Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-58-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
1-58-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00525-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
M. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-58-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00525-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.2.14.6.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam M. G.,gynėjui advokatui V. G.,civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, gyvenantis ir dirbantis Danijos Karalystėje, šiuo metu laikinai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. nuo 2016-10-05 iki 2017-05-30, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadybininku ir dirbdamas pagal 2016-10-05 pasirašytą darbo sutartį Nr. 185 ir 2016-10-17 pasirašytus darbuotojo pareiginius nuostatus dėl darbdavio patikėtų materialinių vertybių išsaugojimo, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal 2017-04-11 rangos sutartį Nr. 74102, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. B., 2017-04-11, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš užsakovės A. B. pagal 2017-04-11 pinigų priėmimo kvitą gavo 952,50 Eur (50 proc. kainos avanso už laiptų ir turėklų gamybą bei montavimą), tačiau šių pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, taip pasisavindamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 952,50 Eur turtą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. G. nuo 2017-10-05 iki 2017-05-30, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), vadybininku ir dirbdamas pagal 2016-10-05 pasirašytą darbo sutartį Nr. 185 ir 2016-10-17 pasirašytus darbuotojo pareiginius nuostatus dėl darbdavio jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimo, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal 2017-01-12 rangos sutartį Nr. 71121, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš užsakovo V. S. gavo 900 Eur grynųjų pinigų už porankių laiptams įrengimą, tačiau šių pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, taip pasisavindamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 900 Eur turtą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. G. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios asmeninės finansinės padėties, nes turėjo daug skolų, terminai buvo pradelsti, todėl pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) pinigais, bet tikėjosi juos grąžinti ir dalį lėšų buvo grąžinęs. Išvyko iš Lietuvos, nes ieškojo geresnių gyvenimo sąlygų, buvo bloga jo materialinė padėtis ir nesėkmė su nekilnojamuoju turtu, kurį vėliau prarado. Grįžo į Lietuvą, kad būtų išnagrinėta jo baudžiamoji byla, laikinai apsigyveno pas gerą draugą Vilniuje. Šiuo metu jo finansinė padėtis yra pagerėjusi, jis dirba, nepilnamečių vaikų neturi. Civilinį ieškinį pripažįsta ir gali atlyginti. Dėl savo veiksmų labai gailisi, sutinka su gynėjo išsakytais prašymais ir argumentais.

Civilinio ieškovo atstovas A. M. parodė, kad pareikštą 900 Eur civilinį ieškinį palaiko, taip pat prašo priteisti 1577,30 Eur atstovavimo išlaidų už visą procesą. Sutinka taikytis su kaltinamuoju, jeigu bus atlyginta žala.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę visiškai prisipažįsta. 2016 m. jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Į jo pareigas įeidavo klientų paieška, sutarčių sudarymas, sąmatų skaičiavimas. Dirbo šioje įmonėje iki 2017 m. gegužės pabaigos. Dirbdamas sudarė apie kelias dešimtis sutarčių, tačiau buvo sunki jo materialinė padėtis, turėjo įsiskolinimų už buto komunalines paslaugas, buvo pradelstas kredito mokėjimas, todėl nusprendė pasinaudoti UAB (duomenys neskelbtini) pinigais ir sutvarkyti savo materialinius reikalus, o vėliau pinigus bendrovei grąžinti. Priėmęs užsakymą iš A. B., paėmė avansą 952,50 Eur. Pinigus paėmė pagal kvitą, tačiau kvito į buhalteriją nepridavė, pinigų taip pat. Kvitas liko pas jį, bet pateikti negali, tikėtina, kad išmetė. Tokiu pat būdu, anksčiau su V. S. buvo sudaręs sutartį dėl laiptų porankių įrengimo. Sutartį su V. S. pasirašė kliento namuose 2017 m. sausį. Užsakymas buvo įvykdytas ir maždaug 2017 m. balandžio pabaigoje, tiksliai datos neatsimena, jis atvyko pas užsakovą į namus, kur įvyko galutinis atsiskaitymas už atliktus darbus. Kadangi dalį darbų bendrovė atlikdavo be sutarčių ir kvitų, jis V. S. kvito neišrašė, o tik parašė ant paprasto popieriaus lapo, kad iš užsakovo paėmė 900 eurų, kaip galutinį atsiskaitymą už darbus. Šis raštas buvo viename egzemplioriuje ir liko pas V. S.. Paimtus 900 eurų pasisavino, į kasą neįnešė. Pinigų į kasą negražino, kol bendrovėje nebuvo nustatyti trūkumai. Pinigų gražinti neturėjo galimybės, tačiau 2017 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo per banką į įmonės sąskaitą 1000 eurų už A. B. paimtą ir neįneštą į kasą avansą. 2017 m. gegužės mėnesį savo noru išėjo iš darbo toje bendrovėje. Dar jam dirbant, pranešė UAB (duomenys neskelbtini) komercijos vadovui P. A. apie paimtus 900 eurų iš užsakovo V. S. ir prieš vieną dieną iki išėjimo iš darbo, datos neprisimena, su komercijos direktoriumi pasirašė susitarimą, kad pinigus (900 eurų) gražins iki 2018 m. sausio 1 d. Jokių pranešimų nei elektroniniu paštu, nei paprastu, nei telefonu apie pinigų gražinimą, t. y. 900 eurų nebuvo gavęs, sužinojo apie tai, kad jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atvyko į apklausą. Pasižada grąžinti pinigus iki 2018 m. sausio 5 d. Papildomai apklaustas parodė, kad šiuo metu neturi finansines galimybės atlyginti nuostolį, todėl su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ar atstovais nebendravo. Jis yra bedarbis, gyvena su sutuoktine nuomojamame bute. Labai gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 105, 109).

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2016-10-05 įmonėje į vadybininko pareigas buvo įdarbintas M. G., su juo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. 185, kurioje nurodyta, kad pradeda dirbti nuo 2016-10-17 ir tą pačią dieną M. G. pasirašė vadybininko pareiginius nuostatus, kuriuose nurodytos jo funkcijos, teisės ir pareigos. M. G., kaip vadybininko, funkcijos buvo palaikyti ryšį su klientais, suderinti jų poreikį ir išpildyti kliento užsakymą sutartyje numatytu laiku, gavus užsakymą, paruošti visą reikalingą informaciją užsakymui vykdyti, parengti klientams komercinius pasiūlymus su klientu suderintu laiku, atsakyti į klientų užklausas ir skundus, pagal poreikį nuvykti į objektą, skaičiuoti sąmatas pagal nustatytus įkainius, siekiant nustatyti kainą, paruošti rangos sutartį, suderinti ją su užsakovu ir kt. M. G. turėjo pareigą tausoti įmonės nuosavybę, materialiai atsakyti už dokumentų, materialinių vertybių išsaugojimą, tinkamai, kokybiškai ir laiku atlikti pavestas pareigas, neatskleisti įmonės komercinių paslapčių, saugoti jo žinioje esančius dokumentus, vykdyti pagal pareigas priklausančius darbus bei atlikti papildomai tiesioginio vadovo pavestas užduotis, laikytis darbuotojo pareiginių nuostatų, darbo tvarkos taisyklių, darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. M. G. su įmonės klientais derindavo užsakymus, vykdavo pas klientą į objektą suderinti su užsakymu susijusius dalykus (pvz., atlikti matavimus). Klientui neturint galimybės pasirašyti rangos sutarties tiesiogiai su direktoriumi, M. G. nuveždavo klientui tokią sutartį pasirašyti ir parveždavo atgal į įmonę sutarties kopiją. Taip pat M. G. buvo patikėta perimti iš įmonės klientų grynuosius pinigus už atliktą užsakymą, jeigu klientas neturėdavo galimybės užsakymo apmokėti bankiniu pavedimu. M. G. pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta konkrečios funkcijos, kad jam patikima iš klientų perimti grynuosius pinigus už pateiktus užsakymus, taip pat už bet kokius pažeidimus perimant iš klientų grynuosius pinigus jam nebuvo numatyta konkreti atsakomybė, tačiau mano, kad tokia jo atsakomybė įeina į pareiginių nuostatų punktą, kuriame nurodoma, kad jis turi pareigą materialiai atsakyti už dokumentų, materialinių vertybių išsaugojimą, tinkamai, kokybiškai ir laiku atlikti pavestas pareigas bei atlikti papildomai tiesioginio vadovo pavestas užduotis. M. G. pagal 2017-04-11 rangos sutartį Nr. 74102, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir klientės A. B., iš pastarosios pagal 2017-04-11 pinigų priėmimo kvitą (be numerio) perėmė 952,50 Eur avansą už laiptų ir turėklų gamybą bei montavimą. Apie šią rangos sutartį ir užsakymą jis nieko nežinojo, nors visi įmonės klientai ir jų užsakymai yra jo žinioje. Minėtos rangos sutarties jis nepasirašinėjo, ją pasirašė komercijos direktorius. Kai klientai už pateiktą užsakymą pinigus perduoda grynaisiais, tiek klientas, tiek grynuosius pinigus iš jo perimantis įmonės darbuotojas, pasirašo pinigų priėmimo kvitą, kuris pasirašymo metu yra registruojamas susisiekus su įmonės buhaltere. Iš anksto tokie pinigų priėmimo kvitai nėra sunumeruoti. Viena kvito kopija lieka klientui, o kita kopija turi grįžti į įmonės buhalteriją kartu su iš kliento priimtais pinigais. Šiuo atveju nei kvito kopija, nei iš A. B. priimti 952,50 Eur į įmonės buhalteriją negrįžo. Pinigų priėmimo kvito kopiją ir rangos sutarties kopiją gavo elektroniniu paštu iš A. B., kai, praėjus kuriam laikui, ji pasidomėjo, kodėl nėra vykdomas jos užsakymas. Tik tada, t. y. 2017 m. birželio mėnesį, jis sužinojo, kad įmonei buvo pateiktas toks užsakymas. 2017-05-30 M. G. iš įmonės buvo atleistas nes paaiškėjo analogiška situacija, kai M. G. iš įmonės kliento V. S. pagal rangos sutartį Nr. 711211 perėmė 900 Eur ir jų įmonės buhalterijai nepateikė. Pinigų priėmimo kvito už iš V. S. perimtus pinigus nematė ir nežino ar kvitas buvo pasirašytas. Dėl šio įvykio M. G. prisipažino, su juo buvo pasirašytas skolos raštelis, tačiau skolos jis negrąžino. Tuo metu paaiškino, kad jam labai reikėjo pinigų. Dėl 2017-04-11 iš A. B. paimtų ir negrąžintų įmonei 952,50 Eur M. G. taip pat prisipažino, jau nebedirbdamas įmonėje ir susirašinėjimo elektroniais laiškais metu pažadėjo pinigus grąžinti, 2017-08-14 į įmonės sąskaitą atliko pavedimą. Galutinės jo įmonei padarytos žalos nurodyti negali, nes dėl įvykių patyrė bylinėjimosi išlaidų, tačiau žino, kad įmonei padaryta žala jau viršija 2000 eurų (1 t., b. l. 83).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-11 su UAB (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įrengti laiptus jos sodyboje. Neatsimena galutinės užsakymo sumos, tačiau 2017-04-11 prie jos namų atvykusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui (jo vardo ir pavardės nepamena, bet jis prisistatė, atpažinti galėtų) grynaisiais pinigais perdavė rangos sutartyje nurodytą avanso sumą, t. y. 952,50 Eur ir automobilyje, kuriuo jis atvyko, pasirašė jai paduotą rangos sutartį, kurioje buvo UAB (duomenys neskelbtini) spaudas ir parašas, tačiau kieno - nepamena. Perdavusi vadybininkui minėtą pinigų sumą, iš jo gavo pinigų priėmimo kvitą su parašu, tačiau ar ant jo pasirašinėjo pati, neatsimena. Šis kvitas buvo be serijos ir numerio. Vadybininkas sau pasiliko pinigų priėmimo kvito ir rangos sutarties kopijas. Likus savaitei iki sutartyje nurodyto užsakymo įvykdymo termino su ja susisiekė kitas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ir paaiškino, kodėl jos užsakymas yra delsiamas įvykdyti. Jos užsakytus laiptus įrengė 2017 m. rugpjūčio mėn. Jokių pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini) dėl užsakymo vykdymo ji neturi. UAB (duomenys neskelbtini) kontaktus ji susirado internete, iki tol buvo girdėjusi gerų atsiliepimų apie šią bendrovę (1 t., b. l. 86).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-12 su UAB (duomenys neskelbtini) namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įrengti porankius jo namuose. Galutinė užsakymo vertė pagal rangos sutartį buvo 2541 Eur. 2017-01-12 į namus atvykusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui M. (atpažinti jį galėtų) grynaisiais pinigais perdavė avansą, t. y. 50 proc. nuo galutinės užsakymo vertės. Tai buvo patvirtinta šio vadybininko duotu ir jo pasirašytu pinigų priėmimo kvitu. Nepamena ar kvitas buvo su serija ir numeriu, jis gavo kvito kopiją, o vadybininkas pasiliko sau antrą kopiją. 2017-01-12 rangos sutartis jam buvo atvežta jau pasirašyta ir su bendrovės spaudu, kieno pasirašyta - nežino. Maždaug po trijų mėnesių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), galutinai atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini), kai užsakymas buvo įvykdytas. Tada perdavė pinigus minėtam vadybininkui, kiek pamena, 900 eurų grynaisiais, tačiau ši suma gali būti netiksli. Perdavus pinigus vadybininkas pasakė, kad neturi pinigų priėmimo kvitų, todėl ant popieriaus lapo patvirtino priėmęs iš jo pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų dėl užsakymo vykdymo jis neturi. Šios įmonės kontaktus surado internete. Su kuo tarėsi dėl būsimo užsakymo, kai paskambino į bendrovę pirmą kartą, nežino (1 t., b. l. 93).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja A. B. atpažino M. G., kaip asmenį, kuriam 2017-04-11 padavė avanso sumą - 952,50 eurų grynaisiais pinigais (1 t., b. l. 100-101).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas V. S. atpažino UAB (duomenys neskelbtini) vadybininką M. G., kaip asmenį, kuriam perdavė 900 eurų grynaisiais pinigais (1 t., b. l. 97-99).

2016-10-05 darbo sutartyje Nr. 185 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. priima į darbą M. G. į vadybininko pareigas. Sutartis neterminuota, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2016-10-17. Darbo sutartis nutraukta 2017-05-30 (1 t., b.l. 6-8).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareiginių nuostatų matyti, kad M. G. 2016-10-17 buvo supažindintas su šiais nuostatais ir juos pasirašė (1 t., b.l. 9-10).

Liudytojos A. B. elektroniniu paštu pateikta 2017-04-11 rangos sutarties Nr. 74102 (tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir užsakovės A. B.) kopija ir 2017-04-11 pinigų paėmimo kvito kopija (be serijos ir numerio), kuriame nurodyta, kad A. B. sumokėjo 952,50 Eur avansą, pinigus priėmė vadybininkas M. G. (1 t., b. l. 11-13, 15, 87-91).

2017-01-12 rangos sutartis Nr. 71121, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo V. S. patvirtina, kad buvo susitarta dėl turėklų gamybos ir montavimo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutarties objekto kaina 2541 Eur su PVM (1 t., b.l. 42-43, 50-51).

Iš M. G. 2017-05-30 rašto dėl skolos grąžinimo UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis nurodė kokias pinigų sumas yra skolingas UAB (duomenys neskelbtini), tarp kurių yra 900 Eur skola už iš kliento V. S. 2017-05-24 pagal rangos sutartį Nr. 71121 paimtus pinigus. Visą skolą M. G. įsipareigojo grąžinti iki 2017-12-01 imtinai (1 t., b. l. 52).

Iš 2017-08-14 M. G. elektroninio laiško matyti, kad jis pranešė, jog įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini) dėl iš A. B. paimtų pinigų sumokėjo ir pateikė 950 Eur bankinį pavedimą patvirtinantį sąskaitos išrašą (1 t., b.l. 73-79).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-303/2017).

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis M. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pasisavino užsakovų A. B. ir V. S. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtus pinigus už laiptų ir turėklų gamybą bei montavimą. M. G. kaltę patvirtina aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai, liudytojų R. Š., A. B., V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat paties kaltinamojo M. G. duoti parodymai. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą.

M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Gynėjas nurodė, kad M. G. nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.), tačiau teismas šios aplinkybės nepripažįsta lengvinančia, kadangi byloje nėra įrodymų, jog sunki turtinė padėtis susiklostė ne dėl pačio kaltininko veiksmų. Bylos duomenimis butas, priklausęs M. G. ir jo sutuoktinei, kuris buvo areštuotas ir 2017-08-18 parduotas, buvo įsigytas iš skolintų lėšų ir įkeistas hipoteka, todėl darytina išvada, kad M. G. pats prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus, kurių vėliau negalėjo tinkmai vykdyti ir dėl to buvo taikyti turto areštai. Taigi sunki kaltinamojo turtinė padėtis susiklostė dėl jo paties veiksmų tvarkant savo finansinius reikalus (2 t., b. l. 28-29, 30).

Išnagrinėjus bylą, gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su civiliniu ieškovu UAB (duomenys neskelbtini), nes yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, bei pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam bausmę - baudą, nes buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, kurių nejungia vieninga tyčia ir šios veikos nėra vertinamos, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Taip pat M. G. yra baustas administracine tvarka.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė 2019-03-07 pareiškimą ir prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuose nurodė, kad M. G. atlygino civiliniam ieškovui 900 Eur turtinę žalą ir sumokėjo 1577,12 Eur atstovavimo išlaidas, o taip pat visas žalas pagal teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, todėl pretenzijų M. G. neturi. Pažymi, kad civilinis ieškovas ir M. G. baudžiamojoje byloje sudarė taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti ir neprieštarauja, kad BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamoji byla būtų nutraukta šalims susitaikius (2 t., b.l. 31, 62-69).

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką asmuo gali būti būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs ir kelias atskiras nusikalstamas veikas, nes baudžiamasis įstatymas nenumato apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų. Be to, BK 38 straipsnyje nenurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką asmuo (Šiaulių apygardos teismo 2009-02-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-154/2009; Kauno apygardos teismo 2015-11-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1962-327/2015).

Nagrinėjamu atveju M. G. padarė dvi nusiklastamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino žalą bei sumokėjo atstovavimo išlaidas juridiniam asmeniui - civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), su juo susitaikė ir pasirašė taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti.

M. G. anksčiau neteistas, nėra recidyvistas, 2015 metais du kartus baustas administracine tvarka už viešosios rimties sutrikdymą ir 2017 metais baustas tris kartus už Kelių eismo taisyklių nusižengimus, tačiau šie pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Duomenų, kad M. G. būtų baustas administracine tvarka 2018 - 2019 metais, byloje nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta (1 t., b.l. 122, 124-126), anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis M. G. yra vedęs, dirba ir išlaiko šeimą, pažadėjo nedaryti naujų nusikalstamų veikų, civilinis ieškovas pretenzijų nereiškė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas turi pagrindo manyti, kad M. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam galima taikyti BK 38 straipsnio nuostatas bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su žalą patyrusiu juridiniu asmeniu - civiliniu ieškovu UAB (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) buvo pareiškęs civilinį ieškinį M. G. dėl 900 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 53-56, 60-63), tačiau M. G. šią žalą ir atstovavimo išlaidas 2019-03-06 atlygino bei sudarė 2019-03-07 taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti (2 t., b. l. 65-67). Teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajai tvarkai, yra sudaryta gera šalių valia ir jų suprantama, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl gali būti patvirtinta.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-16 nutartimi pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška, tačiau realiai jis sulaikytas nebuvo (1 t., b. l. 110, 167-169). M. G. savanoriškai atvykus į teismą ir išnagrinėjus jo baudžiamąją bylą, kardomoji priemonė - suėmimas 2019-03-05 teismo nutartimi pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos Vilniuje be teismo leidimo (2 t., b.l. 56-58). Atsižvelgiant į tai, kad M. G. gyvena ir dirba užsienyje, baudžiamoji byla jam nutraukiama, gynėjas prašo panaikinti kardomąją priemonę nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes M. G. turi grįžti į darbą ir šeimą, teismas mano, kad kardomoji priemonė yra nebereikalinga, todėl panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 139 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės E. J. 2018-02-07 nutarimu, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) 900 Eur civilinį ieškinį, buvo laikinai, t. y. nuo 2018-02-07 iki 2018-08-07, apribotos M. G. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, atitinkančias civilinį ieškinį, esančias bankų sąskaitose: AB „Neo Finance“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 900 Eur sumai, AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 900 Eur sumai, AB „Luminor“ banko mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 900 Eur sumai, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti 900 Eur suma kiekvienoje iš nurodytų sąskaitų, neuždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti kiekvienoje iš sąskaitų esančiomis piniginėmis lėšomis, viršijančiomis apribotą 900 Eur sumą, taip pat neuždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti į kiekvieną iš nurodytų sąskaitų įeinančiomis lėšomis (įplaukomis), viršijančiomis apribotą 900 Eur sumą. Turto saugotojais paskirti AB „Neo Finance“, AB „Swedbank“ ir AB „Luminor“, kuriuose yra M. G. banko sąskaitos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-06, 2018-11-05 ir 2019-01-25 nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2019-05-07, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra visiškai atlygintas ir sudaryta taikos sutartis, baudžiamoji byla M. G. nutraukiama, toliau taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nebėra pagrindo, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (BPK 151 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl užsakovės A. B. sumokėtų pinigų pasisavinimo) ir BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl užsakovo V. S. sumokėtų pinigų pasisavinimo), vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir juridiniam asmeniui - civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2019 m. kovo 7 d. šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią kaltinamasis M. G. ir civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas A. M., susitarė:

1. Bylą užbaigti Taikos sutartimi bei prašo teismo šią sutartį patvirtinti;

2. Šalys patvirtina, kad yra tarpusavyje atsiskaičiusios ir viena kitai pretenzijų dėl įsiskolinimų ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo neturi;

3. Civilinis ieškovas patvirtina, kad atsisako procesinių palūkanų;

4. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir negaliojimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 - 6.986 straipsniuose. Taip pat Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos procesinės Taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte bei 294 straipsnio 2 dalyje, 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. supranta, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutarties Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią;

5. Šalys konstatuoja, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus šiai Taikos sutarčiai pasirašyti bei patvirtinti, ir kad šioje Taikos sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę;

6. Šalys prašo teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir bylą nutraukti;

7. Taikos sutartis sudaryta lietuvių kalba trimis egzemplioriais: po vieną kiekvienai Šaliai ir vienas egzempliorius apylinkės teismui. Visi Šalių pasirašyti egzemplioriai turi vienodą juridinę galią;

8. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties (nuosprendžio) patvirtinti šią sutartį įsiteisėjimo dienos ir galioja iki visiško įsipareigojimų pagal ją įvykdymo;

9. Sutarties šalys patvirtina, kad Sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasekmes, ir pasirašė šią Sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jų tikruosius ketinimus ir valią.

Paskirtą M. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 12 d.

M. G. 2018 m. vasario 7 d. prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas (900 Eur), esančias: AB "Neo Finance" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Swedbank" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB "Luminor" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti M. G., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas