Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. liepos 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. G. dėl to, kad ji tos pačios dienos 3 val. 30 min. vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas 1,46 promilių neblaivumas), vairuotas automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 68 ir 275 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantei J. G. paskirta administracinė nuobauda už automobilio vairavimą esant neblaiviai, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (ATPK 126 str. 1 d.) ir automobilio vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ATPK 123 str. 5 d.). Apeliantė J. G. teigia, kad pažeidimai buvo padaryti būtinojo reikalingumo būklėje.

ATPK 17 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Pabrėžtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms numatytoms sąlygoms.

Nagrinėju atveju teisėjų kolegija nenustatė būtinojo reikalingo sąlygų. Byloje nenustatyta, kad apeliantei gresiantį pavojų buvo galima pašalinti tik darant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą – pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole J. G. nurodė važiuojanti į namus, o ne į sveikatos priežiūros įstaigą (b. l. 2). Be to, byloje nenustatyta, kad nė vienas kartu su apeliante buvęs asmuo nežinojo jų buvimo vietos, todėl nebuvo įmanoma iškviesti greitosios medicininės pagalbos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda individualizuota tinkamai laikantis ATPK 30, 30² ir 33 straipsnių reikalavimų bei įvertinus pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje jau konstatavo, kad išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių J. G. atsakomybę ir leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šioje byloje nėra. Tokių aplinkybių apeliantė nenurodo ir apeliaciniame skunde – apeliantės šeimyninė bei materialinė padėtis nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. automobilį vairavo būdama neblaivi, kai nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau kaip tris kartus viršijo leistiną maksimalią ribą, taip sukeldama pavojų transporto eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Padaryto pažeidimo pobūdis negali būti vertinamas kaip mažiau reikšminga aplinkybė nuobaudos individualizavimui nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens interesai išvengti su nuobaudos vykdymu susijusių neigiamų pasekmių ar nepatogumų kilimo.

Tad, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. G. kaltė dėl inkriminuotų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.