- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-457-464/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30512-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. J., L. J.
- Atsakovas
- UAB „Emilė“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir L. J. ieškinį atsakovui UAB „Emilė“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai A. J. ir L. J. su ieškiniu (b.l.2-6) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė 2012-09-28 notariškai patvirtintą (notarinio registro Nr. AG-1204) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. J., L. J. ir UAB ,,Emilė“, nutraukti A. J. ir L. J. atsisakius nuo sutarties; nutraukus sutartį taikyti restituciją ir įpareigoti A. J. bei L. J. grąžinti UAB ,,Emilė“ 1 000 000 Lt, gautus pagal 2012-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį, bei sumokėti UAB ,,Emilė“ 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 000 000 Lt, nuo 2012-09-28 iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-09-26, iš viso 50 000 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui vykdyti 2012-09-28 sutartį. Nurodė, kad atsakovas, naudodamasis sutartimi, gali pareikalauti perduoti jam turtą, gali sutartį vienašališkai nutraukti dėl ieškovų kaltės nesikreipiant į teismą (pagal pirkimo-pardavimo sutarties 9.2 p., nes nebaigta rekonstrukcija, turtas neperduotas atsakovui), o gavęs ginčo turtą, atsakovas gali jį perleisti tretiesiems asmenims. Taigi siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir būtina apriboti atsakovo teises, kilusias iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-19 nutartimi (b.l.70-72) netenkino ieškovų A. J. ir L. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuosavybės teisė į perleidžiamus nekilnojamojo turto objektus atsakovui UAB „Emilė“ neperėjo, 2012-09-28 sutartis nėra įvykdyta dėl to, kad patys ieškovai nėra įvykdę įsipareigojimų pagal šią sutartį. Be to, pagal sutartį pirkėjas UAB „Emilė“ prisiėmė įsipareigojimus ne tik pardavėjams, bet ir kitiems subjektams. Teismo vertinimu, šiuo atveju prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis – draudimas atsakovui UAB ,,Emilė“ vykdyti 2012-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį, neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, todėl prašymo netenkintino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai A. J. ir L. J. atskiruoju skundu (b.l.78-79) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį šiuo metu ieškovai atsiskaito su banku, kuris yra įkaito turėtojas, o atsakovas neturi jokių įsipareigojimų bankui, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai ir toliau atsiskaitinėtų su banku, taigi šio asmens interesai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenukentėtų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali imtis veiksmų, kuriais teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal sutarties sąlygas atsakovas, kaip pirkėjas, turi teisę pagal 5.3 p. nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir sutartį nutraukti vienašališkai pagal sutarties 9.2 p. be kreipimosi į teismą, todėl sutarties nutraukimas dėl ieškovų kaltės atneštų jiems žymių nuostolių. Be to, jeigu šiuo pagrindu sutartį nutrauktų atsakovas, ieškovai jos negalėtų nutraukti ieškinyje nurodytu jos nutraukimo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Emilė“ atsiliepimu prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovams palankaus sprendimo priėmimo, nes jie savo reikalavimus sieja su CK 6.228 str. 1 d. 1 d. įtvirtinta esminės šalių nelygybės sąlyga. Tačiau sutarties atsisakymo teise sutarties šalis gali pasinaudoti tik išimtiniais atvejais, o toks šiuo atveju neegzistuoja. Ieškovų reikalavimai nepagrįsti akivaizdžiai, todėl, nesant tikėtino ieškinio pagrindimo, teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, nes draudimas vykdyti 2012-09-28 sutartį apsunkintų atsakovo pareigų įvykdymą ne tik ieškovams, bet ir tretiesiems asmenims. Ieškovai nėra įvykdę sutarties sąlygų, o prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išvengti sutartyje numatytų sutarties netinkamo vykdymo padarinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus (CPK 320 str., 338 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro prielaidų skundžiamos teismo nutarties panaikinimui.
Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantai motyvavo būtinumu išvengti atsakovo reikalavimo perduoti jam sutarties objektą ir galimo šio sutarties objekto perdavimo tretiesiems asmenims, nors tokių atsakovo reikalavimų ar grėsmių neįvardijo, taip pat būtinumu išvengti galinčių atsirasti jiems teisinių padarinių, jeigu ginčo sutartį nutrauktų atsakovas UAB ,,Emilė“ (t.y. pirkėjas). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo būtinybę apsprendžia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo konkrečiu atveju vien atsakovui nustatytas neapibrėžto turinio draudimas vykdyti 2012-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį negali atlikti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos, atsižvelgiant į tą teisinį rezultatą, kurio ieškiniu siekia apeliantai. Šio procesinio dokumento turinys patvirtina, kad apeliantai (pardavėjai) ieškiniu siekia sutartinius santykius nutraukti pagal CK 6.228 str. nuostatas, šį reikalavimą grįsdami įskaitytinai ir atsakovo kliudymu jiems sutartį vykdyti, taip pat prašo taikyti restituciją ir įpareigoti juos grąžinti pirkėjui UAB ,,Emilė“ 1 000 000 Lt įmokas, gautas pagal šią sutartį, negalėtų atlikti. Kokie konkrečiai teismo nustatyti laikini ribojimai ar draudimai padėtų pasiekti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, jeigu jis būtų palankus apeliantams, t.y. sutartis nutraukta, o jie įpareigoti grąžinti gautas iš atsakovo pagal sutartį įmokas su palūkanomis, neįvardijama. Taigi vien šiuo (prašymo neišsamumo ir neapibrėžtumo) aspektu šis prašymas negalėjo būti laikomas pagrįstu ar tenkintinu.
Kita vertus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas yra pareiškęs priešieškinį apeliantams dėl įpareigojimo perduoti nekilnojamąjį turtą ir kainos sumažinimo, vadinasi, yra suinteresuotas sutarties vykdymu, neketina pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, o tai savaime eliminuoja sutarties nutraukimo jo iniciatyva riziką. Dar daugiau, kaip matyti iš šios bylos procesinės eigos, ir pačių apeliantų pozicija reikšmingai pasikeitė nuo pradinio ieškinio reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apylinkės teismas 2013-11-25 nutartimi pagal apeliantų ir atsakovo bendrą prašymą pakeitė ankstesne - 2013-10-15 nutartimi atsakovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pažymėjęs joje, kad ieškovai A. J., L. J., atsakovas UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013-11-19 sudarė susitarimą dėl sandorio vykdymo. Šio susitarimo turinys leidžia teigti, kad šalys jį sudarė siekdamos išspręsti tarpusavio ginčus, kylančius dėl 2012-09-28 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo bei kitų su šios sutarties vykdymu susijusių klausimų, t.y. abi šalys siekia 2012-09-28 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo.
Įvertinus šią aplinkybę, kad po skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmimo šalys kryptingai siekia taikaus ginčo išsprendimo neatsisakant tarpusavio sutartinių santykių ir nesiekiant jų nutraukimo, o derantis dėl sutarties vykdymo sąlygų, darytina išvada, kad šiuo metu keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.