Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-927/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
1-124-927/2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01669-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
L. H., M. B.
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Leokadija Leikauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-124-927/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01669-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.2.22.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.8.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Andželai Višumirskajai,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,gynėjai advokatei Leokadijai Leikauskienei,nukentėjusiajai L. H.,nukentėjusiajai ir mažametės nukentėjusiosios M. B. įstatyminei atstovei N. M.,vertėjai Alicijai Stančinskai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. S. (G. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 253 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pažeidė viešąją tvarką ir neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis o būtent jis:

jis, 2012-08-28 apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), lauke, viešoje vietoje, kur UAB „Geosistema" matininkas J. P. atliko F. M. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo ženklinimo darbus, be jokios priežasties, įžūliais veiksmais ir be teisėto pagrindo į žemės sklypą, išbėgęs iš savo namų rankoje laikydamas 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ZK Nr. (duomenys neskelbtini) jį nukreipė į matininką J. P., po to eidamas ginklą nukreipė į 50-100 metrų atstumu nuo matininko J. P. stovėjusias N. M., L. H., mažametę M. B. grasindamas „tuoj jums parodysiu valstybinę žemę“, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį,

t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

taip pat jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nenustatytoje vietoje, įgijo 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ZK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10 vnt. 16 kalibro medžioklinių šovinių, gabeno juos į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai laikė iki 2012-08-28, apie 16.20 val., kol nurodytas 16 kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas ir 10 vnt. 16 kalibro šovinių buvo paimti policijos pareigūnų,

t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Kaltinamasis G. S. teisme prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad atvažiavo matininkas, pastatė mašiną. Jam (G. S.) reikėjo pieną vežti. Jis pasakė, kur pastatyti mašiną, matininkas pastatė ją už ženklo. Moterys prie ženklo pastatė. Jis sustojo, pasakė nukentėjusiosioms, kad mūsų žemę matuoja, liepė iš ten išvažiuoti, nes kitaip teisme susitiksime. Jos nepasakė, kokią žemę matuoja. Jis sustojo ir paklausė, tik tada jos pasakė, kad jo žemę matuos. Jis liepė važiuoti iš čia. Jis ten gyvena (duomenys neskelbtini) metų, tai buvo jų šeimos nuosavybė. Nušovė visus žmones, ir jis nežino, kur dokumentai. Jis visada mokėjo už šitą žemę, turi maišą čekių. Čia jo žemė. Jis ten ir gimė. Jis nesusigaudo šituose reikaluose. Jis išvažiavo, ir jie iš paskos važiavo. Pieną nuvežė, į parduotuvę nuvažiavo, pasirodo, kad jis su ginklu važinėjo tada. Jis prie matininko nebuvo, tik nuvežė pieną ir į parduotuvę. Kai grįžo, tų moteriškių nebebuvo, o matininką jis matė. Rado kuoliuką pakeliui, atėjo su tuo kuoliuku. Matininkas jam aiškino, kad matuoja (duomenys neskelbtini), o jie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Matininkas suklydo. Jis matavo kaltinamojo žemę. Kaltinamasis turi čekius, neturi nuosavybės teisę partvirtinančio dokumento, kai iššaudė visus, turbūt pasimetė. Niekas jam nesakė, kad atvažiuos. Kaltinamasis sakė, kad suskaldys. Ginklas buvo paslėptas, kaltinamasis jį surado. Rankose ginklo neturėjo. Už tvarto buvo paslėptas ginklas, apie jį buvo pamiršęs. Kai rado ginklą, tada pradėjo rašyti. Žemę jie parduos, nuo 2000 m. eina karas dėl žemės šitos. Nėra jokio plano. Jis be ginklo buvo. Gal jis kažkiek ir kaltas, gal pasikarščiavo. Gal ir rėkė, bet buvo be ginklo, o su armatūra. Dėl šito iš dalies pripažįsta, nes ginklo neturėjo. Policija viską tyrė. Jis nesuspėjo užregistruoti ginklo. Jis nevaikščiojo su ginklu. Ginklas buvo už tvarto, ne namuose, o tvartas priklauso jam. Ginklą rado sename name, kuris buvo išrinktas, parsinešė pas save. Vieną dieną laikė, nespėjo jo užregistruoti. Dėl šito pripažįsta. Nukentėjusios jį apkalba, nes jos panoro pinigų(b.l. 165-166).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta:

Nukentėjusiosios L. H. parodymais teisme, kad ji turi įgaliojimą dėl žemės tvarkymo savo mamos F. M. vardu. Ji net nežinojo, kur reikia važiuoti, sakė, kažkur (duomenys neskelbtini) žemę gavo. Jinai kaip tremtinė iš (duomenys neskelbtini) atgavo žemę. Nukentėjusiajai tai buvo pirma atostogų diena. Įvykis buvo pusantrų metų atgal, tai 2012 m. rudenį. Susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) sen. matininką. Kartu buvo liudytojos dukterėčia N. M., jos dukra M. ir nukentėjusiosios mama. Visi nuvažiavo ir vieną sklypą pamatavo, paskui atvažiavo į kitą sklypą. Mama davė visokių virvučių, kad pririšti, žinoti, kur armatūra yra įkalta, o ji visur matavo, rašė, kad paskui surasti galėtų. Atvažiavo prie kaltinamojo namo, matininkas išlipo iš automobilio ir paklausė, ar galima čia palikti automobilį, jam buvo atsakyta, kad negalima. Jos sėdėjo automobilyje, kai matininkas apsisuko, ir jos už vartų nuvažiavo. Jos ėjo paskui matininką. Jis vieną kuoliuką įmušė, nukentėjusioji aprašė požymius, po to pažymėjo. Bežymint antrą kuoliuką, matininkas buvo nuo jo nuėjęs į krūmus, nukentėjusioji išgirdo atbėgančią dukterėčią, kuri bėgo ir rėkė: “greičiau, mamyte, bėk.“ Tada ji pamatė, kad kaltinamasis, kaip filmuose, su šautuvu mojuoja ir rėkia, kad „aš jums parodysiu valstybinę žemę“ ir mojavo su šautuvu. Matė, kad jis šautuvą turi. Ji yra krikšto mama dukterėčiai, todėl ją dukterėčia mamyte vadina. Jos buvo apie 50 metru atstumu viena nuo kitos. Mergaitė buvo kartu su mama N.. Jos bėgiojo, rėkė, kur močiutė, t.y. nukentėjusiosios mama, o jinai kažkur grybavo tuo metu. Nukentėjusioji net nepastebėjo, kaip kaltinamasis atvažiavo. Jis atbėgo iš namų pusės. Pastatė mašiną, priėjo prie matininko, ji buvo labai nustebusi, kad matininkas taip ramiai reagavo. Matininkas tuo metu buvo krūmuose, ji paskui pamatė kaltinamąjį. Matininkas turbūt anksčiau už ją pamatė kaltinamąjį. Jis nuėjo už krūmų toli, matėsi galva. Ji pamatė, kai kaltinamasis buvo prie matininko. Jis atbėgo nuo matininko pusės ir šaukė, kad „aš jums parodysiu valstybinę žemę, nešdinkitės iš čia“. Gal ir keiksmažodžiai ten buvo, bet neprisimena. Ji pradėjo savo motinos ieškoti. Šautuvą jis nešė po pažastimi, pakėlęs truputį į žmogaus pusę. Ir į jų pusę buvo. Nematė, kad jis taikytųsi. Rankose jis laikė dėžutę su šoviniais, ji buvo atidaryta. Ji matė šovinius, tik nematė, ar šautuvas užtaisytas. Žmogus su šautuvu, mojuoja taip, tai baisu buvo. Dukterėčia, kaip lėkė su mašina, gerai, kad nepataikė į jokią kitą mašiną. Ji pasižiūrėjo į veidrodį ir pamatė, kad raudona mašina jas vejasi. Jos bėgo, surado mamą ir greitai įsėdo į mašiną. Ji priekyje atsisėdo. Dukterėčia vairavo automobilį. Ji suprato, kad su raudona mašina kaltinamasis jas vejasi. Pradėjo skambinti į policiją, jie klausė kur jos yra, bet nukentėjusioji nežinojo, kur jos yra. Paskui pasuko, kur asfaltas. jos atsidūrė kultūros namuose ir tualete slėpėsi, bijojo išeiti. Ten kažkada buvo jos dukterėčia, kuri truputį žinojo, kur yra. Skambino policijai, žmonės priėjo, klausė, ar žmonės nematė tokios mašinos. Labai išsigando, nukentėjusioji tai yra mačiusi tik per televiziją. Mergaitė labai drebėjo, apsišlapino. Ji buvo kartu su mama. Vaikas matė kaltinamąjį berėkiantį. Nukentėjusiosios mama nieko nematė. Kai jos susėdo į mašiną, kaltinamasis liko prie matininko. Ji galvojo, ką jis padarys su matininku. Reikia gi savo gyvybę gelbėti. Galvojo, kad grįžę ir neras gyvo matininko. Gal ir buvo ginklas užtaisomas, ji matė, kad šoviniai buvo dėžutėje, geltonas paviršius toks. Neprisimena, ar jis užtaisė ginklą. Ginklas buvo po pažastimi atidarytas ir užtaisinėjo kažką. Kaltinamasis nuo jos buvo gal 10 metrų atstumu. Jos netoli buvo. Buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Ji labai išsigando, buvo pavojus jos gyvybei. Ji ir miegoti negalėjo, rankos dreba. Žmogus savo laiku nepadarė dokumentų. Kad mergaitė apsišlapino, jos pastebėjo prie kultūros namų. Ji irgi labai pergyveno. Mergaitė drebėjo, sakė „greičiau greičiau, mama“. Šaukė. Buvo išsigandusi, vaikas ginklą matė. Šiuo metu žemės nuosavybės dokumentus jau turi, nuosavybė atstatyta prieš Naujus metus apytikriai spalio mėnesį. Čia bus jos sesers žemė. A. S. S. vardu. F. jai ir sesei padovanojo žemę. Ji padovanojo jai ir kitai dukrai nuosavybę. S. yra nukentėjusiosios sesuo (b.l.162-164);

-Nukentėjusiosios ir mažametės nukentėjusiosios M. B. įstatyminės atstovės N. M. parodymais teisme, kad jos močiutė F. M. paprašė nuvežti į tą žemę. Buvo atostogos, ji pasiėmė dukrą M. B.. Ji (nukentėjusioji) kaip vairuotoja buvo. Reikėjo nuvažiuoti su matininku susitikti. Jos nuvažiavo, vieną gabaliuką pamatavo, buvo 4 gabaliukai. Trečioje vietoje vyko įvykis. Atvažiavo į kaltinamojo kiemą, ten kabo tokia plyta ant medžio prikabinta, jis niekam, matyt, neleidžia ten įvažiuoti. Jos įvažiavo už tos plytos, ten netikras ženklas, nukentėjusioji jį pravažiavo. Ji važiavo antra, o pirmas - matininkas. Jis važiavo, pasikalbėjo su kaltinamojo žmona, pasakė, kad toliau pastatysime mašiną. Jos pastatė mašiną prie pat plytos. Su matininku iš pradžių matavo, kol jis į nendres neįlipo. Jis kuoliukus mušė. Iš pradžių buvo prie matininko, o kai jis į nendres įlipo, jos ėjo pasivaikščioti. Matė, kad matininko galva kyšojo krūmuose. Nuo jo buvo apie 50 metrų. Pradžioje dar, kai jis pradėjo matuoti, atėjo kaltinamojo žmona ir geranoriškai klausė, ką jie čia daro. Ji kaltinamojo žmonai geranoriškai pasakė, kad valstybinė žemė dalinama, jos močiutė kaip tremtinė gavo. Kaltinamasis atsisėdo į mašiną ir pro ją pravažiuodamas piktai pažiūrėjo bei pasakė, kad susitiksime teisme. Kada jis grįžo, ji nepastebėjo. Kai matininkas buvo nendrėse, ji pakėlė galvą ir pamatė, kad kaltinamasis nuo savo namų eina link matininko ir matė, kad kažkoks vamzdis kabo. Kažką jis laikė po pažastimi, kietą daiktą jis nusileidęs į apačią. Su dešine ranka jis ten kišo kažkokius daiktus. Jis nuo nukentėjusiosios buvo apie 30 metrų ir kišo ten šratus. Iš pradžių jis nieko nesakė, jis ėjo labai greitai. Matininkas ir kaltinamojo namai toje pačioje pusėje buvo. Apie 100 metrų atstumas. Paskui jis su matininku labai trumpai pašnekėjo, ji negirdėjo, ką šnekėjo. Ji savo dukrą pagriebė arčiau, nes buvo grėsmė. Ji suprato, kad jis turi šautuvą. Ji paėmė dukrą už rankos ir pradėjo šaukti „mamyte, bėgame“, nes ji buvo apie 10-15 metrų atstumu. Kaltinamasis atsisukinėjo nuo matininko į jų pusę ir pradėjo mosikuoti šautuvu. Sakė, kad tuoj mums parodys valstybinę žemę. Jos labai greitai bėgo, susėdo į mašiną. Ji matė, kad kaltinamasis pradėjo bėgti link savo namų, ten stovėjo bordinė, tokia raudona jo mašina, ji matė, kai kaltinamasis prieš tai ja važiavo. Jai atrodo, kad jis iš paskos važiavo. Ji važiavo link žmonių, į pagrindinį kelią, į (duomenys neskelbtini). Užvažiavo už kultūros namų ir lauko tualete miškelyje gal pusę valandos jos sėdėjo. Mažametė dukra labai išsigando, ji irgi labai išsigandau. Vaikas labai drebėjo, labai verkė, suprato, kas čia vyksta. Vaikas po to gydėsi raidos centre, yra išrašas. Mergaitė patyrė stiprų išgąstį, buvo gydyta, nerimą turėjo ilgą laiką. Ji ir šiaip labai jautri mergaitė. Ji bijojo iš namų išeiti, visą laiką klausė, ar mama neišeis kažkur. Iki to įvykio ji nebijodavo. Tai yra nenormalu, kai vaikas iš namų nenori išeiti, todėl ji kreipėsi į vaikų raidos centrą, į polikliniką, psichiatrus. Ji pati irgi nerimo sutrikimą turėjo, nemažai vaistų buvo išgerta. Jos manymu, kaltinamasis sutrikdė viešėją rimtį ir tvarką (b.l. 164-165);

- Liudytojo J. P. parodymais teisme, kad prieš porą metų, 2012 m., jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykis buvo rudenį. Vykdė žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus. Teko vietovėje žymėti sklypus. Jis yra matininkas. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), neprisimena kaimo pavadinimo. Jis atvyko į vietą, surado su būsimais savininkais tą vietą, kur reikia atlikti matavimus. Pagal projektą buvo sudarytas grafikas ir pagal tą grafiką buvo kviečiami būsimieji savininkai ir sklypų savininkai, ir tomis valandomis buvo vykdomi matavimai. Dalyvavo žemės būsimieji savininkai – moterys: savininkė, duktė, anūke, proanūkė. Buvo 4 moterys. Kai jie visi atvažiavo, jis įvažiavo į kaltinamojo G. S. kiemą, kur sutiko kaltinamojo žmoną. Jos paklausė, ar galima palikti mašiną, nes vykdys matavimus. Ji nieko nepasakė, iš namo išėjo kaltinamais. Jis paklausė, ko mums čia reikia. Jis (liudytojas) moterims pasakė, kad jie čia nepageidaujami, todėl nutarėm išvažiuoti. Aatsitraukė maždaug 100 metrų nuo kaltinamojo sodybos, liudytojas pasiėmė instrumentus ir pradėjo matavimus. Jis koordinates žinojo, kur yra tie sklypai. Jam tereikėjo nustatyti ribas ir pamatuoti esamus vietovėje daiktus, objektus. Juos reikėjo pažymėti. Kai jis matavau, ten buvo valstybinė žemė. Sprendžia pagal žemėtvarkos projektus. Tas sklypas buvo valstybinėje žemėje ir jam reikėjo atmatuoti suformuotą sklypą. Jis vaikščiojo po valstybinę žemę ir yra tuo tikras. Jis po to dar pasiaiškino su projekto autoriumi, kuris projektavo, ar jis tikrai nėra užlipęs ant kaltinamojo žemės. Jam pasakė, kad tuo metu pas kaltinamąjį dokumentai nebuvo sutvarkyti ir jis nėra savininkas. Nežino, ar dabar susitvarkė. Pradėjo kalti riboženklius ir rodyti pretendentams. Turbūt 3-4 riboženklius sukalė, padarė 90 laipsniu kampu posūkį ir išgirdo, kad iš paskos kažkas tai atsiveja. Moterys buvo toliau nuo jo. Jos pasitraukusios buvo, jis pasakė, kad eina prie upelio. Jos liko valstybinėje žemėje, tik toliau nuo liudytojo. Jis išgirdo, kad su keiksmais atlekia kažkas, pro tas nendres atbėga, atstatė kažkokį vamzdį, liudytojas net nesuvokė, kas vyksta. Kaltinamasis pradėjo keiktis, kad tuoj galvą suskaldys, liepė pasitraukti nuo šios žemės. Tai buvo kaltinamasis, jis stovėjo per penkis žingsnius nuo liudytojo. Iš pradžių jis manė, kad tai paprastas vamzdis, bet kai kaltinamasis pasisuko šonu, pamatė buožę. Ten buvo šautuvas. Nesuprato, ar tas šautuvas užtaisytas, bet jis buvo nukreiptas į liudytoją. Kaltinamasis kartojo tuos pačius žodžius drebėdamas. Sakė, kad suskaldys galvą. Jis pradžioje nesuvokė, kas vyksta, nusigręžė ir nuėjo. Pats nesuvokė tuo momentu pavojingumo. Kaltinamasis apsisuko ir nuėjo į kitą pusę. Kaip paskui paaiškėjo, moteriškės, tai pamačiusios, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis suprato, kad kaltinamasis jo nebesiveja ir nuėjau toliau dirbti savo darbą. Viską pamatavo. Pagal grafiką reikėjo 3 sklypus dar pamatuoti. Jis nematė, kur kaltinamasis nuėjo, nematė, ar jis buvo prie moteriškių. Kiek suprato, moterys nuėjo prie mašinos. Mašina nuo jo stovėjo 100-150 žingsnių. Ten buvo sklypo šonas. Jam dirbant visokių atvejų buvo, jis nelaiko savęs nukentėjusiuoju. Fiziškai jis nenuketėjo. Nelabai suprato kaltinamojo veiksmų tuo momentu. Viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta. Jis rėkė, kiti galėjo išsigąsti. Jis rėkė ne savo balsu. Jis rėkė keiksmažodžius ir kad man galvą suskaldys, faktiškai daugiau jis nieko nesakė. Nemalonu buvo ir jam. jis suprato, kad kaltinamasis neturi jokių teisių į žemę. Apylinkės tarybos sprendimas yra, bet jis toliau nieko netvarkė. Tas sprendimas nereiškia, kad čia yra jo nuosavybė, net neaišku, kurioje vietoje. 2 hektarai gali būti keliuose gabaluose. Jam yra skirtas plotas, o kur jis yra, niekas nežino. Tam ir reikia atlikti matavimus. Reikėtų taip pat įtraukti į žemėtvarkos projektą, bet kaltinamasis to nedaro, nesirūpina. Sklypo vietos jis nesumaišė (b.l.161-162);

- Nukentėjusiosios N. M. protokolu-pareiškimu, 2012 m. rugpjūčio 28 d., kuriame ji nurodė, kad 2012-08-28 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), matuojant F. M. skirtą valstybinės žemės sklypą, G.s. be jokios priežasties sukėlė konfliktą ir daiktu, panašiu į ginklą, nusitaikė į matininką J. P., po to – į ją, jos mažametę dukrą M. B. bei L. H. (b.l.1);

- J. P. patikslinimu, kad 2012-08-28 apie 13 val., matuojant žemę (duomenys neskelbtini), atėjo gretimo kaimo gyventojas grasino šautuvu, liepė nešdintis iš jo žemės, bet pamatęs, kad į reikalavimus nereaguojama, pasišalino (b.l. 2);

- pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.4);

- 2012-08-28 nutarimu dėl duomenų patikslinimo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose, kur vietovės pavadinimas nurodytas kaip (duomenys neskelbtini), laikyti kaip (duomenys neskelbtini) (b.l. 13);

- ieškomo ginklo išrašu ir ginklų registro duomenis, G. S. nebuvo išduotas leidimas laikyti ginklą (b.l. 14-17);

- 2012-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas laukas (duomenys neskelbtini) aplink sodybą ir ūkinius pastatus. Apžiūrėtas gyvenamasis namas, vieno aukšto, mūrinis, aplink jį stovi ūkiniai pastatai, garažai. Gyv. namo dešinėje, už ūkinių pastatų žolėje matosi automobilio padangų pėdsakai, kurie nuveda prie sandėliuko ūkiniame pastate. Priešais sandėliuką guli plūtų, akmenų krūva, kairėje prie krūvos guli metalinis vamzdis, kuriame nuo sandėliuko pusės įkištas lygiavamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), vamzdyje 16 kalibro raudonos spalvos šovinys. Ant šautuvo buožės galo guli šovinių kartotinė dėžutė, kurioje 9 vnt. 16 kalibro šovinių (b.l. 18-30);

-Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-12-18, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra fabrikinės gamybos 16 kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas ZK Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Pateiktas šautuvas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Patiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikti dešimt šovinių yra 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Pateikti šoviniai yra šaudmenys ir tinkami šaudyti iš pateikto medžioklinio šautuvo (b.l. 34-36);

-daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2013-05-29, kuriuo N. M. pateikė išrašą iš medicininių dokumentų ir kvietimą dalyvauti žemės ženklinimo darbuose (b.l. 45-48);

-daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, 2013-05-29, patvirtinančiu, kad nukentėjusioji N. M. iš trijų pateiktų atpažinimui ginklų atpažino ginklą, pažymėtą Nr. „2“, kuris buvo paimtas iš G. S. 2013-08-28 (b.l.51-54);

-daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, 2013-05-30, patvirtinančiu, kad nukentėjusioji L. H. iš trijų pateiktų atpažinimui ginklų atpažino ginklą, pažymėtą Nr. „3“, kuris buvo paimtas iš G. S. 2013-08-28 (b.l. 61-64);

-2012-08-31 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, G. S. parodė, kurioje vietoje stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo moterys 2012-08-28, kur jam nepažįstamas vyras vaikščiojo ir kalė metalinius stulpelius, kur prie savo namų, kieme , už ūkinių pastatų jis laikė ginklą ir šovinius, vietą miške, kur rado ginklą ir šovinius (b.l. 81-89);

Kaltinamasis prisipažino iš dalies, t.y. tik dėl to, kad neteisėtai laikė ginklą, kurį prieš dieną iki įvykio rado, tačiau neprisipažino sutrikdęs viešąją rimtį ir tvarką, taip pat dėl grasinimo sutrikdyti sveikatą, kadangi su šautuvu jis nevaikščiojo, rankose laikė armatūrą. Jo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., įrodo teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai bei kitų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamojo parodymus, kad jis įvykio metu ir vietoje ginklo neturėjo, į nukentėjusiąsias ir liudytoją jo nukreipęs nebuvo, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, kadangi jie prieštarauja visų kitų byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumai: nukentėjusiosios L. H., N. M., liudytojas J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai ir iš esmės vienodai pasakojo esmines įvykio aplinkybes, kad matuojant valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), tikslaus kaimo pavadinimo nei vienas iš jų nežino, kaltinamasis atbėgo nuo savo namų pusės su medžiokliniu šautuvu, rėkdamas, kad parodys jiems valstybinę žemę, nukreipė ginklą iš pradžių į matininką J. P., o po to – į 50-100 m. atstumu nuo matininko buvusias nukentėjusiąsias, dėl ko jos labai išsigando, ėmė bėgti, sėdo į mašiną ir greitai važiavo link žmonių į pagrindinį kelią. Matė, kad kaltinamasis jas vejasi savo automobiliu, todėl pasislėpę kultūros centro lauko tualete, bijojo išeiti, o mažametė nukentėjusioji M. B. dėl išgąsčio net apsišlapino. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kaltinamasis sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (paties kaltinamojo parodymus teisme, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, liudytojo ir nukentėjusiųjų parodymus) teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. S. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d.

G. S. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad jis, 2012-08-28 apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), lauke, viešoje vietoje, kur UAB „(duomenys neskelbtini)" matininkas J. P. atliko F. M. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo ženklinimo darbus, be jokios priežasties, įžūliais veiksmais ir be teisėto pagrindo į žemės sklypą, išbėgęs iš savo namų rankoje laikydamas 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ZK Nr. (duomenys neskelbtini), jį nukreipė į matininką J. P., po to eidamas ginklą nukreipė į 50-100 metrų atstumu nuo matininko J. P. stovėjusias N. M., L. H., mažametę M. B. grasindamas „tuoj jums parodysiu valstybinę žemę“, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sutrikdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas, t.y. kaip padaręs nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 145 str. l d. LR BK 145 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino. Tokia veika, kaip ji suformuluota kaltinime, jog kaltinamasis, nukreipęs medžioklinį šautuvą iš pradžių į J. P., po to - į nukentėjusiąsias, „grasindamas „tuoj jums parodysiu valstybinę žemę“, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sutrikdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas“, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pagal minėtą straipsnį baudžiamoji atsakomybė galima, kuomet kaltininkas grasina nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, tačiau kaltinime šių esminių nusikalstamos veikos požymių nėra, tik paminėta, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas sutrikdyti jų (nukentėjusiųjų)sveikatą gali būti įvykdytas, tačiau BK 145 str. 1 d. numato atsakomybę tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas ne bet kaip, o sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Tokių aplinkybių (paties grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą) nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu. Nei viena iš teisme apklaustų nukentėjusiųjų, nei liudytojas nepatvirtino, kad kaltinamasis būtų grasinęs nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, jis tik šaukė „parodysiu jums valstybinę žemę“, buvo nukreipęs ginklą į žmones, todėl nukentėjusiosios tokį jo veiksmą suprato kaip grasinimą nužudyti, tačiau grasinimu nužudyti kaltinamasis nebuvo kaltinamas. Be to, liudytojas J. P. į tokius kaltinamojo šauksmus nereagavo, bet apsisukęs nuėjo ir toliau dirbo savo darbą, bei matė, kad kaltinamasis taip pat apsisuko ir nuėjo. Tokios aplinkybės neįrodo nei paties grasinimo sutrikdyti sveikatą fakto, nei jo realumo. Todėl neįrodžius esminių šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, kaltinamasis pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurių vienas priskiriamas nesunkiems (BK 284 str. 1 d.), kitas (BK 253 str. 1 d.) - apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 3, 4 d.), į jų padarymo aplinkybes, motyvą ir tikslą, kaltės formą - tyčią, kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos arešto bausmės, kurios bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.). Atsižvelginat į kaltinamojo amžių (67 m.), į tai, kad jis senatvės pensininkas, gyvena kaimo vietovėje ir verčiasi ūkiškai, nustatytina arešto bausmę atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.). Į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (nuo 2012-08-28 iki 2012-08-30).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lygiavamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10 vnt. 16 kalibro šovinių, kurie perduoti saugoti į VAVPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą ( b. l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos VRM (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.,

nusprendė:

G. S. (G. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 253 str. 1 d. – 30 parų arešto;

- pagal BK 284 str. 1 d. – 25 paroms arešto;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo atlikti bausmę dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-08-28 iki 2012-08-30.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Daiktus: lygiavamzdį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10 vnt. 16 kalibro šovinių, kurie perduoti saugoti į VAVPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos VRM (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė