Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo T. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad įmonėje, (duomenys neskelbtini), tentų lituotojas – apdirbėjas M. U., g. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 12-13 d. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą.

T. P. tyrimo metu parodė, kad nuo 2020 m. birželio 12 d. įmonėje dėl padidėjusių darbų įdarbino M. U. tentų lituotojo – apdirbėjo pareigoms. M. U. į darbą atvyko 17.00 val., jam pavedė dirbti su pjovimo mašina DYSS M5, parodė kaip paleisti programą. Darbo vietoje M. U. liko vienas, nes visi darbuotojai nuo 17.00 val. išvyko į namus. 2020 m. birželio 13 d. apie 6.37 val. paskambino jam M. U. ir pranešė apie nelaimę darbo vietoje (b. l. 7-8).

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. gautas pareiškėjo M. U. prašymas dėl nelaimingo atsitikimo darbe neištyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prašyme nurodoma, kad M. U. 2020 m. iš birželio 12 d. į 13 d. buvo paprašytas buvusio darbdavio T. P. padirbėti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ be darbo sutarties. Dirbti pradėjo 12 d. 17.00 val. ir dirbo iki 13 d. 6.30 val., kol įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (b. l. 5-6).

Iš nelaimingo atsitikimo akto matyti, kad M. U. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyo juosmens slankstelio lūžis, nugarinės apatinės dalies sumušimas (b. l. 11-14).

Iš įmonės pateikto įmonės darbuotojų birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. U. birželio 12 d. pažymėta 10 val. faktiškai dirbto laiko. Pažymėtina, kad nėra pažymėtas faktiškai naktį dirbtas darbo laikas, už naktį dirbtą laiką taip pat nepriskaičiuotas ir neišmokėtas darbo užmokestis M. U. (b. l. 28).

Iš darbo sutarties matyti, kad 2020 m,. birželio 11 d. sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip darbdavio ir M. U. kaip darbuotojo pasirašyta tik darbdavio atstovo direktoriaus T. P. (b. l. 20-22).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašo matyti, kad M. U. darbo pradžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta nuo 2020 m. birželio 12 d. (b. l. 29).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie M. U. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. birželio 12 d. pranešimą pateikė 2020 m. birželio 16 d., 16.06 val., t. y. ne įstatymų nustatyta tvarka, pavėluotai ir po M. U. nelaimingo atsitikimo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Iš Valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra T. P. (b. l. 31).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad T. P. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaip darbdavys būdamas atsakingas už bendrovėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą, tinkamą duomenų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyrių, privalėjo pasirūpinti ir imtis priemonių, kad bendrovėje nebūtų dirbantys asmenys pažeidžiant minėtas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 12-13 d. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo M. U., apie kurio įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tyrimo metu įmonės direktorius T. P. pripažino, kad įmonėje M. U. atliko darbo funkcijos ir dirbo iki nelaimingo atsitikimo darbe. M. U. dirbo įmonėje ir atliko tentų lituotojo – apdirbėjo darbo funkcijas darbdavio T. P. naudai, naudojosi darbo vieta ir darbo funkcijoms vykdyti reikalingais darbo įrankiais, kuriuos darbuotojui suteikė darbdavys. Darbo funkcijas M. U. vykdė tuo laiku, kai su juo nebuvo abiejų šalių pasirašyta darbo sutartis, apie tai nebuvo praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. M. U. už darbą buvo pažadėtas piniginis atlyginimas.

Nustatytas faktines aplinkybes be paties T. P. parodymų patvirtina M. U. nurodytos aplinkybės, taip pat duomenys užfiksuoti nelegalaus darbo tyrimo ir nelaimingo atsitikimo aktuose, įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, 2020 m. birželio 11 d. darbo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. U., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išraše ir Vilniaus skyriaus rašte apie M. U. valstybinio socialinio draudimo pradžią. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir yra pakankamai pripažinti, kad M. U. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nepasirašęs darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, t. y. nelegaliai.

T. P. veika dėl leidimo dirbti M. U. be darbo sutarties ir nepranešus apie šio įdarbinimą atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiesiogiai savo kaltės ir akivaizdaus gailesčio dėl padaryti pažeidimo T. P. neišreiškė.

Skirdamas T. P. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo turinį ir trukmę.

Turimais duomenimis T. P. praeityje neteistas (LITEKO duomenys), pirmą kartą padarė teisės pažeidimą darbo veiklos srityje. Darbuotojo nelegalus darbas truko trumpą laiką, vėliau T. P. ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, pranešė apie įdarbintą darbuotoją nuo 2020 m. birželio 12 d. ir už jį pasiruošęs sumokėti privalomus darbdavio mokesčius. Dėl to teismas mato galimybė tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui pažeidėjui skirti minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą, kas būtų pakankama ir užtikrintų tinkamą teisės normų vykdymą ateityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 627-637 straipsniais, teismas

nutarė:

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20122304643. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.