Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-485-2014

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01000-2013-4

2014 m. gegužės 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistajam V. D., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajai R. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytos 2 paros, išbūtos laikinajame sulaikyme nuo 2013-10-20 iki 2013-10-22.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant R. D. iš V. D. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2013 m. spalio 20 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs pasuko savo sutuoktinės R. D. kairę ranką, po to pakėlęs sutuoktinę nešė iš kambario ir paleido, numesdamas ją ant žemės, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairės čiurnos sumušimą, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. D. skunde pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. gali kilti tik tokiu atveju, jei asmuo kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino, ir tai padarė tyčia. Šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta nuteistojo tyčia padaryti R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, R. D. parodymai vertintini kritiškai, kadangi įvykio dieną tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis buvo išgėrę, R. D. nustatytas 0,71 promilės girtumo laipsnis, dėl to R. D. sukilo pavydas ar nepagrįsti įtarimai, kad nuteistasis jai neištikimas. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių, jog jis atlygino nukentėjusiosios gydymo ir laikino nedarbingumo išlaidas, lengvinančiomis. Taip pat lengvinančia aplinkybe pripažintinas ir provokuojantis, rizikingas R. D. elgesys. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, turėjo būti priteista mažesnė civilinio ieškinio suma, kadangi jokių neigiamų pasekmių R. D. sveikatai dėl šio įvykio nekilo, ji pati išprovokavo konfliktą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, ginčija kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas, kad jo veiksmuose nebuvo BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių, skunde taip pat keliamas alternatyvus prašymas – sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl V. D. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia.

Pagrindinis apeliacinio skundo motyvas, kuriuo remiantis V. D. prašo jį dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nuskalstamos veikos išteisinti, yra tyčios nebuvimas jo veiksmuose. Tačiau pažymėtina, kad tokius savo teiginius nuteistasis grindžia tik savo paties nurodomomis aplinkybėmis, kad nukentėjusioji pati išprovokavo konfliktinę situaciją – ji ėmė daužyti jį rankomis į krūtinę, jis, bijodamas, kad nukentėjusioji nesudaužytų kompiuterio, apkabino ją per liemenį ir nešė, nešimo metu nukentėjusioji nuteistąjį puldinėjo, draskėsi, galiausiai atsistūmė kojomis į durų staktą, spintą ar į veidrodį, ir nuteistasis netyčia paleido ją iš rankų, nukentėjusioji nukrito ant grindų ir tokiu būdu pati sau pasidarė nežymius kūno sužalojimus. Vertinant šiuos nuteistojo parodymus, pažymėtina, kad jie nuo nukentėjusiosios parodymų skiriasi iš esmės. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais dėl nukentėjusiosios parodymų nepagrįstumo, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiais atvejais, kai iš kelių asmenų gaunama skirtinga informacija apie tą patį įvykį, vertinant tokių asmenų parodymus, būtina nustatyti, kurie iš jų laikytini patikimais ir objektyviais. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad viskas vyko vaikų kambaryje, nuteistasis sėdėjo ant lovos ir nuolat kalbėjo telefonu, nukentėjusioji įėjusi į kambarį sakė, kad jau 20 val. ir vaikui reikia maudytis, paėmė vaiką už rankos, o V. D. tempė jį į save, vaikas klykė, gavosi susistumdymas. Tuomet nuteistasis griebė nukentėjusiąją už liemens, ketino išnešti, bet nukentėjusioji kojomis įsispyrė į veidrodį, sakė „Vaidai, paleisk“, dukra rėkė „tėti, liaukis“, tuomet jis ją apsuko ir metė ant žemės, nurodė, kad jis ją iš rankų paleido ne netyčia, nebuvo taip, kad jis paleido, o ji nespėjo atsistoti. Nukentėjusioji nukrito ant kairės pusės, suprato, kad viena neatsikels, jai padėjo atsikelti motina (b. l. 50, 98-100). Įvertinus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus, darytina išvada, kad R. D. nuosekliai ir nedviprasmiškai paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl netikėti jos išsamiais parodymais nėra pagrindo. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, o būtent – jai padarytų sužalojimų kiekį, pobūdį bei lokalizaciją, patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2767/13(02), kurioje nurodyta, kad R. D. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairės čiurnos sumušimas, sužalojimai galėjo gautis dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių, t. y. krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius kaire kūno puse, galimai užduotyje nurodytu laiku (b. l. 22). Teisme apklausta nukentėjusiosios motina nurodė, kad įvykio dieną buvo virtuvėje, kai išgirdo dukros šauksmą, vaikai verkė, šaukė „tėti, ką darai“, ji nuėjusi pamatė nukentėjusiąją gulinčią ant žemės, ji skundėsi sužalojimu, kaip V. D. nešė nukentėjusiąją, ji nematė (b. l. 100). Nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, būtent kad nuteistasis apkabinęs per liemenį ją nešė iš kambario, kad ji įsispyrė kojomis į spintą, po ko nuteistasis ją numetė ant žemės, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti jų nepilnamečiai vaikai. Nors apeliaciniame skunde V. D. teisingai nurodo, kad vaikai nebuvo apklausti teisme ir jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo patikrinti, tačiau apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs minėtus nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nemato jokio pagrindo remtis nuteistojo nuo visumos atsietomis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys. Su apeliaciniu skundu pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad nuteistasis gavo trumpąją žinutę „debile kada duosi pinigų“ iš telefono Nr. +37064823134, nepatvirtina jokių nuteistojo skunde dėstomų argumentų, be to, iš pateiktų duomenų nėra aišku, iš kieno telefono numerio žinutė buvo siųsta, nei kas trumposios žinutės siuntėjas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, teisingai rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Kauno apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, kad R. D. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent V. D. nusikalstamais smurtinio pobūdžio veiksmais.

Kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo motyvai dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo. Nuteistojo nuomone, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino nukentėjusiosios gydymo ir laikino nedarbingumo išlaidas, taip pat tai, kad jo elgesį iš esmės lėmė pačios nukentėjusiosios provokuojantis ir rizikingas elgesys.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis yra atlyginęs 356,44 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos (dėl nukentėjusiosios ligos pašalpos išmokėjimo) ir 203,02 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 41, 49). Tačiau pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė apima ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą, tuo tarpu byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra atlygintas, priešingai, nuteistasis apeliaciniame skunde prašo priteistinos žalos dydį dar labiau sumažinti. Todėl, aukštesnio teismo vertinimu, nuteistojo turtinės žalos atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Kauno teritorinei ligonių kasai nesudaro pagrindo šios aplinkybės pripažinti jo atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 str. 1 d. 3 p.

BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismai, spręsdami klausimą, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką jam nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Įvertinus tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, R. D. veiksmuose provokuojančio elgesio teisėjų kolegija neįžvelgia.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent dėl V. D. kaltinime nurodytų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi ji patyrė neturtinę žalą – nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą, kurią įvertino 20 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. D. kaltu dėl nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo, jos pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, nukentėjusiajai priteisdamas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl neteisėto V. D. elgesio, tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-272/2011). Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė jo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, apie banko suteiktus kreditus ir atliekamus išskaitymus vaikų išlaikymui). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis ir vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 str. 1 ir 2 d.) bei siekdama skirtingų interesų pusiausvyros, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir nustatė per didelį neturtinės žalos dydį už nežymų sveikatos sutrikdymą V. D., todėl jis mažintinas iki 500 Lt. Atitinkamai skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., 332 str.,

nutaria:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendį:

Iš V. D. nukentėjusiajai R. D. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.