- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-26/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- G. P., Vilniaus, ir S
- Advokatai
- Laima Balčiūnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Lolitos Narmontienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš A. Ž. ) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš nenustatyto asmens) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 d. (plėšimas iš E. Ž. ) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš A. P. ) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš K. S. ) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą - laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalies 4 punktu, bausmės subendrintos, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją nuspręsta panaikinti.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuspręsta įpareigoti G. P. tęsti mokslus bei perduoti jį į specialią auklėjimo įstaigą - į Čiobiškio vaikų socializacijos centrą trejiems metams, ne ilgiau kaip iki G. P. pilnametystės.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. S. , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. S. , turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 12 d., apie 21 val. 30 min., Vilniuje, prie Matulaičio g. 3A esančio namo, grasinant ginklu, reikalavo A. Z. atiduoti striukę. Pastarajam nesutikus bei pasipriešinus, S. S. ginklo rankena sudavė A. Z. į galvos sritį, padarydamas jam paviršinę žaizdelę galvos kairėje pusėje prie ausies, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. G. P. nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. Z. pavyko pasišalinti.
Be to, G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. S. , turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 12 d., 21 val. 30 min. – 22 val. 15 min. laikotarpiu, netoli Viršuliškių vidurinės mokyklos, esančios Vilniuje, Viršuliškių g. 7, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, grasinant ginklu, pagrobė pastarajam priklausančią juodos spalvos striukę.
Be to, G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. S. , turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 12 d., apie 22 val. 15 min., Vilniuje, prie Rygos g. 6 namo, S. S. grasinant ginklu, o jam (G. P. ) grasinant peiliu, iš E. Ž. pagrobė jai priklausantį 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6300“.
Be to, G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su S. S. , turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 13 d., apie 17 val. 30 min., Vilniuje, prie Buivydiškių g. 19, S. S. grasinant ginklu, o G. P. grasinant peiliu, iš mažamečio A. P. , gimusio 1998 m. gruodžio 7 d., pagrobė jam priklausantį 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5000“ su 7 litų vertės SIM kortele, 1 litą 50 centų grynųjų pinigų, 120 litų vertės leidimą į baseiną „Lietuvos vaikų ir jaunimo centre“, 100 litų vertės mėlynos spalvos striukę su juodos spalvos įsiuvais, 50 litų vertės juodos spalvos megztinį su kapišonu - iš viso turto už 578,50 litų. Po to, S. S. sudavė kumščiu mažamečiui A. P. į nosies sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą
Be to, G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su S. S. , turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 13 d., apie 18 val., Vilniuje, Buivydiškių gatvėje, „Rygos“autobusų stotelėje, G. P. suduodant 20 smūgių peilių į įvairias kūno vietas, o S. S. grasinant ginklu bei ginklo rankena suduodant 5 kartus nukentėjusiajam Japonijos piliečiui K. S. į galvos sritį, pagrobė pastarajam priklausantį 99 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSON“, 60 litų vertės piniginę, kurioje buvo 90 litų grynųjų pinigų, leidimas K. S. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jo kreditinę ir Visa Electron korteles, 110 litų vertės elektroninį važiavimo bilietą, socialinio draudimo pažymėjimą – iš viso turto už 359 litus.
G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 13 d., apie 18 val., Vilniuje, Buivydiškių gatvėje, „Rygos“autobusų stotelėje, plėšimo metu, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, peiliu sudavė 20 smūgių Japonijos piliečiui K. S. , padarydamas jam 4 durtines – pjautines žaizdas nugaroje, iš kurių viena kiauryminė (atsivėrusi į dešinės krūtinplėvės ertmę), 3 durtines – pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje bei 13 labai mažų (0,1-0,2 cm) paviršinių žaizdelių nugaroje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Lolita Narmontienė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. P. pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnis, pripažinti G. P. kaltu ir nuteisti pagal:
Žemesnės instancijos teismas
- Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš A. Ž. ) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš nenustatyto asmens) – laisvės atėmimo bausme 2 metams;
Žemesnės instancijos teismas
- Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš E. Ž. ) – laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams;
- Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš A. P. ) – laisvės atėmimo bausme 3 metams;
- Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš K. S. ) – laisvės atėmimo bausme 4 metams;
Žemesnės instancijos teismas
- Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimo bausme 4 metams.
Prokurorė taip pat prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją nepilnamečių pataisos namuose.
Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs nuteistojo G. P. asmenybę, nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalį. Prokurorė pažymi, kad dėl savo elgesio G. P. buvo patalpintas į Čiobiškio vaikų socializacijos centrą, iš kur pabėgo, ir per trumpą laiko tarpą, t. y. 2009 m. gruodžio 12 d. – 2009 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu padarė 6 nusikalstamas veikas, iš kurių 5 nusikalstamos veikos yra sunkios ir 1 – labai sunki. Šios aplinkybės, prokurorės nuomone, rodo, kad G. P. , patalpintas į Čiobiškio vaikų socializacijos centrą, išvadų nepadarė, jis yra linkęs nusikalsti, ir, nors yra nepilnametis, pasižymi nusikaltimų recidyvu.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad G. P. , vengdamas tėvų auklėjimo, daug kartų buvo pabėgęs iš namų, nesulaukęs 14 metų, darė Lietuvos Respublikos BK numatytas pavojingas veikas – vagystes, pabėgęs iš Čiobiškio vaikų socializacijos centro, net neketino pakeisti savo gyvenimo būdo, priešingai – darė vis sunkesnius nusikaltimus. Prokurorės nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas G. P. padarė neatsitiktinai, tai buvo dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Prokurorė teigia, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali sulaikyti G. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje. Priešingu atveju, bausmės vykdymą atidėjus, šie tikslai nebus pasiekti, o valstybėje bus formuojamas nebaudžiamumo ir valstybės prievartos priemonių neveiksmingumo įvaizdis, nebus užtikrintas proporcingas, nuolatinis ir teisingas atsakas į sunkius teisinių gėrių pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nesutinka su G. P. paskirtomis bausmėmis už jo padarytus plėšimus. Prokurorė teigia, kad už visus plėšimus paskirtos tokio pat dydžio laisvės atėmimo bausmės, neatsižvelgiant, kad šie nusikaltimai buvo padaryti skirtingomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, darydamas kiekvieną nusikalstamą veiką, tapdavo vis įžūlesnis, vis aktyviau naudojo peilį. Plėšimo iš K. S. metu G. P. nukentėjusiajam sudavė 20 smūgių peiliu į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas už kiekvieną padarytą plėšimą 2 metų laisvės atėmimo bausmes, šių minėtų aplinkybių neįvertino ir pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatas. Be to, prokurorė mano, kad bausmės, paskirtos už plėšimus iš E. Ž. , A. P. ir K. S. yra per švelnios ir neatitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio nuostatų dėl bausmės paskirties.
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir įpareigoti jį perduoti į kitą specialią auklėjimo įstaigą – Gruzdžių vaikų socializacijos centrą 3 metams, ne ilgiau kaip iki jis sulauks pilnametystės.
Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir Čiobiškio vaikų socializacijos centro yra kilęs interesų konfliktas, todėl šioje įstaigoje jam gali būti naudojamos neteisėtos poveikio priemonės. G. P. teigia, kad šios aplinkybės gali turėti neigiamos įtakos jo auklėjimui bei mokymosi procesui.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Čiobiškio vaikų socializacijos centras yra toli nuo G. P. tėvų gyvenamosios vietos, ir tai sudarytų kliūtis dalyvauti tėvams jo auklėjimo procese. Nuteistojo nuomone, auklėjimo įstaigos pakeitimas sudarytų geresnes jo mokymosi ir auklėjimo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo G. P. įstatyminiai atstovai ir gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniuose skunduose nuteistojo kaltė bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas neginčijamas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad G. P. kaltė dėl jo padarytų visų plėšimų bei sunkaus K. S. sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų yra įrodyta, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika), Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos) bei pagal 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė L. Narmontienė apeliaciniame skunde nesutinka su už minėtus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis bei su subendrinta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnį, atidėtas. Prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. P. bausmes, netinkamai įvertino pastarojo charakteristiką bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį.
Iš byloje esančių nuteistąjį apibūdinančių dokumentų matyti, kad Čiobiškio vaikų socializacijos centre pastarasis gyveno nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 6, t. 2). Į šią įstaigą nuteistasis buvo patalpintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartimi, kurioje be kitų aplinkybių nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A1-240 G. P. buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė – įpareigojimas iki 2009 m. rugsėjo 1 d. lankytis pas socialinį pedagogą. Paskirtos priežiūros priemonės laikotarpiu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas 2009 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą skirti G. P. vidutinės priežiūros priemonę. Šiame prašyme buvo teigiama, kad 2009 m. balandžio 25 d. G. P. pabėgo iš namų, valkatavo, vogė maistą iš parduotuvių. 2009 m. balandžio 30 d. G. P. surado tėvai, tačiau 2009 m. gegužės 2 d. šis iš namų vėl pabėgo. 2009 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. P. veiksmų įsibraunant į sodų bendrijoje „Rasa“ esantį namelį. Minėtas prašymas buvo patenkintas ir nutarta G. P. paskirti vidutinės priežiūros priemonę – apgyvendinti jį stacionaraus pobūdžio Čiobiškio vaikų socializacijos centre 12 mėnesių (b. l. 14-15, t. 2). Iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų G. P. padarytų veikų matyti, kad ir paskirta griežtesnė priežiūros priemonė teigiamų jo elgesio rezultatų nedavė. Priešingai, pabėgęs iš Čiobiškio vaikų socializacijos centro, jis elgėsi dar pavojingiau ir per mažiau nei 1 parą laiko, jis padarė 5 sunkius ir 1 labai sunkų nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad visi padaryti nusikaltimai yra savanaudiški, paties nuteistojo teigimu – padaryti turint tikslą gauti pinigų (b.l. 108, t. 3). Be to, darydamas plėšimus, G. P. peiliu ne tik grasino, bet ir realiai jį panaudojo, suduodamas 20 smūgių nukentėjusiajam K. S. į nugarą bei šlaunį.
Kadangi nuteistasis G. P. nusikaltimų padarymo metu nebuvo sulaukęs pilnametystės, skiriant bausmę būtina vadovautis ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis), bet ir Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais. Pagal šį straipsnį, skiriant bausmę nepilnamečiui, turi būti įvertinti nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygos; nepilnamečio sveikatos būklė ir socialinė branda; anksčiau taikytos poveikio priemonės ir jų veiksmingumas; nepilnamečio elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaip jau buvo minėta, G. P. , konstatavus, kad jo elgesys kelia pavojų kitų žmonių sveikatai ir turtui, nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. buvo apgyvendintas stacionaraus pobūdžio Čiobiškio vaikų socializacijos centre, iš kur 2009 m. lapkričio 1 d. pabėgo. Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad G. P. šeimos materialinės sąlygos yra geros, tėvai daug dėmesio skiria vaiko priežiūrai ir auklėjimui (b. l. 7, t. 2). Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 104MS-40 matyti, kad 2003-2009 m. laikotarpiu G. P. lankėsi psichikos sveikatos centre, kur jam buvo konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas, ši diagnozė jam buvo nustatyta ir Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje. Objektyvių duomenų, kad G. P. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, negauta. Specialisto išvadoje taip pat teigiama, kad konstatuotas sutrikimas žymesnės įtakos sugebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, neturi, jis gali duoti parodymus, dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdžiuose. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad nėra pagrindo G. P. skirti psichiatrijos ekspertizę (b. l. 24, t. 2). Kaip jau buvo minėta, iki padarant skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, G. P. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 16 d. įsakymu buvo paskirta minimali priežiūros priemonė – įpareigojimas lankytis pas socialinį pedagogą. Paskirtas įpareigojimas teigiamų rezultatų nedavė, G. P. pabėgo iš namų, vogė maistą iš parduotuvių, įsibrovė į sodo namelį, todėl, konstatavus, kad jo elgesys kelia realią grėsmę kitų žmonių sveikatai ir turtui, jam buvo skirtas vidutinės priežiūros priemonė – apgyvendinimas stacionaraus pobūdžio Čiobiškio vaikų socializacijos centre, iš kur G. P. 2009 m. lapkričio 1 d. pabėgo ir padarė skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visa byloje esanti G. P. charakterizuojanti medžiaga leidžia teigti, kad jis nusikalto ne atsitiktinai dėl susiklosčiusios tam tikros nepalankios situacijos, o jo elgesys yra dėsningas viso ankstesnio gyvenimo būdo padarinys. Nesistengdamas vykdyti jam paskirtų įpareigojimų ir grįžti į normalų gyvenimą, nuteistasis pabėgo iš Čiobiškio vaikų socializacijos centro ir, siekdamas materialinės naudos sau, ieškojo galimybių nusikalsti. Tokio elgesio nepateisina ir pirmosios instancijos teisme G. P. nurodytas nusikaltimų tikslas – pinigų reikėjo tam, kad galėtų grįžti namo (b. l. 107, t. 3). Tuo labiau, kad paklaustas apie pirmąjį plėšimą, kurio nuteistasis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, pastarasis parodė nežinantis, ką būtų daręs su reikalauta atiduoti striuke, kažkam jos reikėjo (b. l. 106, t. 3). Pažymėtina ir tai, kad iš kitų nukentėjusiųjų pagrobęs ne tik pinigų, bet ir daiktų, jų realizuoti nebandė (tam, kad turėtų pinigų kelionei namo), apie tokį ketinimą pirmosios instancijos teisme taip pat neparodė.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
G. P. nuteistas už 5 nusikalstamas veikas. Už pasikėsinimą padaryti plėšimą bei už kitus 4 pabaigtus plėšimus jam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, o už sunkų K. S. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalis). Todėl už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje, G. P. galėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmės nuo 1 iki 10 metų. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos dvejų metų laisvės atėmimo dydžio bausmės, G. P. paskirtos už pasikėsinimą apiplėšti A. Z. ir už plėšimą iš nenustatyto asmens.
Už kitus G. P. padarytus plėšimus pirmosios instancijos teismas paskyrė taip pat 2 metų laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad už padarytus plėšimus iš E. Ž. , A. P. ir K. S. nuteistajam paskirtos vienodos minėto dydžio laisvės atėmimo bausmės yra per švelnios.
Prokurorės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad plėšimo metu iš E. Ž. , A. P. ir K. S. nuteistasis G. P. kiekvieną kartą tapdavo vis įžūlesnis bei agresyvesnis, aktyviau naudojo ginklą, nukentėjusiesiems E. Ž. ir A. P. juo grasindamas, o nukentėjusiajam K. S. suduodamas net 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Tačiau į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nuteistojo padarytą nusikaltimą, neatsižvelgė ir paskyrė G. P. per švelnias vienodo dydžio bausmes.
Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, nuteistajam G. P. kaip nepilnamečiui galėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 1 iki 10 metų. Už sunkų K. S. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė pagrįstai nesutinka ir su tokio dydžio bausme, kuri ženkliai mažesnė nei bausmės, kokią galima skirti nepilnamečiui, vidurkis – 5 metai ir 6 mėnesiai. Pažymėtina, kad sunkus K. S. sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų yra labai sunkus, smurtinis nusikaltimas, padarytas G. P. panaudojant peilį. Be to, jau ankščiau minėta neigiama nuteistojo charakteristika, sistemingas nustatytų įpareigojimų nesilaikymas bei nenoras keisti pasirinkto gyvenimo būdo taip pat duoda pagrindo išvadai, kad už šį nusikaltimą G. P. turi būti paskirta griežtesnė bausmė.
Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ši Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis pakeičiama, paskiriant G. P. už padarytus plėšimus iš E. Ž. , A. P. ir K. S. bei už sunkų sveikatos sutrikdymą griežtesnes bausmes, nustatant jų dydžius tokius, kokie ir prašomi prokurorės apeliaciniame skunde. Tai padaroma pakeičiant nuosprendį dėl neteisingai paskirtų bausmių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 bei 5 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu.
Pirmosios instancijos teismas, paskyręs G. P. galutinę subendrintą bausmę, be pagrindo taikė Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo, nustatydamas G. P. įpareigojimą tęsti mokslus ir perduoti jį į specialią auklėjimo įstaigą - Čiobiškio vaikų socializacijos centrą 3 metams, bet ne ilgiau kaip iki G. P. sulauks pilnametystės. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš aukščiau aptartų aplinkybių, susijusių su G. P. nustatytų įpareigojimų nesilaikymu, jo veiksmais bėgant ne tik iš namų, bet ir iš socializacijos centro ir nusikalstamo elgesio gyvenant gatvėje, negalima padaryti išvados, kad bausmės vykdymo atidėjimas leis pasiekti bausmės tikslus. Be to, minėto straipsnio 2 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Pažeisdamas šią nuostatą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė G. P. perduoti į Čiobiškio vaikų socializacijos centrą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, panaikinant Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio taikymą ir paskiriant G. P. laisvės atėmimo bausmę, kuri atliktina nepilnamečių pataisos namuose. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. dėl netinkamai pritaikyto Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas). Aptartais pakeitimais prokurorės apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Netenkinama ta skundo dalis, kuria G. P. prašoma iš naujo pripažinti kaltu už tas veikas, už kurias jis jau yra pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, taip pat ta dalis, kuria prašoma G. P. už pasikėsinimą padaryti plėšimą iš A. Ž. ir už plėšimą iš nenustatyto asmens paskirti po dvejus metus laisvės atėmimo, kadangi tokios bausmės jau yra paskirtos skundžiamu nuosprendžiu.
Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus G. P. realią laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose, G. P. skundo prašymas, susijęs su jo perdavimu į kitą specialią auklėjimo įstaigą – Gruzdžių vaikų socializacijos centrą – tuo pačiu ir nuteistojo apeliacinis skundas negali būti patenkintas, todėl atmetamas.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu atidėjęs G. P. paskirtos bausmės vykdymą, nustatęs jam įpareigojimą tęsti mokslus ir nusprendęs perduoti jį į specialią auklėjimo įstaigą, paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą paliko nepakeistą.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad G. P. buvo laikinai sulaikytas 2009 m. gruodžio 13 d. (b. l. 39, t. 2). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi G. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams (b. l. 63, t. 2). Vėliau suėmimas buvo tęsiamas (b. l. 66, 72, t. 2; 50-51, 75-77, t. 3). Iš informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gauto rašto matyti, G. P. iš suėmimo buvo paleistas 2010 m. spalio 5 d. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnį, laikotarpis, kurį G. P. išbuvo sulaikyme bei suėmime skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas į paskirtą bausmę. Todėl tai padarytina pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio - pritaikymo ir į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. spalio 5 d.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
n usprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti:
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje (plėšimas iš E. Ž. ), padarymą G. P. paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje (plėšimas iš A. P. ), padarymą G. P. paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę;
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje (plėšimas iš K. S. ), padarymą G. P. paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę;
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą G. P. paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 bei 5 dalimis, paskirtas bausmes bendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. spalio 5 d.
Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio taikymą G. P. panaikinti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.