėdyje turėjo būti pagrįstas teisiniais ir faktiniais pagrindais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. Nr. V-43 įsakymu patvirtinto Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punkte nurodoma, kad atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Aprašo 18 punkte numatoma, kad jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pataisos pareigūno, nagrinėjančio skundą, prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pataisos pareigūnui.

Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad „šiuo atveju jokių ypatingų įvykių (kaip jie suprantami minimo aprašo kontekste) nebuvo, todėl, nustačius visas įvykiui svarbias aplinkybes, laikantis Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo nuostatų, vaizdo įrašai sunaikinti, o tai, kas užfiksuota vaizdo įrašuose, matoma ir iš Drausmės komisijos posėdžio protokolo turinio, kuriame išsamiai aprašomi užfiksuoti vaizdai.”

Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad nesant jokių ypatingų įvykių (Aprašo 17 p.), vaizdo įrašai galėjo būti sunaikinti. Pažymėtina, kad Aprašo 18 punkte akcentuojama, kad jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Iš pareiškėjo elgesio modelio (jo teikiamų prašymų Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai, nuobaudos ginčijimo, pageidavimo dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje) buvo galima numatyti, kad vaizdo įrašas galės turėti reikšmės pareiškėjo skundo nagrinėjimui ir ikiteismine tvarka, ir teisminėje institucijoje, todėl darytina išvada, kad vaizdo registratoriumi Nr. 24 atliktas ginčui aktualus vaizdo įrašas buvo sunaikintas pažeidžiant Aprašo 18 punktą. Pažymėtina, kad nesilaikant Aprašo 18 p. numatytos privalomos nuostatos dėl registratoriumi atlikto vaizdo įrašo išsaugojimo buvo apsunkinta pareiškėjo teisė ginčyti nuobaudos teisėtumą, pagrįsti savo gynybinę poziciją.

Konstatuotina, kad atsakovo Nutarimas priimtas prieš tai neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo; taip pat pažeistos imperatyvios Aprašo 18 punkto nuostatos dėl registratoriumi atlikto vaizdo įrašo išsaugojimo, todėl Nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat naikintinas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr.2S-3024, kuriuo buvo revizuotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr.25-345 „Dėl suimtojo nubaudimo“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands).

Pareiškėjui šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

ABTĮ 42 straipsnyje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)ATP-A-2022-00211 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad minėtu sprendimu pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba šioje administracinėje byloje, t. y. advokatui suteikta teisė pareiškėjo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. ADP-2023-03517 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad advokato Vilmanto Poškaus antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr.ATS-2022-20165 iš viso sudaro 356,67 Eur. Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 11, 27.1.2.1 punktais. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinami, todėl patirtos išlaidos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-42 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. R. patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr.25-345 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr.2S-3024.

Priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos valstybės naudai 356,67 Eur (tirs šimtus penkiasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius