Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-448-349-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-26
Bylos Nr.
1A-448-349-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
Nuteistasis
E. B.
Advokatai
Justinas Stauskas
Teisėja Rita Bilevičienė Baudž. byla Nr. 1NTA-448-349/2008
Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.9. (S)
NUTARTIS2008 m. rugsėjo 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Justinui Stauskui,nuteistajam E. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. areštu 20 parų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. B. nuteistas už tai, kad 2007 lapkričio 24 d., apie 18 val. 16 min. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 28 km 760 m, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. ženklai (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 64 ir 68 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo, vairavo VW Golf būdamas pavargęs, dėl ko užsnūdo, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio keleivio E. K. sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jam paskirtą arešto bausmę pakeisti baudos bausme. Skunde nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe visišką žalos atlyginimą nukentėjusiajam (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Apelianto nuomone, teismas galėjo atsižvelgti ir į kitą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, nes nukentėjusysis E. K. eismo įvykio metu miegojo ant galinės sėdynės ir nebuvo prisisegęs saugos diržų. Apeliantas pažymi, kad teismas nedėjo pastangų teismo posėdyje apklausti nukentėjusįjį. Apeliantas teigia esąs teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas nei KET pažeidimai, bausmes atlikęs. Jis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo pagal verslo liudijimą, todėl gali atlikti baudos bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 str. 1-2 d. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Parinkdamas arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas tinkamai įvertino tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, jo teistumas neišnykęs, pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Apelianto skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe visišką žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. K.. Tačiau šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas svarstomas tik tuomet, kai nukentėjusysis patiria turtinę ar neturtinę žalą ir pateikia kaltininkui reikalavimą ją atlyginti. Tuo tarpu nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala, todėl jis E. B. neturi jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (21-22 b.l.). Nukentėjusiojo E. K. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai atlygino draudimo bendrovė (31 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo svarstyti nei žalos atlyginimo, nei savanoriško žalos atlyginimo pripažinimo apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe klausimo.

Skunde nurodoma BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis E. K., įvykio metu važiavęs neprisisegęs saugos diržų, elgėsi rizikingai. Tačiau aplinkybė, kad E. B. vežė nukentėjusįjį neprisegtu saugos diržu, apeliantui nėra inkriminuota ir nėra susijusi su jam inkriminuotų KET 53, 64, 68 p. numatytų reikalavimų pažeidimu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis kilo todėl, kad E. B. nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, vairavo pavargęs, todėl užsnūdo, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelės medį, o ne todėl, kad nukentėjusysis, sėdėjęs galinėje keleivio sėdynėje, vyko neprisisegęs saugos diržų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išsamiau svarstyti klausimo dėl BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo galimybės.

Apeliantas skunde teigia turintis pakankamai lėšų pragyvenimui, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbęs ir tai nurodęs bylą nagrinėjusiam teismui, kuris, esant tokioms aplinkybėms, galėjo svarstyti baudos bausmės paskyrimo tikslingumą. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. B. teismui kitaip, nei tvirtina skunde, apibūdino savo turtinę padėtį ir darbą : jis nurodė po nusikalstamos veikos padarymo dėl ligos nedirbęs, todėl gyvenąs, išlaikomas tėvų, santaupų neturintis, o baudos bausmę galėsiantis įvykdyti tik pasiskolinęs pinigų. Akivaizdu, kad apeliantui negaunant pajamų, nedirbant, neturint turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, skiriant jam baudos bausmę, kurios turinį sudaro turtinė prievolė sumokėti teismo nustatytą pinigų sumą valstybei ir kurią nuteistasis privalo atlikti asmeniškai, bet, kaip pats tvirtina, neturi galimybių to padaryti, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., nebūtų pasiekti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantui paskirta arešto bausmė, artima minimaliai šios bausmės rūšies, galimos skirti už nusikaltimo padarymą, trukmei, atitinka apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumą, ji nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apelianto skundo teiginys, jog teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusįjį E. K., yra neteisingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. neatvykus į pirmąjį teismo posėdį, teismas pasinaudojo visomis procesinėmis galimybėmis iškviesti nukentėjusįjį į kitą posėdį : jis buvo kviečiamas šaukimais, teismas priėmė nutartį atvesdinti nukentėjusįjį, tačiau to nebuvo galima padaryti dėl objektyvių priežasčių – nenustatyta nukentėjusiojo buvimo vieta (98-99, 106, 112 b.l.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą be nukentėjusiojo, atsižvelgė į apelianto ir jo gynėjo, prašiusių nagrinėti bylą, nedalyvaujant nukentėjusiajam, poziciją. Esant tokioms aplinkybės, nei apelianto, nei nukentėjusiojo procesinės teisės nebuvo pažeistos, nukentėjusiojo nedalyvavimas neturėjo įtakos bylos aplinkybių išnagrinėjimo išsamumui ir nuosprendžio pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Sigitas BagdonavičiusPranas Šimkus