- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-304-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- J. R., Utenos antro notarų biuro
- Ieškovas
- A. I., N. J., S. R.
- Trečiasis asmuo
- Zarasų antro notarų biuro
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-304/2008
Teisėja Liudmila Kuzmickienė Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;34.4.;
34.4.1.;34.4.7.1.;(S).;
2008 m. kovo 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. I., N. J. ir S. R. apeliacinį skundą, dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje, pagal ieškovų A. I., N. J. ir S. R. ieškinį atsakovams J. R., Utenos antro notarų biuro notarei Janei Narbutienei, trečiajam asmeniui Zarasų antro notarų biuro notarui Romualdui Kundrotui dėl testamento ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos panaikinti T. I. 2005 m. sausio 14 d. testamentą, sudarytą ir patvirtintą notarės J. N., kuriuo ji visą savo turtą paliko broliui J. R. ir panaikinti tuo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad testamentas sudarytas prieš T. I. valią. T. I. testamento sudarymo metu 2005 m. sausio 5-14 dienomis gydėsi Utenos apskrities ligoninėje, o testamente nenurodyta, kad jis sudarytas ligoninėje. T. I. buvo neraštinga, o notaras testamento T. I. garsiai neperskaitė ir to nepažymėjo pačiame testamente. Testamentas sudarytas pažeidžiant 2004-03-15 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-64 patvirtintą Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisykles. T. I. buvo beraštė ir pasirašydavo kryžiuku. Ji nemokėjo skaityti ir rašyti, suprato šnekamą lietuvių kalbą, tačiau bendravo rusų kalba. Jeigu žmogus beraštis, surašant Testamentą turi dalyvauti 3 asmenys, todėl T. I. testamentas surašytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Įtartina, kad testamentas surašytas Utenoje, ir paskubomis. Ieškovės nurodė, jog T. I. niekada nėra kalbėjusi apie testamentą ir jos netiki, kad ji galėjo viską palikti savo broliui. Ieškovės mano, jog Radzivilovas senelę apgavo, nes ji kartais būdavo išgėrusi, jos buvo nesveika širdis, ji vartojo vaistus. Atsakovas pas senelę atsirasdavo tik tada kai jam kažko reikėdavo. Jos nežinojo, kad senelė gulėjo ligoninėje, todėl jos nelankė, ją palaidojo atsakovas.
Atsakovas J. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės ir jų motina su T. I. bendravo retai, nedalyvavo laidotuvėse, nelankė jos ligoninėse, netvarkė ir netvarko jos kapo. Su savo seserimi T. I. jis bendravo pastoviai, su ja sutarė. Abu nutarė, jog reikia sutvarkyti giminių kapines, todėl ir kilo mintis surašyti vienas kitam testamentus. T. I. sakė, jog anūkės ją pamiršo. Testamento surašymo dieną ji buvo veiksni, gydėsi dėl širdies-kraujagyslių nepakankamumo, psichinėmis ligomis nesirgo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis lankė seserį Utenos ligoninėje. Ją išrašė 2005-01-14 ir jie abu nuvažiavo pas notarą. Tą dieną jie surašė testamentus vienas kitam. Kodėl jo testamente klaidingai nurodyta 2005-01-10, jis paaiškinti negali, mano, kad suklydo notarų biuro darbuotoja. Tačiau ginčijamas sesers testamentas surašytas 2005-01-14 ir jame nurodyta data yra teisinga. Sesuo laikė testamentą savo namuose ir jeigu būtų apsigalvojusi, turėjo galimybę testamentą suplėšyti ar surašyti naują. Sesuo dirbo valgyklos vedėja ir Antalieptės moterų brigados brigadininke, todėl mokėjo šiek tiek skaityti ir rašyti. Lietuviškai ji gerai kalbėjo, su seserimi ir broliais šnekėjo tik lietuviškai. T. I. išgerdavo tik pradėjusi gyventi su Stajanovskiu, nes šis mėgo išgerti. Sesuo buvo šviesaus proto, valdinga, ir normaliai mąstanti.
Atsakovė Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarė J. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad testatorė T. I. testamentą pasirašė notaro biure, o ne ligoninėje. Testamentas surašytas ir patvirtintas 2005-01-14, kaip tik tuo metu kai testatorė T. I. buvo išrašyta iš ligoninės ir tą dieną atvežta į notaro biurą. T. I. guodėsi, kad išskyrus brolį niekas daugiau jos nežiūri. Jeigu ji guodėsi kaimynams, kad brolis ją verčia rašyti testamentą, tai ji galėjo jo nerašyti, o vėliau bet kada panaikinti. Testamento surašymo metu liudytojų nebuvo, todėl tvirtinti, kad testatorė buvo brolio verčiama, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, jog testatorė T. I. buvo veiksni, raštinga, valdinga, viską spręsdavo pati, mokėjo lietuvių kalbą ir šia kalba bendravo net su savo sūnumi J. I.. Nenustatė, jog būtų naudojama prievarta sudarant testamentą jos atžvilgiu, todėl pripažino, jog testatorė, išrašyta iš VĮ Utenos apskrities ligoninės, kur nuo 2005-01-05 iki 2005-01-14 gydėsi dėl širdies- kraujagyslių nepakankamumo, testamentą sudarė laisva valia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus, nepasisakė dėl svarbių faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Nurodo, jog pirmos instancijos teismo išvados, jog testatorė buvo raštinga, valdinga, viską spręsdavo pati, mokėjo lietuvių kalbą ir šia kalba bendravo net su savo sūnumi J. I., taip pat, jog iš ligoninės buvo išrašyta tą dieną kai buvo sudarytas ir patvirtintas testamentas prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Teismo išvadą, jog testatorė buvo raštinga paneigia jos parašyti neįskaitomi žodžiai ant testamento. Teismui pateiktame testatorės sąsiuvinyje žmonių pavardės ir skaičiai yra įrašyti skirtingu raštu, o atsakovo argumentai dėl testamento sudarymo datos yra prieštaraujantys.
Teismo išvadą, jog testamentas buvo sudarytas 2005-01-14 paneigia atsakovas nurodydamas, jog testatorė nuo 2005-01-05 iki 2005-01-14 gydėsi Utenos apskrities ligoninėje. Teismas nepasisakė dėl gydytojos parodymų, jog ligoniai iš ligoninės 2 -3 val. išleidžiami nefiksuojant, taip pat jog testatorė po gydymo ligoninėje toliau gydėsi namuose, o tai reiškia, jog testamentą pasirašė būdama ligonė. Pagal LR CK 5.25 6 d. 1 p. sergančiam asmeniui, kuriam yra pateikiamas pasirašyti testamentas turėtų būti gydytojo išvada, kad tokio asmens liga netrukdo laisva valia sudaryti ir be suklydimo pasirašyti testamentą. Kadangi testatorė lietuvių kalbai buvo neraštinga, testamentas turėjo būti paskelbtas testatorės gimtąją kalbą dalyvaujant vertėjui ir perskaitytas garsiai, tačiau tvirtinant testamentą nebuvo atsižvelgta į šias įstatymų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, jog T. I. 2005-01-14 notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą paliko broliui J. R.. T. I. mirė 2006-07-23. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi T. I. anūkės (ieškovės). Prašo panaikinti T. I. 2005-01-14 testamentą, nes testamentas sudarytas prieš testatorės valią, būnant jau neraštingai bei ligonei, ir prieštaraujant įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms testamentų sudarymą gydymo įstaigose.
Testamentas yra įstatymo nustatytos formos vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia savo valią, nurodydamas, kam po jo mirties turi atitekti testamente nurodytas turtas. Pagal LR CK 5.19 str. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra (nėra) palikėjo įstatyminiai įpėdiniai, taip pat valstybei arba atskiroms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Testamente, kaip ir kiekviename sandoryje, turi būti visi sandorio elementai, subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys, ir jie turi atitikti įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad testamentą sudaręs asmuo turi būti veiksnus, jo valia turi būti išreikšta laisvai, testamentas turi atitikti įstatymo reikalaujamą formą. Pagal LR CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (LR CK 5.17 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad testatorė T. I. nuo 2005-01-05 iki 2005-01-14 gydėsi VĮ Utenos apskrities ligoninėje, dėl širdies - kraujagyslių nepakankamumo. Iš ligoninės buvo išrašyta 2005-01-14, 12 valandą. Testamentas, kuriuo T. I. visą turtą paliko savo broliui J. R., notaro sudarytas ir patvirtintas taip pat 2005-01-14. Testamente nustatyta, jog testatorės veiksnumu įsitikinta, testamentas perskaitytas, suprastas, ir kaip atitinkantis testatorės valią T. I. pasirašytas. Kadangi testatorė gydėsi VĮ Utenos apskrities ligoninėje, nekelia abejonių kreipimasis į Utenos rajono notarą, dėl testamento sudarymo ir patvirtinimo. Objektyviai vertinant šias aplinkybes, testatorė sudarydama testamentą buvo 75 metų amžiaus, gydėsi širdies, o ne psichikos ligas, išrašyta iš Utenos apskrities ligoninės buvo 2005-01-14 12 valandą, todėl turėjo galimybę sudaryti šį testamentą notaro akivaizdoje išreiškiant savo valią.
Liudytojai L. J., L. N., V. S. patvirtino, jog testatorė suprato ir kalbėjo lietuviškai. Iš pateiktų testatorės užrašų matyti, jog T. I. mokėjo rašyti lietuviškai. Pateiktame teismui sąsiuvinyje akivaizdžiai matyti, jog visi užrašai, išskyrus keletą vardų ir telefono numerių rašyti nors ir su gramatinėmis klaidomis, tačiau lietuvių kalba ir vieno asmens, todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, jog testatorė buvo beraštė, nemokėjo lietuvių kalbos, o visi įrašai parašyti skirtingu raštu.
Ieškovai nei ieškinyje nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių faktinių aplinkybių, bei rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie testatorės neveiksnumą, lietuvių kalbos nemokėjimą, bei nuovokos neturėjimą, bei panaudotą prievartą sudarant testamentą. Priešingai, rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatyta, jog testatorė buvo veiksni, nuovoki, mokėjo lietuviškai kalbėti bei rašyti. Testatorės 2006-07-24 mirties akto įraše Nr. 6, nurodyta, jog T. I. turėjo pradinį išsilavinimą (b.l.10), todėl ieškovės nepagrįstai nurodo, jog testatorė buvo beraštė. Nuo testamento sudarymo iki mirties, t. y. per pusantrų metų turėjo galimybę testamentą panaikinti, pakeisti ar papildyti, tačiau savo valios nepakeitė. Sąmoningai suprato, jog anūkės (ieškovės), ją pamiršo.
Apeliantai nurodo, jog pagal LR CK 5.28 str. 6 d. 1 p. sergančiam asmeniui kuriam yra pateikiamas pasirašyti testamentas turėtų būti gydytojo išvada, kad tokio asmens liga netrukdo laisva valia sudaryti ir be suklydimo pasirašyti testamentą.
LR 5.28 str. 6 d. 1 p. numatyta, jog oficialiesiems testamentams prilyginami asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose gydymo įstaigose, sanatorijose, gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų. Kadangi T. I. testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas ne gydymo įstaigoje, o Utenos rajono notaro, LR Civilinio kodekso nuostatos reglamentuojančios oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus nagrinėjamu atveju yra netaikomos.
Rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais byloje nustatyta, jog ieškovės gyveno Latvijos Respublikoje, T. I. nelankė, apie jos sveikatą ir kasdienius rūpesčius nežinojo ir nesidomėjo, testatorei mirus jos nelaidojo ir laidotuvėse nedalyvavo. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog testatorės ir ieškovių santykiai buvo nutrūkę, todėl testatorės valia palikti visą turtą broliui J. R. vertintina, kaip normali susiklosčiusių santykių pasekmė, todėl kolegija kritiškai vertina ieškovių argumentus, jog testamentas galėjo būti sudarytas prieš T. I. valią bei darant J. R. testatorei spaudimą. Pažymėtina, kad įprastinis suinteresuotų asmenų įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (LR CK 5.18 str.). Be to, testamentas sudarytas 2005-01-14, o testatorė mirė tik 2006-07-23, o tai reiškia, jog esant prievartai ar abejonių dėl testamento,T. I. turėjo pusantrų metų testamentą pakeisti, panaikinti ar papildyti ( LR CK 5.35 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Apeliantai prašydami panaikinti T. I. testamentą nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškovų reikalavimą.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.), konstatuoja, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, (LR CPK 327 str., 329 str., 330 str.).
Atmetus apeliantų materialinį teisinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.