Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. S., ieškinį atsakovams P. Č. J. ir E. J., atstovaujamiems įstatyminės atstovės N. J., dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pagal atsakovų P. Č. J. ir E. J., atstovaujamiems įstatyminės atstovės N. J., priešieškinį ieškovei V. J., atstovaujamai įstatyminės atstovės E. S., dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys V. K. ir P. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. J., atstovaujama įstatyminės atstovės E. S., kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.Atsakovai P. Č. J. ir E. J., atstovaujami įstatyminės atstovės N. J., pateikė teismui priešieškinį dėl turto atidalijimo. Ieškovė V. J., atstovaujama įstatyminės atstovės E. S., prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti UAB „ARRO“ turto administratoriumi turtui: butui, esančiam (duomenys neskelbtini); butui, esančiam (duomenys neskelbtini); administracinėms patalpoms su rūsiu, esančioms (duomenys neskelbtini); požeminiam parkingui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčo šalių įstatyminiai atstovai yra sutarę tik dėl dviejų nekilnojamojo turto objektų valdymo (ieškovė naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini); atsakovai – butu, esančiu (duomenys neskelbtini)), o dėl likusio turto nesutarta, turto išlaikymas kas mėnesį reikalauja išlaidų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis ir kitomis išlaidomis. Dėl nurodyto turto išlaikymo yra susidaręs įsiskolinimas. Mano, kad būtina ir tikslinga skirti turto administratorių, kuris gautų paprasto administravimo teises (be teisės turtą perleisti, jį investuoti, įkeisti ar kitaip varžyti teises į jį), galėtų dalį turto išnuomoti ir gautos lėšos būtų panaudotos mokesčiams mokėti.Teismo posėdyje atsakovų atstovai prašė netenkinti prašymo, nes iš esmės įsiskolinimo nėra, turtas tinkamai prižiūrimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-19 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti teismo motyvai iš esmės taikytini iš šiuo atveju. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad ginčo šalys turi įstatyminius atstovus – tėvus (motinas), kurie pagal bylos duomenis yra veiksnūs, išsilavinę asmenys, galintys tinkamai atstovauti savo vaikų interesams, tuo pačiu tinkamai vykdyti prievoles, susijusias su nepilnamečiams vaikams priklausančio turto išlaikymu. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad vienas iš įstatyminių atstovų netinkamai vykdytų tokias prievoles. Naujų esminių aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės atstovai nepateikė ir šioje proceso stadijoje. Atsakovų atstovai pateikė teismui pažymas, kad atsakovų įstatyminė atstovė apmokėjo išlaidas, susijusias su minimų daiktų išlaikymu, įsipareigojo dalimis atsiskaityti su Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija už skolas. Mokėjimų faktų ieškovės atstovai ir neginčijo. Dėl daiktų nuomos pažymėjo, kad teismui nurodomos tik prielaidos apie galimą sėkmingą pajamų gavimą, tačiau jokių įrodymų, kad nepilnamečių turtas bus naudojamas pelningai ar nenuostolingai, ieškovės atstovai nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovės atstovų nurodoma administravimo paslaugų kaina sudaro vien 50,00 Eur kas mėnesį.Teismas darė išvadą, kad nėra tikslinga skirti turto administratorių bei nėra pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė V. J., atstovaujama įstatyminės atstovės E. S., pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-01-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti.Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas tarp šalių įstatyminių atstovių kilo dėl didelės apimties ir vertės nekilnojamojo turto atidalinimo būdo ir apimties. Nei viena iš šalių nesinaudoja išvardintu turtu, išskyrus du butus pagal žodiniu susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką, tačiau kitas nepadalintas nekilnojamasis turtas šiai dienai vaikų poreikiams nenaudojamas, o išlaikymas jam būtinas. Šioje byloje susidarė situacija, kuomet nepilnamečiai vaikai turi ženkliai daugiau turto, nei jų įstatyminiai atstovai. Kadangi byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės, o ieškinys pateiktas 2014 m. birželio mėnesį, akivaizdu, kad viso užsitęsusio proceso metu turtą taip pat reikės išlaikyti. Pati ginčo esmė ir reikalavimai rodo, kad tarp įstatyminių atstovių kilęs ginčas neleidžia pasiekti kompromiso ir turtą išnuomoti bendrai. Esamą šalių ginčą patvirtina ir bylos eiga. Teismo motyvas, kad atsakovų atstovė N. J. apmokėjo įsiskolinimą, paneigiamas pažyma, kurioje patvirtintas 2 017,55 Eur įsiskolinimas vien tik dėl parkingų, esančių (duomenys neskelbtini). Niekuo neparemtas teismo motyvas, kad neva, atsakovų įstatyminė atstovė įsipareigojo skolą apmokėti dalimis. Teismo motyvas, kad ieškovės atstovai turėjo pateikti įrodymus, kad turtas bus naudojamas pelningai ar nenuostolingai, yra nepagristas. Turto administratorius, sudarydamas nuomos sutartį, bus atsakingas prieš šalis už šio sandorio padarinius. Tikėtina, kad butas (duomenys neskelbtini) nesunkiai gali būti išnuomotas, tokiu būdu gaunamos pajamos bus skirtos tiek šio buto išlaikymui, tiek ir kito turto išlaikymui. Lygiai taip pat gali būti išnuomotas ir kitas turtas. Bent jau gaunamos sezoninės pajamos padengtų nuolatines turto išlaikymo išlaidas. Motyvas, kad per mėnesi administravimo paslaugos kainuos 50,00 Eur taip pat negali būti svariu sprendžiant administratoriaus skyrimo klausimą, nes administravimas apimtų ne vieną objektą, vienas iš kurių yra (duomenys neskelbtini). Atsakovai P. Č. J. ir E. J., atstovaujami įstatyminės atstovės N. J., pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.Nurodo, jog ieškovės atstovė nutyli, kad minėtas – 2 017,55 Eur įsiskolinimas buvo susidaręs 2015-12-31 dienai. Teismui yra pateiktas įrodymas, kad atsakovų atstovė pavedimu Nr. 178 sumokėjo dalį įsiskolinimo – 500,00 Eur, o dėl kitos dalies, su Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininku, susitarta, jog bus sumokėta vėliau dalimis. Pagal teismui pateiktas pažymas aiškiai matyti, kad kitam turtui, kuriam prašoma paskirti turto administratorių, įsiskolinimo nėra ir tai įrodo, kad atsakovų atstovė N. J. sugeba deramai išlaikyti valdomą turtą. Žemės sklypą su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini) prižiūri žemės sklypo bendraturtis (kaimynas) P. K.. Pinigines lėšas šios sodybos priežiūrai yra davęs Č. J.. P. K. patikino, jog šių lėšų užteks iki 2016 m. vasaros. Pabrėžia, jog sodybos nuoma kategoriškai negalima, kadangi ji nebuvo statoma nuomai, be to, pavasarį atsakovų atstovė su atsakovais planuoja sodinti sodyboje vaismedžius, o vasarą atsakovai planuoja važiuoti į sodybą ir leisti ten laiką.Ieškovė V. J., atstovaujama įstatyminės atstovės E. S., pateikė paaiškinimus dėl atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktų argumentų.Nurodo, jog šiai dienai skolos už siūlomų administruoti patalpų komunalines paslaugas sudaro 3 324,00 Eur. Tai suma nevertinant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) išlaikymo kaštų.N. J. neprisideda prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išlaikymo (bent jau draudimo išlaidomis), neprisideda prie sargų išlaikymo, o jos teiginiais kaimynas P. K. tai darys tik iki 2016 m. vasaros. Atsakovų įstatyminės atstovės išdėstyti argumentai nepaneigia to fakto, kad šis namas reikalauja išlaikymo ir lėšų atsakovai tam neskirs. Jokių įrodymų dėl N. J. teiginių apie P. K. sodybos išlaikymą byloje nėra.Prašo prijungti prie bylos pateiktus įrodymus, paneigiančius atsakovų įstatyminės atstovės teiginius bei juos įvertinti ne kaip naujus įrodymus, o kaip patikslinimą skolos fakto po N. J. teiginių teismui.Už nurodytų objektų administravimą 50,00 Eur administratoriui yra adekvatus užmokestis, ypač tuo aspektu, kad norimo administruoti turto kiekvieno skolos yra ženkliai didesnės nei tik 13,00 Eur už vieną administruojamą objektą. Administratoriaus, veiksiančio nepilnamečių asmenų naudai, paskyrimas padėtų išvengti tolimesnių skolų susidarymo, nereikalingo nepilnamečių lėšų švaistymo, užtikrintų atsakovų mokumą mokėti kompensaciją, jei sprendimas būtų jų naudai.Tretieji asmenys V. K. ir P. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu ir rašytiniais paaiškinimais dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų ieškovė pateikė naujus įrodymus – duomenis apie įsiskolinimus už ginčo turto išlaikymą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovė prašo prijungti prie bylos pateiktus įrodymus, paneigiančius atsakovų teiginius, bei juos įvertinti ne kaip naujus įrodymus, o kaip skolos fakto patikslinimą po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateiktų naujų įrodymų matyti, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bei šie įrodymai yra svarbūs ir reikšmingi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius naujus įrodymus priima.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Šiuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tas, jog remdamasis bylos medžiaga, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra tikslinga skirti turto administratorių bei nėra pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš byloje esančių duomenų yra aiškiai matyti, kad už ginčo turto, dėl kurio naudojimosi tvarkos nėra susitarta, išlaikymą yra susidaręs reikšmingas įsiskolinimas. Situaciją vertinant iš vidutinio protingo žmogaus perspektyvos yra akivaizdu, kad ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti išnuomotas, o ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti išnuomotas vasaros sezono metu. Yra labiau tikėtina, kad iš turto nuomos gautos pajamos padengtų turto išlaikymo išlaidas, administravimo mokestį ir yra nemaža tikimybė, kad būtų gautas pelnas, atskaičius minėtas išlaidas. Nenuomoti ginčo turto, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jo savininkai yra nepilnamečiai, yra neprotinga ir ekonomiškai nepateisinama.Įvertinus byloje esančius duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad šalių įstatyminių atstovių santykiai yra konfliktiški, todėl susiklosčius nurodyto pobūdžio santykiams tarp šalių įstatyminių atstovių sunkiai tikėtinas taikus sutarimas dėl ginčo turto protingo naudojimo iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad iki sprendimo dėl turto atidalijimo priėmimo nepilnamečiams priklausantis turtas turi būti valdomas ekonomiškai efektyviu būdu, t. y. jei yra galimybė, jog išnuomojus turtą iš turto nuomos potencialiai gautinos pajamos gali padengti turto išlaikymo (ir, nagrinėjamu atveju, turto administravimo kaštus) bei tikėtina, jog atskaičius šias išlaidas bus gaunamos pajamos, ši galimybė turi būti įgyvendinta. Minėta, jog susiklosčiusius įtemptai konfliktinei situacijai tarp šalių įstatyminių atstovių, yra menkai tikėtina, kad šalių įstatyminės atstovės prieis susitarimą dėl ginčo turto valdymo ekonomiškai efektyviu būdu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, jog prievolės, susijusios su nepilnamečiams vaikams priklausančio turto išlaikymu, nėra vykdomos tinkamai – yra susidaręs reikšmingas įsiskolinimas dėl ginčo turto išlaikymo. Situacija, kai dėl šalių įstatyminių atstovių konflikto nepilnamečiams priklausantis turtas nėra valdomas efektyviai dėl vienos šalies įstatyminės atstovės nenoro nuomoti ginčo turtą, nėra toleruotina, nes tokiu būdu yra grubiai pažeidžiamos nepilnamečių teisės ir teisėti interesai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 50,00 Eur per mėnesį administravimo mokestis nagrinėjamu atveju nėra laikytinas nepagrįstai dideliu, atsižvelgiant į tai, kad būtų administruojamas nekilnojamojo turto objektų daugetas.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių šio klausimo teisingam išsprendimui, tokiu būdu pažeisdamas materialines ir procesines teisės norma, kas sąlygojo, jog priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas turi būti tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

nutaria:

Ieškovės V. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. S., atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti UAB „ARRO“, į. k. 302671022, turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); administracinių patalpų, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); požeminio parkingo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su jame esančiais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – administratoriumi iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-198-592/2016; nustatyti 50,00 Eur per mėnesį turto administravimo mokestį; nustatyti, jog turto administratoriui sudarius numos sutartį, jam yra mokami 5 procentų dydžio komisiniai nuo nuomos mokesčio sumos.