- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- AS-525-240-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Margasmiltė“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Margasmiltė“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas asociacija „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2010 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. KR12-344/13 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtinta UAB „Margasmiltė“ planuojama šachtų tipo kasyklų įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaita; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą.
Nurodė, kad, patvirtinus ginčijamą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, taip pat atliekami kiti veiksmai, siekiant įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą, rengiamas techninis projektas. Teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, iškils būtinybė ginčyti Sprendimo pagrindu priimtus aktus, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia galimais veiksmais ateityje, siekiant įrengti šachtų tipo kasyklas ir dėl jų galimą administracinių aktų priėmimą, tačiau tokie argumentai nelaikytini pakankamais. Teismui nepateikta objektyvių įrodymų, kad pradėtas teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas, be to, tokio proceso metu priimti sprendimai gali būti nustatyta tvarka ginčijami.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teigia, jog akivaizdu, kad, patvirtinus ginčo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, siekiama rengti teritorijų planavimo dokumentus. Pradėjus realius šachtų tipo kasyklų įrengimo darbus, kils grėsmė aplinkai ir visuomenės sveikatai bei saugumui, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra susijęs su viešojo intereso gynimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno RAAD atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, o teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Margasmiltė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS11-133/2006), nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimas nėra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų pažeistos jo teisės. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS1-375/2004, AS5-379/2004) ir pažymi, jog nagrinėjamu atveju ženklaus galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo nėra, todėl nėra išskirtinių aplinkybių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, trečiasis suinteresuotas asmuo atsidurtų itin nepalankioje padėtyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Pagal administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005). Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo, kuriuo konstatuota, jog UAB „Margasmiltė“ planuojamas šachtų tipo kasyklos įrengimas pagal pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą yra leistinas, galiojimą. Toks prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog, nesustabdžius Sprendimo galiojimo ir teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, kiltų būtinybė ginčyti Sprendimo pagrindu priimtus administracinius aktus, be to, būtų pradėtas teritorijų planavimo procesas.
Pirmiausia, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502–177/2008, AS442–314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Kitaip tariant, vien ta aplinkybė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimai bus priimti administraciniai aktai, kuriuos tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjų palankų sprendimą, teiktų ginčyti teisme, negali sudaryti pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs (byla Nr. AS11-133/2006), kad teritorijų planavimo dokumentų rengimas nėra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti (atkurti buvusią iki ginčijamų teisės aktų priėmimo padėtį) tokiu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir kilusio ginčo pobūdį, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog, nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Bylos medžiaga ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas. Be to pareiškėjo prašymas taikyti tokias priemones iš esmės yra grindžiamas nurodant galimus teritorijų planavimo veiksmus, kurie galimai sukeltų neigiamas pasekmes, tačiau ne pateikiant konkrečius įrodymus, patvirtinančius reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę. Prašymas, grindžiamas aplinkybėmis, kurios galimai įvyks ateityje, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip pagrįstas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.