Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, kaltinamajai J. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui Vygintui Aukštuoliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 163 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. B., laikotarpiu iki 2015 m. balandžio 17 d. 7 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, savo ir mažametės dukters N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, taip pat sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką bei užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametę N. B., t. y. 2015-04-17 apie 7 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neva, auklėjimo tikslais, dėl dukters nepaklusnumo ne mažiau kaip 7 (septynis) kartus sudavė rankomis savo mažametei nukentėjusiajai N. B. į įvairias kūno vietas, tuo padarydama mažametei nukentėjusiajai N. B. kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, tris puslankio formos nubrozdinimus kairio riešo priekiniame bei išoriniame paviršiuose, du nubrozdinimus dešinio dilbio išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kartų skaičių naudojo mažametės atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą auklėjimo tikslais ją mušdama, stumdydama ir bauginančiai šaukdama, dėl ko nukentėjusiajai mažametei N. B. 2015-08-25 konstatuotos Kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8 dėl patirtos daugkartinės fizinės ir emocinės prievartos, kas atitinka nežymų psichikos sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. B. kalta prisipažino. Ji paaiškino, kad 2015-04-17 ryte, apie 7 val. 30 min. namuose sudavė mažametei savo dukrai N. B. du kartus savo ranka, delnu, per veidą, į dešinį skruostą. Tą rytą kartu su savo dukra N. buvo namuose. Atsikėlusi ruošė mergaitę vesti į mokyklą. N. prausėsi, rengėsi, žaidė su katinu, kurį augina namuose, tačiau visą rytą ji neklausė, neskubėjo rengtis, nes nenorėjo į mokyklą, o žaidė. J. B. ją vis ragino greičiau rengtis, nežaisti, kad nepavėluotų į mokyklą, o dukra neklausė, sakė „neaiškink“ ir pan. N. tą rytą nepuolė iš karto mušti, o kelis kartus ramiai pakartojo, ką ji turi daryti. Bet ji vis tiek elgėsi priešingai, atsikalbinėjo. Tada ji nebesusivaldė ir priėjusi paėmė dukrą už kairės rankos, prie peties, patraukė į save ir vėl pakartojo jau griežtu tonu klausyti ir baigti. Tada N. atsisėdo ant lovos ir pasakė: „tu pati baik“, bet ėmė rengtis. Tačiau po to toliau išsidirbinėjo, nenorėjo rengtis, atsikalbinėjo, ėmė ožiuotis. Todėl ji nebesusivaldžiusi, N. sėdinčiai ant lovos, sudavė jai du kartus savo ranka (delnu) per veidą į dešinį skruostą. N. pradėjo verkti, bet nuo prasidėjusių „ožių“ apsiramino. Tada ji paėmė jos kuprinę ir jos abi greitai nubėgo į mokyklą. Išėjus į kiemą, N. jau nebeverkė. Po pamokų ji N. pasiima iš mokyklos. Kai jos sugrįžo iš mokyklos į namus, viskas buvo gerai, daugiau nebesipyko. Ji matė, jog ant dukros veido buvo jos rytinių smūgių į veidą žymės. Supranta, kad pasielgė blogai. Tačiau ji nebesusivaldė, jai neužteko kantrybės kalbėtis su dukra, todėl ir sudavė tuos smūgius. Dėl savo šio elgesio ji labai gailisi, supranta, kad suklydo. Dėl savo tokio elgesio ir nesusivaldymo šiuo metu lankosi pas psichologą, kurį jai rekomendavo vaiko teisių apsaugos specialistė. Po to namuose lankėsi socialinė darbuotoja. Vaiko teisių specialistai ir socialinė darbuotoja išaiškino jos tokio elgesio pasekmes, ji viską supranta, todėl deda visas pastangas į tai, kad daugiau taip niekada nepasielgtų. Tą rytą ji nebuvo neblaivi. Anksčiau yra panašiai fizinėmis priemonėmis baudusi dukrą, patampiusi, ar sudavusi per užpakalį, kai dukra neklauso, bet per veidą sudavė pirmą kartą. Ji kartais išgeria namuose alkoholio, bet visiškai girta niekada nebūna. Dukra N. visuomet yra prižiūrėta, dėl to jokių problemų nėra. N. visuomet yra aprengta, švari, pamaitinta, visuomet turi pinigų mokykloje pavalgyti, jos kartu pramogauja mieste. N. turi visus būtinus daiktus mokykloje, namuose, ji daro jai valgyti, veda į mokyklą, iš ten pasiima. Mano, kad dukra rūpinamasi tikrai gerai, tik šį kartą nesusivaldė. N. tėvu vadina jos dabartinį sutuoktinį. Nežino, kodėl N. paskutiniu metu jos neklauso, atsikalbinėja, gal dėl to, kad viską gauna, nes anksčiau, kai augino ją viena, turėjo mažiau pinigų, ji buvo daug geresnė, abi sutardavo tikrai daug geriau. Mano, kad ji visko per daug gauna, gal todėl ir ėmė neklausyti, pastoviai priešinasi, atsikalbinėja, todėl jos susipyksta. Su Nerija kalbėjosi, ji jos atsiprašė, bet apie visa tai daug nekalba, nori viską pamiršti.

Iš 2015-04-18 Kauno Milikonių vidurinės mokyklos direktoriaus J. R. pareiškimo matyti, kad 2015-04-17 mokyklos mokytoja D. K. pastebėjo, kad 1d klasės mokinė N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), yra apsiverkusi, mergaitės paraudę akys, ant veido abiejų žandų pusių matėsi sumušimo, nubrozdinimo, apdraskymo žymės. 1 d klasės mokytoja-auklėtoja J. B. ir mokyklos psichologė L. M. pasikalbėjo su mokine N. B.. Pokalbio metu mergaitė papasakojo, kad šįryt namuose ją mušė mama. Paklausus, ar tai pirmas kartas, N. B. pasakė, kad mama mušasi, kai geria. Mokykla apie tai informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Mokykla mano, kad tikslinga kuo skubiau įvertinti mažametės N. B. buvimo su mama emocinio bei fizinio saugumo ir sveikatos sutrikdymą riziką (t. 1, b. l. 4).

Iš 2015-04-20 Kauno socialinių paslaugų centro matyti, kad nurodoma, jog vadovaujantis asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Kauno mieste aprašu, Kauno socialinių paslaugų centras teikia socialinės priežiūros paslaugas J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimai. J. B. turi nepilnametę dukrą N. B.. Nuo 2012-03-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-894 J. B. įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros. 2015-04-17 gavus informaciją iš VTAS vyr. specialistės D. P. ir Kauno Milikonių vidurinės mokyklos socialinės pedagogės M. Š., 2015-04-17 13 val. Socialinių paslaugų šeimai skyriaus socialinė darbuotoja D. M. nuvyko pas J. B., adresu (duomenys neskelbtini), kuri buvo rasta su dukra namuose. Moteris buvo blaivi, o ant mergaitės veido iš abiejų pusių pastebėti nubrozdinimai. Pokalbio metu mama J. B. neigė, kad smurtavo dukros atžvilgiu. Moteris teigė, kak 2015-04-16 18 val. Nerija užkliuvo laiptinėje ir užsigavo veidą ir kaktą. Nerija apie tai, kas atsitiko nekalbėjo. J. B. neigė, kad vartoja alkoholį ir yra nuo jo priklausoma. Kalbėtasi su J. B. apie alkoholio vartojimą ir jo žalą, dukros auklėjimo metodus, drausminimo priemones, priežiūrą, fizinio ar psichologinio smurto naudojimą Nerijos atžvilgiu. J. B. nukreipta į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, siūlyta lankyti psichologo konsultacijas Socialinių paslaugų šeimai skyriuje (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 10). Kauno socialinių paslaugų centro pateiktame J. B. 2015-04-17 paaiškinime, pateiktame Socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriui nurodoma, kad J. B. teigė raštu, jog jos dukra N. B. 2015-04-16 d. 18 val. ėjo į laiptinę, kur lipdama laiptais užkliuvo ir nukrito, todėl užsigavo kaktą ir žandą. Sutinka lankyti psichologo konsultacijas, nevartoti alkoholio ir nebesmurtauti dukros atžvilgiu nei fiziškai, nei psichologiškai. Dėl smurtavimo dukros atžvilgiu, ji yra informuota apie pasekmes (t. 1, b. l. 11).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2015-04-23 rašto Nr. 19-2-1370 matyti, jog J. B. (buv. B.) skyriui yra žinoma nuo 2011 m. rugsėjo mėn. dėl girtavimo ir tėvystės įgūdžių stokos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-09 įsakymu Nr. A-894, J. B. įrašyta į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2012 m. vasario mėn. moters šeimai teikiamos socialinės paslaugos – šeimoje lankosi Kauno socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas. J. B. buvo susileidusi ilgo poveikio priešalkoholinius vaistus, bendradarbiavo su specialistais. Metus laiko J. B. negirtavo, ištekėjo už A. B., kuris nėra N. B. tėvas. Mergaitės tėvas R. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. B. teigimu retkarčiais su dukra bendrauja internetu. R. L. moka priteistas lėšas dukters išlaikymui. N. B. tėvu vadina motinos sutuoktinį, teigia, kad su juo sutaria gerai. 2015-04-21 iškviesta į VTAS J. B. ir N. B.. Apklausos metu mergaitė patvirtino, kad mama ją mušė, teigė, kad tai ne pirmas kartas. J. B. apgailestavo, kad smurtavo prieš dukrą, pripažino, kad vartoja alkoholį. Moteris įsipareigojo vėl susileisti ilgalaikio poveikio priešalkoholinius vaistus, lankytis psichologo konsultacijose. Socialinis darbas su šeima tęsiamas (t., b. l. 158).

Iš 2015-05-18 mažametės nukentėjusiosios N. B. parodymų, duotų Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai L. L., dalyvaujant psichologui matyti, kad ji yra N. B., jai 7 metai, gyvena su mama ir tėčiu, mamos vardas J., o tėčio A. Ji dabar gyvena „Pastogėje“, nes mama jos geria ir ją muša. Vieną kartą, kai mama buvo girta, o ją reikėjo vesti į mokyklą, mama metė ją į grindis, purtė. Iš burnos jai kraujas bėgo. Kai ją paėmė, ji buvo ant lovos, sėdėjo. Kai ją paėmė, nukrito ant grindų. Buvo vasara, atsimena. Po to dar jos galvą trenkė į sieną. O, tada, tai ant lovos sėdėjo, mamos ir tėčio kambaryje. Tėčio nebuvo, nes jis Norvegijoje. Niekas nematė, kai mama ją pakėlė. Daugiau žmonių nebuvo namie, buvo katytė ir šuniukas. Tik jie matė, kad taip atsitiko. Mama ją paėmė su rankomis. Ji buvo su mokykliniais rūbais. Kraujas bėgo iš burnos, nežino, iš kur jis. Dėl to ėjo praskalauti burną į vonią. Mamai nieko nesakė, verkė. Mama jai irgi nieko nesakė, kodėl ji taip padarė, nežino, neklausė. Tik globos namuose pasakė, kas atsitiko. Dar sakė močiutei. Viskas buvo 7 val., ryte, prieš mokyklą. Tą dieną ji ėjo į mokyklą. Iš vonios burną prasiskalavus ėjo į mokyklą su mama. Eidamos nieko nešnekėjo, tylėdamos ėjo. Bet viską pasakė mokytojai Jolantai – ji klasės mokytoja. J. nieko nesakė, atvedė pas psichologę, kad išklausinėtų jos visko. Kai mama ją numetė ant grindų, jai dar koją skaudėjo – kairę koją, daugiau sužalojimų nebuvo, niekam nerodė ir niekas nematė sužalojimų, nieko ji pati nedarė, kai koją skaudėjo. Ji pati nematė sužalojimų. Yra mačiusi mėlynes, ant jos rankos, o daugiau nebuvo. Jau pavargo, nori pailsėti. Nepamena nieko, kas buvo vasarą (t. 1, b. l. 27-29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1136/15(02) matyti, kad N. B. konstatuota kraujosruva kaktos kairėje, kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, trys puslankio formos nubrozdinimai kairio riešo priekiniame bei išoriniame paviršiuose, du nubrozdinimai dešinio dilbio išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Nubrozdinimų vaizdas rodo, jog jie galėjo būti padaryti prieš daugiau nei parą iki teismo medicinos apžiūros; kraujosruvų vaizdas rodo, kad jos galėjo būti padarytos paros ar keleto savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių (ar daugiau) kontaktų: vienas į kaktos kairę pusę, padarant kraujosruvą; vienas – į kairę žasto išorinį paviršių apatinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į kairio dilbio nugarinį paviršių apatinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į kairio riešo priekinį bei išorinį paviršius, padarant tris puslankio formos nubrozdinimus; vienas – į dešinio žasto nugarinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu (t. 1, b .l. 47-48).

Iš teismo medicinos specialisto Gregoire Abi Chaker 2015-11-20 paaiškinimo matyti, kad jis atliko mažametės N. B., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos tyrimą. Nustatyta kraujosruva kaktos kairėje, kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, trys puslankio formos nubrozdinimai kairio riešo priekiniame bei išoriniame paviršiuose, du nubrozdinimai dešinio dilbio išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Padarytos nuotraukos. Kraujosruva – kraujagyslių plyšimas su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius kontakto vietoje. Kraujosruva kūno paviršiuje savaime neatsiranda. Nubrozdinimas – odos viršutinių sluoksnių vientisumo suardymas kontakto vietoje. Kakta – veido dalis. Tiriamosios kaktoje nustatytos dvi kraujosruvos; viena – dešinėje, kita – kairėje. Kaktos kraujosruvų buvimas, vieta (kairėje, dešinėje) atitinka J. B. parodymus, t. y. rodo, kad buvo du atskiri kontaktai su N. B. veidu (kakta – veido dalis). N. B. skruostų srityje sužalojimų nėra. Sužalojimų buvimas rodo kontaktą. Sužalojimų nebuvimas nerodo kontakto nebuvimo. N. B. kairio riešo priekiniame bei išoriniame paviršiuose trys puslankio formos nubrozdinimai, jų vaizdas (matmenys), išsidėstymas (kryptis) rodo, kad jie galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais, negali būti padaryti naminių gyvūnų nagais. Aukščiau išvardintų kairio žasto, kairio dilbio dešinio žasto sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija (vieta kūne) rodo, kad jei galėjo būti padaryti rankų pirštais, negalėjo būti padaryti naminių gyvūnų kūno dalimis. Dešinio dilbio išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje dviejų nubrozdinimų vaizdas, kryptis rodo, kad jie galėjo būti padaryti ir naminių gyvūnų nagais. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija (vieta kūne), išsidėstymas įvairiuose kūno paviršiuose duomenų apie N. B. ligas, ir/arba kitus sveikatos pakitimus, faktus (aplinkybes), dėl kurių tiriamoji galėtų kristi bei atsitrenkti į aplinkinius daiktus, nėra, todėl ekspertas gali teigti, kad tiriamosios sužalojimai neturėjo atsirasti praradus pusiausvyrą, atsitrenkus į aplinkinius daiktus be pašalinės jėgos. Mokslinėje literatūroje bei praktikoje matyti, kad puslankio formos rankų pirštų nagais padaryti nubrozdinimai būtent kairio riešo srityje atsiranda, kai kitas asmuo laiko ranka už minėtos vietos (dilbio). Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti vienu metu. Dėl aukščiau išvardintų motyvų, ekspertas gali teigti, kad du nubrozdinimai dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti naminių gyvūnų, kiti sužalojimai nepadaryti naminių gyvūnų, kai kurie kiti – trys puslankio formos nubrozdinimai kairio riešo srityje padaryti rankų pirštų nagais. Taip pat ekspertas gali teigti, kad sužalojimai neturėjo būti padaryti tiriamajai krentant bei atsitrenkiant į aplinkinius daiktus be pašalinės jėgos (t. 1, b. l. 52-53).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 103MS-107/2015, nurodoma, kad mažametės N. B. ekspertizė atlikta 2015-08-25 - 2015-09-11. Nustatyta:

1) N. B. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie trukdytų jai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau tikslų ir nuoseklų mergaitės pasakojimą ilgainiui apsunkins jai būdingi pažintinių funkcijų, mąstymo procesų ypatumai. Tiksliam ir nuosekliam įvykių atgaminimui įtakos turi ir tai, jog, anot mergaitės, fizinės prievartos jos atžvilgiu atvejai buvo nevienkartiniai, todėl natūralu, jog vaikas atgamins tik stipriausias jai emocijas sukėlusius epizodus, pateikdama tik bendriausio pobūdžio aplinkybes, jų neatpasakodama nuosekliai ir detaliai. Nors byloje yra duomenų, jog įtariamoji bandė daryti poveikį, tačiau reikšmingos įtakos tiriamosios parodymams tai neturėjo/neturi. Šiuo metu tiriamoji išreiškia norą grįžti namo pas mamą, klausiama apie įtariamosios fizinę prievartą jos atžvilgiu, mergaitė darosi vangi, labiau įsitempusi, liūdnesnė, sunkiau susikaupia, todėl ir tai gali neigiamai veikti jos produktyvumą apklausų metu. Atsižvelgus į tai, toliau apklausti nukentėjusiąją nerekomenduojama;

2) N. B. nustatyti atminties procesų ypatumai: ji geba gana tiksliai įsiminti ir atgaminti nesudėtingas situacijas, kurias sudaro 3-5 stambūs objektai, tačiau jos atminties apimtis sumažėja, jai pateikiant sudėtingesnes situacijas, kuriose yra daugiau dalyvių ir jų tarpusavio sąveikų bei mažai reikšmingų papildomų detalių. Tiriamosios atminties ir mąstymo procesų raidos lygis jai dar neleidžia tiksliai atgaminti loginę priežasties-pasekmės seką, taip pat mergaitė dar nėra pajėgi numatyti tolimesnių įvykių/elgesio pasekmių;

3) N. B. ekspertizės metu pateikiamos bylos įvykių aplinkybės, taip pat duoti jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra realistiški: jie atitinka vaiko amžių, jos vartojamą žodyną, emocinę būseną (įtampą, pažemintą nuotaiką, klabant apie mamos elgesį), taip pat mergaitei nustatytus psichologinius ypatumus (vidinį susikaustymą, nepasitikėjimą savimi, spontaniškumo stoką viso tyrimo metu;

4) N. B., atsižvelgus į jos amžių ir turimas žinias, nagrinėjamų įvykių galėjo suprasti ir šiuo metu supranta su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jos žinios apie tokių veiksmų reikšmę yra nepakankamos. Aktyvesnį mergaitės pasipriešinimą įtariamosios veiksmams stipriai ribojo jos būsena ir situacinės aplinkybės (įtariamoji yra suaugęs asmuo, tiriamajai reikšmingas asmuo, nuo kurio vaikas yra visapusiškai priklausomas);

5) N. B. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktą 9, nes po byloje nagrinėjamo įvykio N. B. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 d., t. y. tiriamajai ekspertizės 2015-08-25 metu buvo konstatuotos Kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8. Šis sutrikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs ne tik dėl byloje nagrinėjamų įvykių, bet ir dėl anksčiau patirtos daugkartinės fizinės ir emocinės prievartos, tačiau objektyviai niekada iki tol nekonstatuotas. Byloje nagrinėjamų įvykių pasekmės gali pasireikšti ir ateityje – gali paveikti tiriamosios santykius su kitais, socialinę adaptaciją, gali išsivystyti psichikos sutrikimai, t. y. – elgesio ir (ar) emocijų sutrikimai (t. 1, b. l. 83-89).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2015-10-27 rašto dėl ekspertizės išvadų paaiškinimo matyti, kad teismo medicinos ekspertai vertina tiriamo asmens fizinę sveikatą, o teismo psichiatrai ekspertai – psichikos būseną. Kitaip tariant, šie specialistai tiria skirtingus objektus. Tokiu būdu teismo medicinos ir teismo psichiatrai ekspertai gali konstatuoti tokį pat arba skirtingą sveikatos sutrikdymo mąstą. Šiuo atveju, nukentėjusiajai atlikus KTPPE, teismo psichiatrė ekspertė konstatavo, jog N. B. patirti stresogeniniai išgyvenimai (patiriama fizinė ir psichinė prievarta) padarė žalą ne tik jos fizinei sveikatai (teismo medicinos ekspertai nustatė nežymų fizinės sveikatos sutrikdymo mąstą), bet ir jos psichikos sveikatai – sukėlė reakcijas į stiprų stresą F43.8, pasireiškiančias nerimu, baimingumu, psichotraumuojančių situacijų vengimu (nenoru kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius), pažeminta nuotaika, vangumu. Šis sutrikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs ne tik dėl byloje nagrinėjamų įvykių (nutartyje nurodytu laiku patirtos fizinės prievartos), bet ir anksčiau patirtos daugkartinės fizinės emocinės prievartos (t. 1, b. l. 96).

Iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2015-05-18 rašto Nr. S-519 matyti, kad 2015-05-14 buvo kalbėta su J. B. motina L. B. ir gauta informacija, kad J. B. kartais užeina nevaldomos agresijos priepuoliai ir ji, neadekvačiai reaguodama į situaciją, sumuša savo dukrą N. B.. L. B. neneigė, kad jos dukra J. B. kartais savo mergaitę N. B. sumuša būdama neblaivi. L. B. išreiškė didelį susirūpinimą, kad reikėtų kažką daryti dėl jos dukros J. B. neprognozuojamos psichologinės būsenos ir netinkamų dukros auklėjimo metodų. Pasak L. B., jos dukra J. B., paėmus dukrą N. B. iš šeimos, jai pasakė, kad ji nori iššokti pro langą ir tokiu būdu nusižudyti, ir šios mintys jai kyla periodiškai. Anot L. B., dėl tokios dukros emocinės būklės ji negali niekur jos vienos palikti ir dėl to visur vaikšto kartu, tačiau pasak L. B., ji negalės ilgą laiką visur lydėti savo dukros J. B., kadangi pati turi eiti į darbą. 2015-05-16 į Vaikų gerovės centrą buvo atvykusi N. B. močiutė A. L. teigė, jog girdėjo tą dieną atvykusios mergaitės motinos pokalbį su mergaite. Pasak A. L., pokalbio metu J. B. savo dukrai liepė nieko ir niekam nepasakoti dėl sumušimo ir apie tai, kas vyksta namuose. J. B. kaltino savo dukrą N. B., sakydama: „dėl to, kad visiems viską šneki, dabar esi čia (t. y. „Pastogėje“). Pasak A. L., J. B. tą dieną daug kartų išreiškė mergaitei panašaus pobūdžio kaltinimus, taip pat pasimatymo metu motina buvo nelinkusi leisti mergaitės bendrauti su močiute A. L.. Socialinio darbo metu pastebėta, kad J. B. į kai kurias situacijas reaguoja neadekvačiai, jos erdvinė orientacija yra sutrikusi, mąstymas ir atmintis šiek tiek sulėtėję. Matosi, kad J. B. šiuo metu yra įtemptoje būsenoje. J. B. pernelyg dažnai klausinėja, kokios pasekmės bus dėl mergaitės sumušimo, kada bus grąžintas vaikas į šeimą. Atsakius į minėtus klausimus, po kurio laiko, moteris vėl teiraujasi to paties (t., b. l. 126).

Iš liudytojos J. P. parodymų matyti, kad ji dirba Vaikų gerovės centre „Pastogė“ socialine darbuotoja. 2015-05-12 Vaiko gerovės centre „Pastogė“ buvo apgyvendinta N. B., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitę jiems pristatė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė D. P.. Iki 2015 m. birželio mėn. pradžios, tiksliai be dokumentų datos nepamena, Vaiko gerovės centras buvo mergaitės įstatyminis atstovas. Konkrečiai ji buvo įgaliota atstovauti N. B.. Nerija jai pasirodė drąsi, bet atrodė šiek tiek pasimetusi dėl nežinomybės, kas jos toliau laukia. Kartu su N. ir D. P. atvyko ir N.mama J. B., kuri buvo labai pasimetusi, pilna nerimo, verkė. J. B. iš karto pasirodė galimai turinti kažkokių psichologinių problemų, todėl J. P. paprašė jos nuvykti į Psichikos sveikatos centrą ir atnešti pažymą apie savo būseną. Atrodė, kad jai net sutrikusi orientacija erdvėje. Ji buvo įsitempusi, sulėtėjusio mąstymo, buvo sunku su ja kalbėtis, nes buvo klausinėjama vieno, o ji kalba apie tai, kas jai aktualu, t. y. dažniausiai kuo baigsis ši byla ir kada grįš pas ją N.. Taip sutrikusi ji buvo apie tris savaites laiko. N. gyvenant centre, jai teko bendrauti su jos močiute, J. B. mama L. B., kuri papasakojo, kad jos dukrai J. B. kartais užeidavo nevaldomos agresijos priepuoliai ir ji, neadekvačiai reaguodama į situaciją, sumušdavo savo dukrą. Dėl ko ir kada tai užeidavo bei kaip ji mušdavo mergaitę, L. B. neįvardino. Tačiau ji teigė, kad dažniausiai mama mušdavo dukrą būdama neblaivi. L. B. išreiškė susirūpinimą, kad reikėtų kažką daryti dėl jos dukros J. B. neprognozuojamos psichologinės būsenos, netinkamų dukros auklėjimo metodų. Ji mano, kad J. B. visos siūlomos socialinės paslaugos tikrai padeda, ji keičiasi į gerąją pusę. Kiek tai bus naudinga ir efektyvu ateityje ir ar ji negrįš prie netinkamo elgesio dukros atžvilgiu, ji nežino, negali to pasakyti. Dar gali pasakyti, jog J. B. yra pasakojusi, jog pati ji vaikystėje turėjo negerą globėją, buvo mušama, nematė gero, tinkamo šeimos modelio (t. 1, b. l. 128-129).

Iš liudytojos L. M. parodymų matyti, kad ji dirba Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje psichologe. 2015-04-17 ryte jai paskambino mokyklos pavaduotoja G. L. ir pasakė, kad į pamokas atėjo galimai sumušta pirmos klasės mokinė N. B. ir jai nurodė nueiti pas jos klasės mokytoją ir kartu išsiaiškinti, kas atsitiko šiai mokinei. Pamačius N. B., kuri su klasės mokytoja J. B. atėjo į jos kabinetą, akivaizdžiai buvo matyti, kad mergaitė yra nusiminusi, įsitempusi, nerimastinga. Jos veido skruostai buvo paraudę, matėsi įbrėžimai. Paklausus jos iš kur ant veido įbrėžimai, N. B. atsakė, kad ryte 2015-04-17, prieš pamokas, ją namuose sumušė jos mama J. B.. N. B. papasakojo, kad mama ją mušė be jokios priežasties, kad tempė ją už plaukų, mušė kumščiais ir spardė. Paklausus N. B., ar jos mama dažnai ją muša, ši atsakė, kad muša tik tuomet, kai yra neblaivi. Matydama, kad pokalbio metu N. B. tampa vis labiau nerimastinga, daugiau jos nebeklausinėjo (t. 1, b. l. 119-120, 121).

Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, kad ji dirba mokytoja Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje, yra 1D klasės mokytoja. Šioje klasėje mokosi N. B.. Ši mergaitė yra linksma rami, visiškai nekonfliktiška, būna aprengta visada tvarkingai, pamokose turi visas reikalingas priemones, tačiau pamokose būna vangoka, užsisvajojusi. Jos mama J. B. visuomet mergaitę atlydi į pamokas ir pasiima po pamokų, dalyvauja tėvų susirinkimuose. N. B. tėvo mokykloje niekada nėra mačiusi ir su juo nėra bendravusi. 2015-04-17 1D klasės pirmoji pamoka buvo tikybos. Pamoką pravedė mokytoja D. K., kuri atėjusi į antrą pamoką, pamatė, kad N. B. veide, tiksliau skruoste, yra kaip ir įdrėskimo ar nubrozdinimo žymės. Pakėlus į viršų mergaitės plaukučius nuo kaktos, buvo pastebėta, kad kaktoje yra lyg ir patinimas, neryški kraujosruva. Paklausus N. B. iš kur pas ją ant veidelio yra šios žymės, ji iš karto atsakė, kad iš vakaro jos namuose jos mama buvo girta, o ryte nei iš šio, nei iš to, pradėjo ją mušti. N. B. pasisakė, kad mama ją tempė už plaukų ir spardė. Apie tai buvo informuota mokyklos vadovybė (t. 1, b. l. 123-124, 125).

Iš liudytojos D. K. parodymų matyti, kad ji dirba Kauno Milikonių pagrindinėje mokykloje tikybos mokytoja, žino mokinę N. B., kuri dabar yra antrokė, o ji jai veda tikybos pamokas nuo pirmos klasės, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Mergaitės mamos nepažįsta, nėra bendravusios, todėl apie ją nieko pasakyti negali. Prisimena, kai 2014 m. gegužės mėn., dienos nebepamena, ji, vesdama pamoką, kuri buvo tą dieną pirmoji, pastebėjo, kad ant N. B. veidelio yra paraudimai, nubrozdinimai. Mergaitė nebuvo apsiverkusi, elgėsi įprastai, normaliai. Tikrai neatrodė, kad jai įvyko kažkas negero. Pamokos pabaigoje ji mergaitės paklausė, kas atsitiko, kur ji užsigavo veidą. Tada nepagalvojo, kad ją kažkas sumušė, tiesiog paklausė šiaip, iš įdomumo. Tuomet N. B. ramiu balseliu pasakė, jog ją „užgavo mamytė“. Sulaukusi N. auklėtojos J. B., jai apie tai pasakė. Vėliau, jau iš J. B. sužinojo, jog ji apie šį įvykį pranešė mokyklos vadovybei, policijai. Mergaitė yra tvarkinga, prižiūrėta, švari, turi visas būtinas priemones mano pamokose. Ji yra ramesnė, tylesnė, nei kiti vaikai. Anksčiau niekada nematė ant jos veido jokių galimo smurto žymių, nematė jos verkiančios, suirzusios, pavargusios, ji nėra kažkuo skundusis ir pan. (t.1 , b. l. 140).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. B., laikotarpiu iki 2015 m. balandžio 17 d. 7 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, savo ir mažametės dukters N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, taip pat sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką bei užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametę N. B., t. y. 2015-04-17 apie 7 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neva, auklėjimo tikslais, dėl dukters nepaklusnumo ne mažiau kaip 7 (septynis) kartus sudavė rankomis savo mažametei nukentėjusiajai N. B. į įvairias kūno vietas, tuo padarydama mažametei nukentėjusiajai N. B. kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, tris puslankio formos nubrozdinimus kairio riešo priekiniame bei išoriniame paviršiuose, du nubrozdinimus dešinio dilbio išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio žasto nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kartų skaičių naudojo mažametės atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą auklėjimo tikslais ją mušdama, stumdydama ir bauginančiai šaukdama, dėl ko nukentėjusiajai mažametei N. B. 2015-08-25 konstatuotos Kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8 dėl patirtos daugkartinės fizinės ir emocinės prievartos, kas atitinka nežymų psichikos sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo mažametę dukrą N. B., piktnaudžiavo motinos teisėmis, tokie jos veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 163 straipsnyje.

Kaltinamoji J. B. ir mažametės nukentėjusiosios N. B. atstovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas Vygintas Aukštuolis susitaikė, prašo kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 38 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog kaltinamoji visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė, ji susitaikė su atstovu, kuris prašo kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti LR BK 38 str., leidžiantys atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR 163 str. ir baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkei ir nukentėjusiosios atstovui susitaikius (LR BPK 254 str. 5 d. ir 303 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 163 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su mažametės nukentėjusiosios atstovu (LR BK 38 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.