- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-2419-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14858-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- E. D. B.
- Atsakovas
- AB Swedbank
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) E. D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. B. ieškinį dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo tęsti sutarties vykdymą atsakovui AB Swedbank, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų: R. P. B., notarė S. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
I. E. D. B. pateikė teismui ieškinį (T.1, b.l. 2-7), kuriame prašė pripažinti atsakovo AB Swedbank veiksmus, nutraukiant 2005-09-16 kredito sutartį Nr. 05-061177-FA, neteisėtais ir įpareigoti atsakovą tęsti sutarties vykdymą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005-09-16 trečiasis asmuo – R. P. B., ieškovės sūnus, su atsakovu AB Swedbank sudarė Kredito sutartį Nr. 05-061177-FA (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė R. P. B. 45 470,34 Eur kreditą žemės sklypo įsigijimui. Kredito sutarties užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena daugiau kaip 20 metų. Trečiasis asmuo 2005-09-27 įsigijo 0,5950 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvoje prasidėjus ekonominei krizei, ieškovės sūnaus verslas žlugo, jis nutraukė mokėjimus pagal Kredito sutartį. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo neinformavo ieškovės apie netinkamą Kredito sutarties vykdymą. Ieškovei tik vėliau tapo žinoma, jog 2011-08-02 trečiasis asmuo su atsakovu pasirašė susitarimą Nr. 05-061177-FA/11-030458-FA-1 dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriuo iki 2011-08-02 buvo atidėtas palūkanų mokėjimas, nustatyta kredito grąžinimo pradžios data – 2012-02-20. 2012-09-20 trečiasis asmuo su atsakovu pasirašė dar vieną susitarimą Nr. 05-061177-FA/11-030458-FA-2, pagal kurį kredito grąžinimas atidėtas iki 2013-01-20. Ieškovė pažymėjo, kad apie minėtus susitarimus ji nebuvo informuota ir tik 2014 m. pradžioje gavo Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2014-01-03 vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovė tik vėliau sužinojo iš trečiojo asmens, kad jis bandė tartis su atsakovu dėl sutarties atnaujinimo, tačiau derybos buvo nesėkmingos ir atsakovas Kredito sutartį nutraukė. Trečiojo asmens skola 2013-11-20 dienai buvo 4991,99 Eur (17 236,34 Lt). Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas jos neinformavo apie Kredito sutarties nutraukimą, neišaiškino jai teisės, numatytos CK 4.1941 str. 2 d., kad jeigu prievolė gali būti įvykdyta dalimis, įkaito davėjas turi teisę prašyti sustabdyti išieškojimą iš hipotekos objekto įvykdydamas prievolės dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB Swedbank pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (T.1, b.l. 50-59), kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-08-31 R. P. B. pateikė atsakovui paraišką dėl paskolos suteikimo, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, kadangi pageidauja įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2005-09-16 tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta Kredito sutartis, remiantis kuria R. P. B. buvo suteiktas 45 470,30 Eur kreditas. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu įkeistu, E. D. B. nuosavybės teise priklausančiu, nekilnojamuoju turtu bei UAB „Dormeka“ laidavimu pagal 2005-09-16 laidavimo sutartį Nr. 05-061177-LA1. Atsakovas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apygardos teismas 2007-12-20 UAB „Dormeka“ iškėlė bankroto bylą, o 2008-10-17 nurodyta bendrovė buvo likviduota.
Atsakovas paaiškino, kad R. P. B. 2010-2011 m. pradėjo nevykdyti Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pradelsti mokėjimai pradėjo didėti, todėl atsakovas įspėdavo trečiąjį asmenį apie nevykdomus įsipareigojimus, tačiau R. P. B. sutarties pažeidimų neištaisydavo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2011-07-20 raštais R. P. B. bei E. D. B. pranešė apie susidariusią skolą pagal Kredito sutartį. Trečiasis asmuo sutiko tęsti kreditavimo teisinius santykius ir sumokėti dalį pradelstos skolos, todėl tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas 2011-08-02 susitarimas dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriuo buvo atidėtas kredito dalinių įmokų grąžinimo terminas iki 2012-02-20, tačiau trečiasis asmuo nurodyto 2011-08-02 susitarimo nevykdė, todėl atsakovas 2012-05-21 bei 2012-07-02 raštais informavo trečiąjį asmenį, o 2012-07-02 raštu – E. D. B., apie Kredito sutarties pažeidimus. R. P. B. vėl sutiko tęsti kreditavimo teisinius santykius, sumokėti dalį pradelstos skolos, todėl tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2012-09-20 vėl buvo pasirašytas susitarimas dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriuo buvo atidėtas kredito dalinių įmokų grąžinimo terminas iki 2013-01-20. R. P. B. po 2012-09-20 susitarimo taip pat nevykdė savo įsipareigojimų, todėl bankas 2013-04-10 raštu pranešė trečiajam asmeniui apie sutarties pažeidimą. Trečiajam asmeniui ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų, atsakovas 2013-05-17 raštais informavo trečiąjį asmenį bei ieškovę apie susidariusią skolą, kurios nesumokėjus iki 2013-06-26, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013-06-26 bei prievolės grąžinti visą skolą per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo. Trečiajam asmeniui nepašalinus Kredito sutarties pažeidimų, sutartis nuo 2013-06-26 buvo nutraukta. R. P. B. negrąžinus visos skolos, atsakovas 2013-11-21 kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kurį 2014-01-03 išdavė Vilniaus miesto 28-asis notaro biuras. Vykdomasis įrašas 2014-01-20 buvo pateiktas vykdymui. 2013-11-20 dienai trečiojo asmens pradelsti mokėjimai (tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų nutraukta) sudarė 5487,02 Eur. Atsakovas papildomai nurodė, jog ieškovė 2012-02-01 sumokėjo 139,22 Eur palūkanų ir 1,10 Eur delspinigių, todėl tai, atsakovo nuomone, paneigia ieškovės teiginius, jog ji nieko nežinojo apie Kredito sutarties vykdymą. Atsakovas paaiškino, jog R. P. B. papildomai laidavo už bankrutavusios UAB „Dormeka“ prisiimtus įsipareigojimus, kurių negrąžintas skolos likutis sudaro 788 926,69 Lt, tuo tarpu iš suteikto kredito įsigytą žemės sklypą 2008-07-14 pardavė.
Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji nebuvo informuota apie netinkamą Kredito sutarties vykdymą ir apie jos nutraukimą bei pažymėjo, jog ieškovei 2011-07-20 bei 2013-05-17 buvo siunčiami raštai dėl Kredito sutarties netinkamo vykdymo, iš kurių ieškovė žinojo apie Kredito sutarties pažeidimus ir gręsiantį jos nutraukimą, be to, aplinkybę, jog ieškovė žinojo apie Kredito sutarties netinkamą vykdymą, patvirtina ir tai, jog 2012-02-01 ieškovė sumokėjo dalį skolos.
Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, jog tarp atsakovo ir R. P. B. susiklostę kreditavimo santykiai turi būti vertinami remiantis vartotojų teises ginančiomis teisės normomis. Paaiškino, kad trečiajam asmeniui suteiktas kreditas nebuvo skiriamas trečiojo asmens, kaip vartotojo, ar jo šeimos, poreikiams tenkinti, o buvo skirtas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, vėliau jį pardavus – gauti pelną. Atsakovas pažymėjo, jog Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju kreditas R. P. B. buvo suteiktas ne jo ar šeimos vartojimo poreikiams tenkinti, o konkrečiam žemės sklypui, esančiam Rusnės mstl., Rusnės sen., Šilutės r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkti. AB Swedbank nutraukė Kredito sutartį konstatavęs Kredito sutarties esminius pažeidimus, t.y. rėmėsi CK 6.217 str. nuostatomis. Kredito sutarties nutraukimo dieną R. P. B. savo įsipareigojimų vykdymą buvo pradelsęs 188 dienas, todėl atsakovas negalėjo tikėtis, jog sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Skolininkas sistemingai laiku nevykdė prievolės mokėti kredito įmokas, faktiškai nusišalino nuo derybų dėl sutarties vykdymo, jo procesinis elgesys ir nagrinėjamoje byloje buvo pasyvus. Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininko elgesys pagrįstai davė pagrindą nukentėjusiai šaliai (kreditoriui) nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovės pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti. Ieškovė nurodė:
1) nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo įrodyti, kad tinkamai informavo ieškovę apie tai, kad skolininkui trečiajam asmeniui pažeidus Kredito sutartį, ji turi mokėti įmokas už skolininką, kitaip atsakovas turės teisę kreiptis į antstolį dėl ieškovės buto pardavimo iš varžytinių.
2) pirmos instancijos teismas sprendė iš atsakovo pateiktos 2015-01-09 skolos paskaičiavimo kortelės. Šis rašytinis įrodymas, nors pavadintas „paskaičiavimo kortelė", apskaičiavimų nepateikia, jame nenurodytas laikotarpis, nenurodytos sumos, kurias mokėjo ieškovė ir kaip šios sumos buvo paskirstytos. Atsakovo pateikta lentele pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis spręsdamas apie įsiskolinimo pagal Kredito sutartį dydį.
Atsiliepimas
Atsakovas Swedbank AB pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą, su juo nesutinka ir paršo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė:
Šalies argumentai
1) Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pasirašant hipotekos lakštą „Swedbank", AB neinformavo apeliantės apie tai, jog tuo atveju, jeigu kredito gavėjas neįvykdys Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, apeliantei nuosavybės teise priklausantis „Swedbank, AB įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių, bei kad „Swedbank", AB Kredito sutarties vykdymo metu privalėjo informuoti apeliantę apie teisės aktų pasikeitimus. „Swedbank", AB tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti kredito gavėją ir apeliantę apie pasekmes, kurios atsiras tuo atveju, jeigu nebus ištaisyti Kredito sutarties pažeidimai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (pranešimai apeliantei) patvirtina, kad jai buvo pranešta apie tai, jei per atitinkamą terminą nesumokėjus pradelstos skolos sumos „Swedbank", AB nutraukia Kredito sutartį ir reikalauja per 10 dienų sugrąžinti visą skolą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad „Swedbank", AB tinkamai informavo apeliantę.
2) Kaip matyti iš R. P. B. 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateiktos Paraiškos paskolai, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, gauti, R. P. B. nurodė, kad kreditas reikalingas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Taigi, suteiktas kreditas nebuvo skiriamas R. P. B., kaip vartotojo poreikiams tenkinti, o buvo skirtas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o vėliau jį pardavus gauti pelną. Kaip matyti iš minėtos paraiškos, kreditas buvo suteikiamas jo grąžinimą užtikrinant nekilnojamojo turto įkeitimu, o turtą įkeitė ne kredito gavėjas o apeliantė. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Kredito sutartimi suteikto kredito paskirtis nebuvo R. P. B. ar jo šeimos būtinųjų poreikių tenkinimui.
3) Kredito sutartis buvo nutraukta remiantis kreditavimo veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis taip pat yra suderintas su CK reikalavimais. Remiantis CK, esminės kreditavimo sutarties sąlygos yra pinigų perdavimas (iš kredito davėjo pusės), bei kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas (iš kredito gavėjo) (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str. 2 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d.). Kredito sutarties nutraukimas nuo 2013 m. birželio 26 d. buvo atliktas ne dėl atskiro ir/ar pavienio Kredito sutarties pažeidimo (pvz. vienos mėnesinės įmokos nesumokėjimo), bet esant ir tebesitęsiant sistemingam prievolės pažeidimui, ir visiškai nepasiteisinus kredito dalių mokėjimo atidėjimui. Kredito sutarties nutraukimo dieną R. P. B. savo įsipareigojimų vykdymą buvo pradelsęs 188 dienas.
4) R. P. B. buvo tinkamai informuotas apie gresiantį Kredito sutarties nutraukimą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad išvengtų tokių pasekmių. Apie gręsiantį Kredito sutarties nutraukimą buvo informuota ir apeliantė E. D. B..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl kredito sutarties netinkamo vykdymo pasekmių.
Nagrinėjamu atveju kreditas R. P. B. buvo suteiktas ne jo ar šeimos vartojimo poreikiams tenkinti, o konkrečiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkti. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes pagrįstai sprendė, jog apeliantė neįrodė, kad Kredito sutartimi suteiktas kreditas būtų panaudotas trečiojo asmens asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl ginčo Kredito sutartis nekvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.2281 str., CPK 178,185 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas AB Swedbank nutraukė Kredito sutartį konstatavęs Kredito sutarties esminius pažeidimus, t.y. rėmėsi CK 6.217 str. nuostatomis, todėl vertinant Kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju skolininkas – trečiasis asmuo R. P. B., pažeidė sutartį iš esmės. Atsakovas nutraukdamas ginčo sutartį iš esmės rėmėsi CK 6.217 straipsnio nuostatomis, kuris reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir šių normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pateiktą kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB ,,Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skolininkas sistemingai laiku nevykdė prievolės mokėti kredito įmokas, faktiškai nusišalino nuo derybų dėl sutarties vykdymo, jo procesinis elgesys ir nagrinėjamoje byloje buvo pasyvus. Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininko elgesys pagrįstai davė pagrindą nukentėjusiai šaliai (kreditoriui) nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Kredito sutarties nutraukimo dieną R. P. B. savo įsipareigojimų vykdymą buvo pradelsęs 188 dienas.
CK 4.194¹ str. 2 d. numatyta, kad jeigu hipoteka užtikrinta prievolė gali būti įvykdyta dalimis, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę prašyti sustabdyti išieškojimą iš hipotekos objekto įvykdydamas prievolės dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas. Nagrinėjamu atveju Kredito sutartis buvo nutraukta ir kreditorius (atsakovas) pareikalavo visos prievolės įvykdymo iš karto, t.y. neįvykdytos prievolės dalis sudarė visą kredito sumą (kartu su paskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis). 2014-01-03 išduotame Vykdomajame įraše nurodyta, kad nesumokėtos skolos dalies dydis sudaro 34 735,80 Eur, 1307,95 Eur nesumokėtų palūkanų, 471,42 Eur delspinigių, 177,50 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 157,50 Lt nesumokėtas turto draudimo mokestis, 30,03 Lt delspinigiai už nesumokėtą turto draudimą, 323,16 Lt notaro atlyginimas, iš viso – 36 692,67 Eur ir 510,69 Lt (T.1, b.l. 138;139-140). Kaip minėta, apeliantė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo dalį skolos (28 143,14 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą (T.1, b.l. 31; T.2, b.l. 11;19;35;50-51), 1440,35 Lt vykdymo išlaidų antstoliui R. V. (T.2, b.l. 61) ir 933,64 Lt skola AB Swedbank (T.2, b.l. 62), tačiau, atsakovo paskaičiavimu, 2015-01-09 dienai pagal Kredito sutartį liko nesumokėtas 29 604,54 Eur kredito likutis, 1392,18 Eur palūkanos bei 1991,81 Eur įstatyminės palūkanos, iš viso – 32 988,53 Eur suma (T.2, b.l. 53-54). Pagal CK 4.1941 str. 2 d. taisyklę, skolininkas (įkaito davėjas), norėdamas sustabdyti išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto procedūras ar apsaugoti hipoteka įkeistą daiktą nuo priverstinio realizavimo, privalo įvykdyti visą neįvykdytą prievolės dalį, o ne tik tą, kuri buvo neįvykdyta hipotekos kreditoriui kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (CK IV knygos komentaras). Nagrinėjamu atveju apeliantės įmokos, kurios pervestos bankui iš antstolio depozitinės sąskaitos, sudarė 29 076,78 Lt / 8421,22 Eur (28 143,14 Lt + 933,64 Lt), ir visos neįvykdytos prievolės sumos (32 988,53 Eur) nepadengė.
Reikėtų pažymėti tai, jog Kredito sutarties nutraukimo pagrindas priklausė išimtinai nuo R. P. B. veiksmų ir nebuvo niekaip susijęs su „Swedbank", AB įsipareigojimais arba valia. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas tinkamai bendradarbiavo su R. P. B. ir su apeliante. Kredito sutartis nutraukta ne formaliai laikantis Kredito sutarties sąlygų. Kredito sutarties pažeidimo metu R. P. B. ne tik negrąžino skolų, bet taip pat nepasiūlė kitokio Kredito sutarties pažeidimo pašalinimo būdo, nepateikė įrodymų, kad ateityje turės galimybių tinkamai vykdyti Kredito sutartį. Kredito sutarties nutraukimo metu R. P. B. buvo nemokus ir byloje nėra duomenų, jog jo turtinė padėtis nepagerėjo šiuo metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas „Swedbank“ AB jokių dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.