- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 1-3225-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57896-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- M.Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-3225-271/2019 medžiaga, kurioje
2008-02-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009-03-20 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-20 nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 180 str. 3 d. - 4 metų laisvės atėmimu, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. 2018-12-06 apie 14.30 val., būdamas prie kavinės (duomenys neskelbtini), konflikto su A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., metu, nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, viešojoje vietoje demonstruodamas aiškų kito žmogaus ir visuomenės negerbimą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto ginklo tyčia šovė tris kartus į nukentėjusiojo A. B. pusę, tuo padarydamas jam šautines žaizdeles viršugalvyje, kairio peties srityje ir odos nubrozdinimą kairiame skruoste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu, įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką,
tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.
Kaltinamojo M. Š. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo A. B. parodymais, liudytojų A. K., R. Š., J. Z., K. T., A. S. parodymais, teismo eksperto L. N. parodymais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., kaltės nepripažįsta, nes nesikėsino nužudyti A. B.. Praeitų metų gruodžio 6 d. jo žmona R. Š., kaip visada, išėjo iš namų pirma. Tai buvo apie 08.40 val., nes ji vedė sūnų į darželį. Kitas sūnus L. sirgo, todėl liko namuose. Jis pats namuose buvo iki 10.00 val. Palikęs sergantį sūnų su savo tėvu, išėjo į ofisą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė teikia ekspedijavimo paslaugas, t.y. suranda krovinį pervežimui arba vežėją. Atėjęs į ofisą rado jau dirbančią R., ne už ilgo į ofisą atvyko A. K.. A. nedirba jo įmonėje, jis yra senas pažįstamas. Su A. ir R. ofise kalbėjo apie darbus. Apie 14 val. jis trumpam grįžo į namus pažiūrėti, kaip jo tėvui sekasi prižiūrėti sergantį vaiką ir kokia jo sūnaus būklė. Taip pat sugirdė vaikui vaistus. 2018 metais buvo pradėta namo, kuriame su šeima gyvena, renovacija, lapkričio ir gruodžio mėn. buvo daromi karšto vandens vamzdžių ir šilumos mazgo keitimo darbai. Gruodžio pradžioje, 3 ar 4 dieną, tvarkydamas rūsį aptiko už daržovių dėžių kažkada seniai turguje įsigytą šratinį pistoletą. Pistoletas buvo įsigytas dar tada, kai jokių leidimų jam nereikėjo, buvo padėjęs jį į rūsį ir pamiršęs. Kadangi rūsyje yra pagrindinis šilumos mazgas, kiekvieną dieną ten vaikščiojo darbininkai, gruodžio 6 d., apie 14 val., iš ofiso grįžęs į namus, pasiėmė (pistoletą) iš rūsio, norėdamas jį išmesti. Pistoletas buvo netvarkingas. Grįždamas į ofisą, prie ofiso pastato pamatė rūkantį A., jie kartu su juo pastovėjo prie įėjimo ir parūkė. A. nuėjo link kavinės (duomenys neskelbtini), o jis laukė žmonos, kad su ja nueitų papietauti. Iš ofiso atėjus žmonai, kartu nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Prie kavinės, kieme pamatė besikalbančius A. ir A. B.. Jie priėjo, tada jo žmonai kažkas paskambino ir ji pradėjo kalbėtis telefonu bei paėjo į šalį. A. B. irgi skambino telefonas, kai jis baigė kalbėti, jie su juo paėjo kiek į šalį, pradėjo kalbėtis. Besikalbėdami susiginčijo. Jis klausė A. B., kodėl šis apgaudinėja, sakė jam „kiek tu gali meluoti“, į ką jam A. B. atsakė „ką tu čia mane gąsdinti susiruošei“. Jie šaukė vienas ant kito, susistumdė. Jam atrodo, kad A. dar bandė juos raminti ar skirti, kai ginčijosi, po to A. nuo jų pasitraukė, jie toliau ginčijosi, bandė stumdytis. Po to jis pradėjo eiti tolyn nuo A. B., nueidamas mojavo rankomis. Bemojuojant rankomis, pasikėlė jo striukė, A. B. pamatė už kelnių gumos užkištą šratinį pistoletą ir pradėjo rėkti „Tu ką - man grasini?“ Emocionaliai reaguodamas į A. B. elgesį ir šituos žodžius, jis tiesiog spontaniškai išsitraukė ginklą. Norėdamas jį pagąsdinti šaudamas į orą, keldamas ranką netyčia paspaudė gaiduką ir ginklas iššovė. Po to dar kartą iššovė į orą, jei gerai pamena. Tuo metu buvo kokių 4-5 metrų atstumu nuo A. B.. Nori pasakyti, kad žino, kas yra šratinis pistoletas ir kokias pasekmes jis gali sukelti, nes kai jį buvo įsigijęs, iš pradžių šaudė į įvairius taikinius miške (į skardines, į fanierą). Toks ginklas tinka tik pagąsdinimui. Po šūvių jokių sužalojimų ant A. B. nematė. Jie toliau dar tęsė pokalbį, tada pradėjo eiti link jo automobilio BMW X5 ir prie automobilio A. B. paskambino telefonas, šis atsiliepė, pasakė, kad „kalbasi su žmonėmis ir perskambins“, dar kiek paėjo link kavinės kampo, sugrįžo ir išsiskyrė. Jei gerai pamena, po šūvių A. lyg kažką sakė, rėkė ant jų. Po to A. nuėjo į ofiso pusę, o jo žmona užėjo į kavinę, o po to išvyko pas savo advokatę, nes buvo su ja susitarusi susitikti. Nei A., nei jo žmona nežinojo, kad jis turi ginklą. Nori pasakyti, kad tokiais savo veiksmais nesikėsino nužudyti A. B., norėjo jį tik pagąsdinti. Nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo. Į tyrėjo klausimą, kas atsitiko su ginklu, kuriuo buvo šauta į A. B., ir kur jis yra šiuo metu, nurodė, kad pasinaudos savo teise neatsakyti į klausimą (t. 3, b.l. 88, 89-92).
Papildomos apklausos metu M. Š. parodė, kad jam pareikšto įtarimo pagal BK 284 str. esmę suprato, visiškai prisipažįsta padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. Ikiteisminio tyrimo metu, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, jis davė parodymus, kurie yra teisingi, viskas, ką papasakojo ankstesnės apklausos metu, yra tiesa, nieko papildomai pridurti negali, nes tuomet nurodė visas 2018-12-06 įvykio aplinkybes. Prašo remtis jo parodymais, duotais ankstesnės apklausos metu, nes jie yra teisingi. Šiuo metu jis su A. B. susitaikė, jo atsiprašė ir šis jam atleido. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Jei jam bus už padarytą nusikaltimą paskirta bauda, jis sutinka ją sumokėti. Tik prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, nes augina du mažamečius vaikus ir materialiai remia savo neįgalų tėvą. Tai pat sutinka sumokėti ligonių kasoms, jei bus pareikštas jų ieškinys (t.3, b. l. 99-100).
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-06, apie 14 val., jam paskambino pažįstamas A. K. ir pasakė, kad nori susitikti adresu (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Priežasties, dėl ko A. K. nori su juo susitikti, jis jam nepasakė, ir jis pats neklausė. A. K. jis pažįsta apie dvylika metų ir panašių susitikimų pas juos būdavo, tiesiog išgerdavo kavos, pasikalbėdavo apie gyvenimą. Šiuo metu su A. K. jis jokių darbinių santykių neturi ir tarp jų jokio konflikto, nesutarimų nėra. Jis sutiko susitikti ir apie 14.20 val. jau buvo prie minėtos kavinės. Paskambinęs A. K. pasakė, kad yra vietoje. Išlipęs iš mašinos 20 metrų atstumu nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ durų, stovėjo lauke ir kalbėjo telefonu su draudimo agente dėl mašinos draudimo. Kalbėdamas telefonu išgirdo (buvo apie 14:27 val.) iš nugaros riktelėjimą, bet ką jam pasakė, jis nesuprato, todėl atsisuko ir pamatė trijų metrų nuo jo atstumu stovintį vyriškį. Vyriškis toliau nerišliai į jo pusę kalbėjo pakeltu tonu žodžius, kurių jis nesuprato. Taip pat ant vyriškio lūpų buvo baltos spalvos putos. Jam pasirodė, kad vyriškis neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli ir veido išraiška neadekvačiai pikta lyg būtų apimtas pykčio priepuolio. Jis vyriškiui pasakė lietuviškai „eik n.... (necenzūrinis žodis)“ ir pradėjo nusisukinėti, kai tuo metu šis pakėlė striukę ir iš už kelnių priekinėje dalyje išsitraukė daiktą, panašų į pistoletą, bei nukreipęs į jį šovė. Šūvio banga pataikė į jo kairį petį, tiksliau - į striukę. Po šūvio jis pradėjo trauktis ir tada vyriškis iššovė antrą kartą, o šūvio turinys pataikė į jo galvos kaktos dešinę pusę. Po antro šūvio jis pasitraukė ir vyriškis šovė trečią kartą į medį. Kurioje rankoje vyriškis laikė daiktą, panašų į pistoletą, šūvių metu, jis neatsimena, neįsidėmėjo. Ginklas buvo panašus į rusišką pistoletą „TT“, jis buvo juodos spalvos, didelis, su plačia viršutine dalimi. Iš viso buvo trys šūviai. Po trečio šūvio aplinkui pradėjo rinktis žmonės, taip pat iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo klientai. Jis nuėjo į minėtą kavinę, kad nusipraustų ir ten liko laukti policijos. Kai vyriškis jį aprėkė ir pradėjo šaudyti, už trijų metrų nuo šio vyriškio stovėjo antras vyriškis su moteriške, jam pasirodė, kad jie yra pažįstami. Po šūvių, kai ėjo į kavinę apsiprausti, tiek vyriškis, kuris šaudė, tiek antras vyriškis su moteriške stovėjo toje pačioje vietoje tuo pačiu trijų metrų atstumu vienas nuo kito. Kad minėti asmenys kalbėtųsi tarpusavyje, jis nepastebėjo. Vyriškis, kuris į jį šaudė, apie (duomenys neskelbtini) m., 185 cm ūgio, vidutiniško, šiek tiek į stambumą sudėjimo, jam atrodo, kalbėjo lietuviškai. Vyriškis buvo apsirengęs (batų nepastebėjo) treninginėmis kelnėmis, tamsiai pilkomis su viršuje plačia ir stipria užsegimo guma (už kurios laikėsi galimai pistoletas), žiemine striuke, juoda, šiek tiek žemesne už juosmenį. Vyriškis buvo su žiemine, galvą aptempiančia medžiagine kepure, kuri buvo tamsios pilkos arba juodos spalvos. Vyriškio veidas buvo panašus į mėgstančio vartoti alkoholį, bet veidas buvo tvarkingas, be barzdos, randų, akinių. Vyriškio niekada anksčiau nematė ir kas jis toks, jis nežino. Vyriškį atpažintų ir gyvai, ir iš nuotraukų. Antras vyriškis, kuris stovėjo 3 metrai nuo šaulio, apie (duomenys neskelbtini) m., 178 ūgio, vidutinio sudėjimo. Apsirengęs tamsia žiemine striuke ir mėlynais džinsais. Vyriškio veido nematė ir atpažinti negalėtų. Kas yra minėtas vyriškis, neįsivaizduoja. Moteriškė, kuri stovėjo kartu su antru vyriškiu, apie (duomenys neskelbtini) m., 165 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, apsirengusi su ilgio iki kelių žiemine tamsios spalvos striuke, apatinės kūno dalies, tai yra kokios kelnės, batai, nepastebėjo. Moteriškė buvo be kepurės, jos plaukai juodi, kurie galvos gale surišti į kuodą. Moteriškės veido jis neįsidėmėjo ir atpažinti jos negalėtų. Kas minėta moteriškė, jis nežino ir neįsivaizduoja. Nei įvykio metu, nei po įvykio jo pažįstamas A. K. prie jo priėjęs nebuvo ir jis jo nematė. Taip pat A. K. jam neskambino. Visas įvykis vyko 20 metrų atstumu nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ durų. Dėl ko vyriškis į jį šaudė ir taip elgėsi, jis nežino ir neįsivaizduoja. Po įvykio buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, kur medikai jam suteikė pagalbą ir išleido į namus. Jis nepastebėjo, kad į jį šaudęs vyriškis ar šalia stovėję asmenys būtų išlipę iš automobilio ir jį turėtų kažkur šalia (t.1, b.l. 16-18).
Papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pridurti, kad jis turi nuosavą verslą, kuris užsiima prekių gabenimu. Savo versle turi kompanionus, su kuriais palaiko verslo ryšius. Taip pat palaikė verslo reikalus anksčiau su savo pažįstamu A. K.. Šiuo metu su A. K. verslo reikalų neturi. Prieš Naujuosius Metus šis jo prašė pagalbos bei siūlė sudaryti sutartį dėl krovinių gabenimo, tačiau jis atsisakė tokio jo pasiūlymo. Kai atsisakė A. K. pasiūlymo, šis, jo paskaičiavimais, prarado nemažus pinigus. Kai gruodžio pradžioje jam paskambino A. K. ir pasiūlė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“, jis manė, kad šis norėjo aptarti pasiūlymą dėl krovinių gabenimo ir paprašyti, kad jis su A. K. pasirašytų sutartį. Prie „(duomenys neskelbtini)“ jis atvyko savo BMW X5 automobiliu. Atvykęs išlipo iš automobilio, nes tuo metu kalbėjo telefonu su draudimo brokeriu, lauke jis kalbėjo gal apie 10 minučių, tuo metu visą laiką vaikščiojo pirmyn ir atgal. Kai A. K. atėjo, jie kalbėjosi apie verslą, šis sakė, kad nori gabenti krovinį. Tačiau tuo metu A. K. turėjo tik 4 mašinas krovinį gabenti, jis A. K. paaiškino, kad kol šis neturės 7 mašinų, jis su juo jokios sutarties nepasirašys ir verslo reikalų neturės. Netoli jų buvo M. Š., išgirdęs, kad jis nesutinka turėti verslo reikalų su A. K., pradėjo šaukti „Tu to nepamatysi“. Tuo metu, kai atsisuko, M. Š. iškart nepažino, tačiau praėjus laikui ir parodžius jam atpažinimui nuotraukas, suprato, kad tai buvo M. Š.. Tuo metu galimai dėl to, kad buvo į jį šauta, kad M. Š. iš burnos iš pykčio bėgo putos, jis jo neatpažino. Vėliau, kai nusiramino, suprato, kad tai jis. M. Š. jis pažįsta gan seniai, kiek žino, jis šiuo metu turi bendrų reikalų su A. K.. M. Š. žmona gan seniai dirbo jo įmonėje, t.y. jie kartu vedė bendrus reikalus, tačiau jau labai seniai nieko bendro neturi, todėl jis nei su ja, nei su M. Š. nebendrauja. Kiek jam yra žinoma, jei jis sutiktų bendradarbiauti ir pasirašytų sutartį su A. K., tai kartu su juo dirbtų ir M. Š.. Kadangi jis atsakė A. K., mano, dėl to ir supyko M. Š.. Nes tuo metu, kai jis kalbėjo su A. K., M. Š. staigiai ištraukė iš kelnių ginklą ir šovė. Kai šovė pirmą kartą, jis jam pataikė į petį, kai pradėjo trauktis, M. Š. šovė antrą kartą ir pataikė jam į veidą, po to buvo trečias šūvis, tačiau jis pasislėpė už medžio ir M. Š. į jį nepataikė. Kai A. K. pamatė, ką daro M. Š., jis pradėjo raminti M. Š., puolė ant jo, pradėjo traukti M. Š.. Kur M. Š. paslėpė ginklą, jis nematė. Po viso įvykio, jam atrodo, M. Š. nuėjo vaikų darželio link, tačiau kur jis nuėjo tiksliai, pasakyti negali, nes jo nestebėjo. Kuriuo momentu išėjo A. K., jis nematė, nepastebėjo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji ir jis nežiūrėjo, kur yra A. K.. Po įvykio jis dar iš A. K. gavo per Naujuosius Metus sveikinimo žinutę, po to buvo jį sutikęs teisme, tačiau su juo nesikalbėjo apie tai, kas atsitiko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad M. Š. taip pasielgė, nes jis atsisakė su jais bendradarbiauti, nes po jo atsisakymo jie neteko galimybės užsidirbti. Nori dar pasakyti, kad jis niekada nei su A. K., nei su M. Š. jokių konfliktų neturėjo. Jokių skolų tarpusavyje jie neturi. Jis kaip draugas A. K. visada padėdavo, kuo galėjo. Jei A. K. neturėdavo savo pinigų, jis jam tiesiog kaip pagalbos suteikimą duodavo pinigų, net neskolindavo, nes žinojo, kad A. K. neturi galimybių jų grąžinti (t.1, b.l. 21-22).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G4444/2018 (01) matyti, kad A. B. padarytos šautinės žaizdelės viršugalvyje, kairio peties srityje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, paveikus kietu buku, riboto paviršiaus daiktu (daiktais), galimai šratiniu šaunamuoju užtaisu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi (t.1, b.l. 29-30).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A.B. pažįsta labai seniai, jei gerai prisimena, pažįsta ji nuo 2008 metų. Iš pradžių juos siejo verslo santykiai, po to tie verslo santykiai pradėjo silpnėti ir jie šiuo metu yra tik pažįstami. Keletą dienų prieš 2018-12-06 buvo susitarę su A. susitikti. Norėjo aptarti verslo reikalus, išgerti kavos, pakalbėti apie krovinių pervežimą, nes jį domino klausimas dėl tam tikrų krovinių vežimo, jis tokio tipo krovinius būtų vežęs pirmą kartą, o A. jau buvo su tuo susidūręs anksčiau, todėl norėjo paklausti jo patarimo. 2018-12-06 iš ryto jam paskambino R. Š., ji pakvietė jį į ofisą išgerti kavos, pakalbėti apie verslo reikalus, ką ir kaip jie gali daryti su kroviniais. Kai atvažiavo į ofisą, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini), ofise be R. jau buvo M. Š.. Ofise jis buvo kažkur apie 10 val. Būdamas ofise, skambino A. į mobiliojo ryšio telefoną, kad susitartų dėl susitikimo, tačiau šis atmetinėjo jo skambučius, kažkuriuo metu A. pakėlė telefoną ir jie sutarė, kad A. atvažiuos netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi (duomenys neskelbtini). Jei gerai prisimena, A. pasakė, kad važiuoja keisti padangų, todėl gali privažiuoti prie ofiso. Tai buvo apie pietus, galimai apie 14 val. Laukti A. jis iš ofiso išėjo vienas. Kai šis atvažiavo, jis jau buvo lauke ir matė, kaip A. privažiavo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelės. Kai A. atvažiavo, išlipo iš automobilio ir jis matė, kad kalbasi mobiliojo ryšio telefonu. Jis stovėdamas lauke A. palaukė, A. išlipo iš automobilio ir toliau kalbėjo telefonu. Dar pasakė jam, kad jis luktelėtų, kol šis baigs pokalbį. Kai A. baigė pokalbį, jis su juo pradėjo kalbėtis ir pamatė, kaip iš ofiso atėjo Š. su savo žmona. Jie priėjo prie jų, tuo metu, kai jis kalbėjo su A., Š. bandė įsiterpti į jų pokalbį. Kažkurio metu, kai kalbėjosi, dar kažkas paskambino į A. telefoną, šis atsiliepė ir jis pastebėjo, kad Š. pradėjo nervintis ir pykti. Tarp A. ir Š. prasidėjo ginčas, tuo metu, kai tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jis bandė juos atstumti, kad jie nesusimuštų. Staiga pamatė Š. rankose ginklą ir Š. atliko du šūvius. Ar buvo daugiau šūvių, pasakyti negali, nes jis to tikrai nesitikėjo. Kiek matė, Š. nesitaikė į A., jis atliko šūvius į orą, jie buvo skirti labiau pagąsdinimui. Jis net nematė, iš kur jis ištraukė ginklą, viskas vyko taip greitai, net nenuspėjo sureaguoti. Š. žmona R. tuo metu buvo pora metrų nuo jų. Pats asmeniškai išsigandęs šūvių dar pradėjo ant jų rėkti, keiktis. Net nesuprato, dėl kilo konfliktas ir tikrai nesitikėjo tokio Š. elgesio. Kai paklausė Š., ką jis daro, šis atsakė, kad jis nesikištų, nes čia jo reikalai ir nieko daugiau neaiškins. Kaip atrodė ginklas, iš kurio šaudė Š., pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai ir tikrai neįsidėmėjo. Po tokio įvykio jis keikdamasis iškart nuėjo link ofiso vienas, kur nuėjo Š. su savo žmona, pasakyti negali, nes tuo metu net nežiūrėjo į juos. Ištiktas šoko, jis nuėjo link Lazdynų ligoninės, ten pasivaikščiojo lauke, nes buvo tikrai labai susijaudinęs, dar vėliau matė, kad prie tos vietos, kur šaudė Š., atvažiavo policijos pareigūnai. Po įvykio jis A. neskambino, tik matė jį vieną kartą teisme, norėjo su juo pakalbėti, tačiau tuo metu jam nesigavo, o daugiau jam taip ir nepasitaikė proga su juo pasikalbėti. Po įvykio dar bandė kalbėtis su Š. apie tai, kas atsitiko, tačiau šis argumentuotai jam nieko paaiškinti negalėjo, tik sakė, kad jis nesikištų, nes nieko nežino, tačiau kodėl jis taip pasielgė, jis jam taip ir nepasakė (t.1, b. l. 88-89).
Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ji parodymus duoti sutinka. M. Š. yra jos vyras. Ji pažįsta A. B. maždaug apie 10 metų, o A. K. taip pat maždaug 10 metų. A. B. ir A. K. ji pažįsta iš darbo. Jie yra jos vyro M. Š. draugai. A. B. turėjo savo transporto įmonę „(duomenys neskelbtini)“, jis veždavo įvairius krovinius, tai yra užsiiminėjo krovinių pervežimu. A. K. dirbo pas juos, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku maždaug ketverius metus, tačiau jau kuris laikas nebedirba. Jos ir vyro M. Š. bendra UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo tarptautiniais pervežimais. Šiuo metu ji su vyru M. Š. turi bendrą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima tarptautiniais pervežimais ir elektros dujų įrangos prekyba. A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jis tik kai kada juos pakonsultuodavo įvairiais klausimais. Kuo užsiiminėjo paskutiniu metu A. B., ji nežino. 2018-12-06 dienos metu, M. Š. pasiūlė jai nueiti kartu į susitikimą su A. B. ir A. K.. Kai atėjo į susitikimą prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ten jau buvo A. B. ir A. K.. Tuo metu A. B. kalbėjo mobilaus ryšio telefonu. Jai atėjus, jai paskambino į telefoną jos mama. Ji nuo vyrų kompanijos atsitraukė per kelis metrus ir šnekėdama telefonu vaikščiojo. A. B., M. Š. ir A. K. kalbėjo apie verslo reikalus ir konfliktavo bei barėsi. M. Š. paklausė A. B. „kiek tu gali?“, o A. B. atsakė „tik nereikia manęs gąsdinti“. Tada M. Š. išsitraukė ginklą, jai atrodo, jog jis laikė ginklą kairėje rankoje. Po to M. Š. vieną kartą su ginklu iššovė į orą, o A. K. pradėjo juos skirti. Po to visi apsiramino ir toliau vyko pokalbis. Po to kai jie apsiramino ir pokalbis vyko toliau, ji daugiau pokalbyje nedalyvavo ir išvažiavo pas savo advokatę. A. K., M. Š. ir A. B. dar liko kalbėtis. Ji juos paliko, nes jie konfliktavo, be to, M. Š. buvo išsitraukęs ginklą ir iš jo iššovė kartą į orą. Tai jai buvo nepriimtina ir todėl juos paliko aiškintis savo santykius. Grįžo namo apie 17 val. Ji buvo labai pikta, nes pirmą kartą matė pas savo vyrą M. Š. daiktą, panašų į pistoletą. Nei anksčiau, nei po to įvykio ji daugiau minėto ginklo nėra mačiusi. Apie tai, kad minėto įvykio metu buvo sužeistas žmogus, ji sužinojo perskaičiusi portale „delfi.lt“. Ji minimaliai klausė savo vyro M. Š. apie šį įvykį, bet jis jai nedaug pasakojo, tik kalbėjo, kad atstumas tarp jo ir A. B. buvo apie tris žingsnius, ir stebėjosi, kaip galėjo pataikyti į A. B.. Jis kartojo, kad norėjo A. B. tik pagąsdinti. Kas inicijavo šį susitikimą, ji nežino, jai buvo labai didelis netikėtumas, kad vyras M. Š. buvo išsitraukęs ginklą. Ar A. K. žinojo, jog M. Š. turi ginklą, ji nežino. Nori papildyti, kad pokalbio metu M. Š. A. B. klausė ne „kiek tu gali?“, o „kiek tu gali man meluoti“. Dar nori patikslinti, kad grįžęs M. Š. pasakė, jog ginklą po šio įvykio išmetė. Tai jis jai pasakė tą pačią dieną, kai grįžo namo (t.1, b.l. 71-74).
Liudytoja R. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 75-82).
Liudytoja J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-06 apie 14.30 val., būdama namuose, žiūrėjo pro langą ir pamatė, kad prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ stovi du vyriškiai apie 180 cm ūgio. Vienas apsirengęs juodos spalvos drabužiais, kitas pilkos spalvos drabužiais. Šalia dar vienas vyriškis apie 165 cm ūgio, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Jie stovėjo prie tamsios spalvos automobilio (modelio nežino). Tada vyriškis su pilkos spalvos drabužiais, jai pasirodė, kad kažką numetė prie dviejų vyriškių su juodos spalvos drabužiais kojų, ir tuo momentu pamatė dūmų kamuolį. Tada dar vienas prieš kitą pamojavo rankomis ir išsiskirstė. Du vyriškiai liko prie automobilio, o kitas, su pilka striuke, išėjo, kur išėjo, nematė. Vėliau, kur pasišalino tie du vyriškiai, kurie buvo apsirengę tamsiais drabužiais, nematė. Prie jų priėjusios moters nematė. Nuo lango iki įvykio vietos apie 50 m, todėl nieko neįsidėmėjo, neatpažins (t.1, b.l. 50).
Liudytoja K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-06 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, šalia medžio, kuris yra prie pėsčiųjų tako, pamatė tris vyriškius. Tie vyriškiai tarpusavyje ginčijosi, po ko apsistumdė. Tada vyriškis 180 cm, vidutinio kūno sudėjimo ištraukė arba laikė dešinėje rankoje kažkokį tai daiktą, panašų į ginklą, ir du kartus iššovė į kitą žmogų (nukentėjusįjį). Šūvio garsas buvo duslus. Šalia jų stovėjo kitas vyriškis, kuris prieš tai konfliktavo taip pat su nukentėjusiu asmeniu. Tas vyriškis 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Po šūvių niekas iš dalyvių neišsiskyrė. Prie jų priėjo moteris 160 cm ūgio, tamsiu paltuku iki pečių. Nei moters, nei vyriškių daugiau apibūdinti negali, jų neatpažintų. Kada priėjo moteriškė, tie trys vyriškiai dar apie porą minučių pabendravo ir visi išsiskyrė. Moteriškė greitai pasišalino. Kur pasišalino, nematė. Nukentėjusysis asmuo atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Du vyriškiai (konflikto dalyviai) liko lauke prie įvažiavimo į kavinę, prie juodos spalvos BMW X5 automobilio, o vėliau pasišalino link Lazdynų pėsčiųjų tilto. Ji viską matė pro langą, būdama kavinėje. Taip pat, pamačiusi šį įvykį, paskambino į policiją. Nuo jos iki įvykio vietos buvo apie 11 metrų. Kada ji išėjo į kavinės koridorių ir pamatė asmenį, kuris nukentėjo nuo kitų dviejų vyriškių, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Po jos skambučio pareigūnai atvažiavo labai greitai. Pas nukentėjusįjį buvo kruvinas veidas ir pakaušis. Jis jai ir policijos pareigūnams pasakė, kad atvyko susitikti, su kuo, nepasakė. Pasakė, kad įvyko konfliktas ir jį sužalojo. Jokios pagalbos neprašė. Daugiau nieko nesakė. Iš pradžių nukentėjusysis stovėjo veidu į kavinę, o vyriškiai nugara. Šūvio metu į kurią pusę buvo atsisukęs nukentėjusysis, nematė (t.1, b.l. 52-53).
Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-06 apie 15.15 val., į RVUL, adr. Šiltnamių 29, Vilniuje, kreipėsi pil. A. B.. Apžiūrėjus jį, jam buvo diagnozuotas dešinės galvos pusės daugybinės šautinės žaizdelės ir kairio raktikaulio srities daugybinės muštos žaizdos. Atliktoje rentgenogramoje (galvos) surasti daugybiniai metaliniai svetimkūniai šratai. Žaizdos sutvarkytos. Sveikatos būklė stabili, išleistas gydytis ambulatoriškai. Svetimkūnių šalinimas iš galvos netikslinga, nes jų yra labai daug, jie labai maži ir jų pašalinti neįmanoma (t.1, b.l. 55).
Teismo ekspertas L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pateikus jam, kaip ekspertui, ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, A. B. ligos istoriją iš RVUL kartu su rentgenograma, įvertinus nukentėjusiajam padaryto galvos šautinio sužalojimo pobūdį (apžiūrint rentgenogramą ir VTMT išvadą), sviedinių skaičių, išsidėstymą, matmenis, galima teigti, kad sužalojimas padarytas smulkių sviedinių sklaidos dalimi, šaunant iš ginklo (pistoleto ar revolverio), skirto šaudyti šoviniais su pasklindančių šratų užtaisu, arba savadarbio ar perdirbto ginklo, pritaikyto šaudyti minėtais šoviniais. Šauta iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, kas atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Tokie ginklai yra šaunamieji ginklai, tačiau jie nėra skirti padaryti sunkius, pavojingus gyvybei kūno sužalojimus. Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai 2011 m. kovo 24 d. sprendimu šratiniai ginklai, skirti šaudyti tik šiais šoviniais, priskiriami prie „A“ kategorijos ginklų ir draudžiami civilinėje apyvartoje. Neturint ginklo ar duomenų apie minėtą ginklą, su kuriuo buvo padarytas galvos sužalojimas A. B., spręsti apie kitas šūvio aplinkybes ir skirti kompleksinį tyrimą netikslinga (t.1, b.l. 91-92).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-191(19) matyti, kad ant M. Š. striukės yra gana daug šūvio pėdsakų, ypač ant dešinės rankovės ir striukės priekyje. Keliose striukės kišenėse yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių (t.3, b. l. 105-106).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų, atlikti viešoje vietoje, yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra ir tokia veika sukelti padariniai – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. viešoje vietoje – gatvėje prie kavinės - atliko įžūlius veiksmus – iš nenustatyto ginklo tyčia šovė tris kartus į nukentėjusiojo A. B. pusę, padarydamas jam šautines žaizdeles viršugalvyje, kairio peties srityje ir odos nubrozdinimą kairiame skruoste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis neneigia šių savo smurtinio pobūdžio veiksmų A. B. atžvilgiu, teigdamas, kad su A. B. kilo konfliktas, kurio metu jis įsikarščiavęs išsitraukė su savimi turėtą ginklą ir norėdamas jį pagąsdinti kelis kartus iššovė. Nors ketino šaudyti tik į orą, pirmojo šūvio metu keldamas aukštyn ranką su ginklu netyčia paspaudė gaiduką per anksti, dėl to galimai šūvis kliuvo į nukentėjusiojo pusę, o ne į orą. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė, kad iš viso į jį buvo šauta tris kartus: pirmas šūvis kliuvo į petį, antras - į galvą, dar vienas šūvis buvo į medžio pusę. Šiuos nukentėjusiojo parodymus atitinka jo sužalojimų pobūdis. Teismo medicinos specialistas konstatavo nukentėjusiojo kairiojo peties bei viršugalvio šautines žaizdeles, kairio skruosto nubrozdinimą. Liudytoja K. T., stebėjusi konfliktą iš kavinės, nurodė, kad tiesiogiai į žmogų (nukentėjusįjį) buvo šauta du kartus. Atitinkamai tesimas neturi pagrindo netikėti, kad buvo padaryti trys šūviai į nukentėjusiojo pusę, du iš jų pasiekė tikslą, sužalojant nukentėjusiajam petį ir galvą. Nors nukentėjusysis savo pirminiuose parodymuose teigė, kad į jį be jokios priežasties šaudė jam visiškai nepažįstamas vyras, teismas neturi pagrindo netikėti, jog nukentėjusiojo A. B., kaltinamojo M. Š. ir liudytojo A. K. susitikimo metu tarp jų, diskutuojant apie verslo reikalus, kilo žodinis konfliktas, kadangi šią aplinkybę nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek su juo buvę liudytojai A. K., R. Š.. Visų jų parodymai apie dienos įvykių seką (kad A. K. pasikvietė susitikti aptarti verslo reikalus A. B., pirmas su juo susitiko, vėliau prie jų prisijungė M. Š. su žmona, kuri paėjo į šalį, tarp visų trijų vyrų kilo barnis) sutampa. Su šiais asmenimis niekaip nesusijusios ir jų nepažįstančios liudytojos K. T. bei J. Z. taip pat paliudijo, kad stebėjo trijų vyrų konfliktą. Liudytoja J. Z. nurodė, kad dar iki šūvių visi trys vyrai ginčijosi, po to apsistumdė. Teismas daro išvadą, kad ginklas buvo panaudotas tarpasmeninio konflikto metu, smurto panaudojimas turėjo asmeninio pobūdžio motyvų, kadangi kaltinamasis pyko ant A. B., barėsi su juo. Paprastai teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl viešosios tvarkos pažeidimo įžūliu elgesiu pripažįstamas be priežasties ar dėl menkavertės priežasties kito asmens atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas. Kaip matyti iš bylos įrodymų, kaltininkas veikti būtent tokiu nusikalstamu būdu buvo paskatintas konfliktinės situacijos su nukentėjusiuoju. Taigi veikti kaltinamąjį skatino asmeninio pobūdžio motyvai, tačiau teismų praktikoje asmeninio pobūdžio (keršto ir kt.) paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešiškumą viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009,2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-318/2012). Šiuo atveju kaltininkas asmeniniams santykiams, galimai nuoskaudai dėl verslo santykių aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, neabejotinai pasižymintį kitų žmonių, visuomenės negerbimu, trikdantį visuomenės rimtį, tuo atvirai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmais viešoji rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta. Kaltinamasis savo veiksmus atliko dienos metu, viešoje vietoje – prie kavinės, kuri yra apsupta daugiabučių namų, t.y. intensyviai žmonių lankomoje vietoje. Nusikaltimo padarymo metu aplink buvo pašalinių žmonių. Konfliktą matė bei stebėjo ne tik kartu su kaltinamuoju buvę tą dieną asmenys, tačiau ir visiškai pašaliniai žmonės, buvę kavinėje ir daugiabučiuose. Po šūvių kilo sąmyšis, ėmė rinktis žmonės. Tokiu būdu savo elgesiu kaltinamasis sukėlė aplinkinių žmonių pasipiktinimą ir sumaištį, buvo kviečiama policija, t.y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t.y. savo veiksmais kaltinamasis sukėlė padarinius, numatytus BK 284 straipsnio dispozicijoje. Kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai (ginklo panaudojimas viešoje vietoje) sutrikdys viešąją rimtį ir tvarką, bet norėjo taip veikti, t.y. nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl jų teko kreiptis į gydymo įstaigą. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti viešosios tvarkos pažeidimo metu, kaip atskiros nusikalstamos veikos nekvalifikuojami, kadangi jas apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008).
Kaltinamojo M. Š. veika atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą atlyginta (t.1, b.l. 46-48), tad kliūčių priimti baudžiamąjį įsakymą nėra. Pats kaltinamasis M. Š. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prašomos skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (t.4, b.l. 54). Nukentėjusysis taip pat sutiko su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (t.4, b.l. 36).
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis M. Š. įvykdė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).
Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. M. Š. praeityje teistas, tačiau bausmė atlikta ir teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba. Atitinkamai parenkant jam bausmės rūšį, skirtina sankcijoje numatyta, tačiau nesusijusi su įkalinimu, bausmė. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma baudos bausme, kuri nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 173,12 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo. 2019-10-15 pašto pavedimu kaltinamasis pervedė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 174,92 Eur (t.1, b.l. 46-48). Ieškinys atmestinas, kadangi žala atlyginta.
Tyrimui reikšmingi daiktai - M. Š. diržas ir striukė teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini A. Š., lipdukai su mikrodalelėmis (tyrimo objektai), perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t.3, b. l. 78-80, 107-109, 17-19), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 180 MGL (9000 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 120 MGL (6000 Eur) baudą.
Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., parą sulaikymo (suėmimo) prilyginant 2 MGL (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp.) ir laikyti kaltinamąjį atlikusiu bausmę.
Iki įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas kardomąją priemonę M. Š. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 173,12 Eur ieškinį, kadangi jos reikalaujama žala yra atlyginta.
M. Š. diržą ir striukę, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (2019-04-10 kvitas LS003918, 2019-06-21 kvitas Nr. LS004102) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti A. Š.,
lipdukus su mikrodalelėmis (tyrimo objektus), perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (2019-04-10 kvitas Nr. LS003916), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.