Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-04-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-3449-494/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
e2YT-3449-494/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00536-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3449-494/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00536-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, A. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas A. K. po savo motinos I. K., mirties, nepraleisdamas trijų mėnesių palikimo priėmimo termino, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tvarkant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad palikėja I. K. laiku nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio, pareiškėjo tėvo, V. K. mirties. Pareiškėjo A. K. tėvai I. K. ir V. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniams gimė du vaikai – pareiškėjas A. K. ir dukra D. K. Pareiškėjo tėvas turėjo dar vieną dukrą A. R. Pareiškėjo tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo motina I. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina I. K. buvo įgijusi nekilnojamojo turto, kuris buvo registruotas tik jos vardu, tai butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Kadangi santuoka tarp I. K. ir V. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), pirmiau minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po V. K. mirties nei pats pareiškėjas, nei A. R., nei pareiškėjo motina I. K. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, butas buvo registruotas tik I. K. vardu, todėl tiek ji, tiek jos vaikai laikė, kad šis nekilnojamasis turtas I. K. priklauso pilna apimtimi. Po savo sutuoktinio mirties I. K. bute gyveno iki pat savo mirties. Taigi, aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto dalį, t. y. 1/2 buto dalį I. K. priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, su palikėjo V. K. turto dalimi elgėsi, kaip paveldėto turto savininkė. Kadangi I. K. po savo sutuoktinio mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. priėmė palikimą.

3. Kaip nurodyta pareiškime, po V. K. mirties, sutuoktinė I. K. naudojosi ne tik jai priklausiančia 1/2 dalimi buto, bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą. Be to, I. K. daugiau jokio kito nekilnojamojo turto neturėjo. I. K. gyvenamoji vieta nuo 1986 m. spalio 26 d. buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog po sutuoktinio mirties I. K. nuolatos rūpinosi minėtu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, kaip savo. Pareiškėjas neturi galimybės pateikti kokių nors rašytinių įrodymų, kad jo mama I. K. mokėjo mokesčius už butą, nes mokėjimai turėtų būti 2017 m., o tokie duomenys nėra išsaugoti. Pažymėtina, kad pareiškėjas kitokia, t. y. ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjo A. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendras vaikas – pareiškėjas A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) I. K. dukra – D. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K. dukra – A. R., gim. (duomenys neskelbtini). V. K. (toliau – palikėjas) mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), I. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad I. K. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1992 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis) (toliau ir – butas, turtas). Kadangi turtas įgytas santuokos metu, laikytina, kad palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinės I. K. vardu įregistruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš 2023 m. sausio 27 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo vardu įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų nėra. Duomenų, kad po palikėjo mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, nėra.

10. Po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) sutuoktinė I. K. toliau liko gyventi bute, kartu ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, taigi ir rūpinosi ja kaip savo turtu. Minėtą aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos migracijos poskyrio 2005 m. sausio 6 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurios duomenimis I. K. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

11. Teismo nuomone, byloje pakanka duomenų, jog I. K. rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinio V. K. mirties. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad I. K. priėmė palikimą po sutuoktinio V. K. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

12. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po V. K. mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė I. K. (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė