Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-74-238/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
1S-74-238/2020
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01636-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-74-238/2020
Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01636-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-727 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

4. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 7 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 6 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (trys) metai 9 (devyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d.).

5. Komisija 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 95-727 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 41 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Vertino nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu ir Komisija pažymėjo, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant OASys metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 82 balų sumažėjo iki 41 balų, be to pažymėjo, kad nuteistasis šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, rodo teigiamą pokytį. Už gerą elgesį, stropų mokslą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse keturiolika kartų paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose motyvuotai tęsia darbinę veiklą, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, taip pat nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl Komisija darė išvadą, kad nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, keturiolika kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau apylinkės teismas pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, R. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėjo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai – keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pagal „OASys“ metodiką R. J. nustatyta vidutinė – 41 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 35 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Teismas įvertino ir tai, kad R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp kurių – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia šiuo metu pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą, darbo atsisakė, iki suėmimo dirbo, tačiau įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leido pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta, kad nuteistasis nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidino pakartotinio nusikalstamumo riziką, šiuo metu apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nurodė, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. J. neatliktos bausmės dalis (3 metai 9 mėnesiai 15 dienų), tai neleido apylinkės teismui daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Apylinkės teismas nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu R. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Šalies argumentai

7. Nuteistasis R. J. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo padarytu nusikaltimu, kadangi, tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Teigia, kad požiūris į nusikalstamas veikas pasikeitė, suprato ir įvertino netinkamus ankstesnio gyvenimo aspektus. Nurodo, kad atitinka materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Šiuo metu nuteistasis neturi jau galiojančių nuobaudų. Nurodo, kad teismas nenurodė jokių faktų ir visiškai neargumentavo, kas patvirtintų, kad paleistas lygtinai darytų naujas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

10. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl R. J. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (41 balas pagal „OASys“). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas lygtinai paleistas R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų R. J. pataisos aspektų. Nuteistasis nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. kovo 25 d. perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją. Pataisos įstaigoje dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą, iki įkalinimo turėjo įgijęs nekilnojamojo turto vadybininko specialybę. Skatintas 14 (keturiolika) kartų, turimos nuobaudos negaliojančios. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų. Atsakomybę dėl padarytų nusikaltimų prisiima. Pataisos įstaigoje gyvena iš gaunamo atlyginimo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad R. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. R. J. laisvės atėmimo bausmės metu 5 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko 4 kartus baustas drausmine tvarka. Nors šie pažeidimai buvo padaryti per pirmuosius ketverius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus (šiuo metu nuteistasis yra atlikęs beveik aštuonis metus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės), vis dėlto, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog asmuo net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Todėl, nors nuteistasis per beveik paskutinius ketverius metus nėra padaręs jokio režimo ir tvarkos pažeidimo, įvertinus veikų, už kurias atlieka bausmę, sunkumą ir pavojingumą (viena iš nusikalstamų veikų – nužudymas), o taip pat ir atliktos bausmės dydį šiuo metu nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai yra tokie tvirti ir stabilūs, kad jau būtų galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje, juo labiau turint omenyje, jog anksčiau skundo autorius taip pat yra teistas.

13. Be to, ir Socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriami 3 kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Nuteistasis nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka, nors ir artima žemai, tačiau šiuo momentu, nustatyta, kad rizika yra vidutinė (41 balai), iš kurių 6 dinaminiai balai. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

14. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, taip pat atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuteistajam vis dar išlieka vidutinis, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti kriminogeninių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

15. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė