Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-756-238-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-03-05
Bylos Nr.: A-756-238-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas: Ž. V.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A756 – 238/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai Ž. V. ,atsakovo atstovui L. P. ,vertėjai Galinai Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Ž. V. skundu (I t. b. l. 3–6) ir patikslintu skundu (I t. b. l. 68?73) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 100 Lt turtinės žalos ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą

Nurodė, kad 2006 m. gruodžio 20 d. iš Vilniaus miesto Senamiesčio policijos nuovados (toliau – ir Nuovada) pareiškėja gavo šaukimą dėl 2006 m. lapkričio 10 d. piketo prie Prezidentūros, kuriame parašyta, kad 2006 m. gruodžio 21 d. 11 val. ji turinti kaip liudytoja atvykti į Nuovadą pas tyrėją Ž. K. . Tą pačią 2006 m. gruodžio 20 d. ji pateikė Nuovadai pareiškimą, kuriame teiravosi, iš kur ši gavo jos duomenis – pavardę, adresą, ir kuo remiantis ji turi duoti parodymus kaip liudytoja. Atsakymo negavo. 2006 m. gruodžio 21 d. susirgo jos anūkė. Apie 11 val. pareiškėja skambino šaukime nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. 2007 m. vasario mėnesį iš sodo bendrijos, kurioje gyvena, gyventojo pareiškėja sužinojo, kad internete yra paskelbta jos paieška. 2007 m. vasario 26 d. ji pateikė prašymą Informatikos ir ryšių departamentui, norėdama sužinoti, ar iš tikrųjų paskelbta jos paieška ir kokiu tikslu. 2007 m. kovo 6 d. paskambinusi pareiškėjai į mobilųjį telefoną Nuovados pareigūnė R. Ž. paaiškino, kad ji atvyko pas pareiškėją į namus su protokolu, kurį reikia pasirašyti. Pareiškėja nurodė, kad protokolo nepasirašys, kadangi dar negavo atsakymo į 2006 m. gruodžio 20 d. pareiškimą Nuovadai. Pareigūnė pasakė, kad bylą perduos teismui ir pareiškėjai reikės mokėti baudą. 2007 m. kovo 7 d. pareiškėjai užėjus į Informatikos ir ryšių departamentą dėl 2007 m. vasario 26 d. prašymo, darbuotoja paprašė jos užeiti kitą dieną. 2007 m. kovo 8 d. jai buvo įteiktas šaukimas 2007 m. kovo 2 d. atvykti pas tyrėją R. Ž. . Tą pačią 2007 m. kovo 8 d. pareiškėja pateikė pareiškimą ir prašymą Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vėliau pareiškėja užėjo į Informatikos ir ryšių departamentą atsiimti pažymos Nr. 6-7-13R-V40, kurioje buvo parašyta, kad ji yra ieškoma nuo 2007 m. vasario 7 d. kaip asmuo, vengiantis administracinės atsakomybės. Departamente prie jos priėjo policininkas S. C. ir Nuovados tyrėja R. Ž., kuri pasakė, kad pažymėjimo dar neturi, nes neseniai pradėjo dirbti. Pažymėjimą turėjo tik S. C. R. Ž. ją kaltino, kad 2007 m. kovo 2 d. neatvyko į policijos nuovadą ir kad nepaskambino telefono numeriu, nurodytu policijos šaukime. Pareiškėja nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamente ji buvo žeminama ir priversta pasirašyti 2007 m. kovo 8 d. protokolą. Pažymėjo, kad yra rusakalbė, tačiau rašant protokolą vertėjo nebuvo. Priešintis bijojo, todėl protokole paaiškino, kad yra pensininkė ir neprisimena, kas buvo prieš keturis mėnesius. Ji nesislėpė, todėl paskelbtą paiešką vertina kaip įžeidimą, tyčiojimąsi ir grasinimą. Tyrėja R. Ž. nurodė, kad ieškojo pareiškėjos, buvo atvažiavusi pas pareiškėją į namus 2007 m. kovo 6 d., o 2007 m. kovo 8 d. – į Vilniaus rajono apylinkės teismą, tačiau pavėlavo, o visą kitą informaciją pareiškėja gausianti teisme. Su bylos medžiaga pareiškėjai susipažinti neleido. Pareiškėja mano, kad 2007 m. kovo 7 d. Informatikos ir ryšių departamente pažyma jai nebuvo išduota tyčia, kadangi pažymos data yra 2007 m. kovo 7 d. Informatikos ir ryšių departamentas, surašydamas šią pažymą, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą informacijos išsamumo principą. Nuovados pareigūnų veiksmus pareiškėja vertina kaip neteisėtus ir pažeidžiančius Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnį. Informatikos ir ryšių departamente buvę policijos pareigūnai naudojo fizinę jėgą, ją vilko koridoriumi, laikydami už parankių. Dėl šių veiksmų ji patyrė 100 Lt turtinę ir 300 000 Lt neturtinę žalą. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą (I t. b. l. 126–128) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylas asmens dalyvavimas yra privalomas, todėl jei pagal gautą šaukimą asmuo vengia atvykti, jis gali būti atvesdintas. Pareiškėja nepateikė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių galima būtų neatvykti į apklausą, todėl buvo pagrindas jos elgesį įvertinti kaip administracinės atsakomybės vengimą ir paskelbti jos paiešką. Pareiškėja nedetalizavo, kokiais konkrečiais Nuovados veiksmais jai buvo padaryta žala, taip pat nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Nuovados veiksmų. Pareiškėjos teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis. Iš jos skundo neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės lėmė pareiškėjos reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 300 000 Lt. Pareiškėjos skundas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-2003, 2007-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A16 -855/200), kadangi civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas, o neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus arba sudaryti kliūtis, kurios yra sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėja nepagrindė visų sąlygų, būtinų norint taikyti civilinę atsakomybę, o prašoma žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu (II t. b. l. 107?112) pareiškėjos Ž. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.Nustatė, kad 2006 m. lapkričio 10 d. Nuovadoje buvo gautas ir registruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie tai, kad 2006 m. lapkričio 10 d. 11.18 val. prie Prezidentūros vyksta piketas. Į įvykio vietą nuvyko Nuovados tyrėjas D. P. ir vyr. patrulis S. C. , kurie teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykę užsirašė kelių piketuojančiųjų duomenis (paprašė jų pateikti asmens dokumentus). Pagal Vadovybės apsaugos darbuotojų nurodymą, pikete dalyvavo V. J., Ž. V. ir S. V. . Tuo metu pareigūnai protokolo nesurašė, tik surinko duomenis apie piketuotojus ir kitą svarbią informaciją. Tarnybiniuose pranešimuose nurodė pikete dalyvavusius asmenis. Pirminė policijos pareigūnų apie piketą surinkta medžiaga buvo perduota tyrėjai Ž. K. . Remdamasis byloje esančiais duomenimis bei liudytojos Ž. K. parodymais teismas nustatė, kad tyrėja 2006 m. gruodžio 20 d. siuntė pareiškėjai šaukimą atvykti į apklausą 2007 m. gruodžio 21 d. 2006 m. gruodžio 20 d. Nuovada gavo pareiškėjos pareiškimą, kuriame klausiama, kodėl ji yra kviečiama kaip liudytoja ir kokiu būdu gauti jos asmeniniai duomenys. Liudytoja Ž. K. parodė, kad pareiškėja buvo kviesta į apklausą, nes reikėjo nustatyti piketo prie Prezidentūros organizatorių. Pareiškėjai buvo siųsti šaukimai, į kuriuos ji atsakė raštu. Į apklausas pareiškėja neatėjo, kartą skambino telefonu ir informavo, kad nedalyvaus tol, kol nebus atsakyta į jos raštus. Ž. K. nurodė, kad asmuo pirmą kartą kviečiamas kaip liudytojas, kol nėra nustatytas pažeidėjas. Ji turėjo ne tik apklausti pareiškėją, bet ir surašyti protokolą, tai buvo paaiškinta pareiškėjai telefonu. Ž. K. ieškojo pareiškėjos pagal jos gyvenamąją vietą, važiavo į jos namus. Ištyrusi medžiagą bei gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą, kad dėl leidimo organizuoti piketą kreiptasi nebuvo, 2006 m. gruodžio 29 d. Ž. K. surašė teikimą dėl informacijos patikrinimo, kuriame siūlė nustatyti asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 188⁷ straipsnyje, ir pradėti prieš juos administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Ji priėmė nutarimą Nr. N-1 paskelbti Ž. V. paiešką, kadangi ši vengė administracinės atsakomybės. 2007 m. vasario 26 d. pareiškėja pateikė prašymą Informatikos ir ryšių departamentui norėdama sužinoti, ar iš tikrųjų jos paieška paskelbta ir kokiu tikslu. Atsakant į prašymą 2007 m. kovo 7 d. pažymoje Nr. 6-7-13R-V40 nurodyta, kad pareiškėja yra ieškoma nuo 2007 m. vasario 7 d. kaip asmuo, vengiantis administracinės atsakomybės. Su administracinio teisės pažeidimo protokolu pareiškėja buvo supažindinta 2007 m. kovo 8 d., ji protokole pasirašė ir nurodė, kad dėl pažeidimo padarymo nesutinka. Liudytojai S. C. ir R. Ž. nurodė, kad minėtą dieną jie buvo Informatikos ir ryšių departamente, pamatę pareiškėją, laukiančią pažymos, prie jos priėjo ir paprašė paeiti į šalį, kur ji bus supažindinta su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Prieš pareiškėją fizinės naudos nenaudojo, elgėsi taktiškai, ten yra vaizdo kameros, buvo daug žmonių, pareiškėja kartu eiti sutiko savo noru, nes buvo suinteresuota susipažinti su medžiaga. Pareigūnai nurodė, kad žinojo jos elgseną, todėl vežė dokumentus ir administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą į Informatikos ir ryšių departamentą, kad supažindintų pareiškėją ir nereikėtų jos atvesdinti. Pareiškėja visą jų pokalbį įrašė į diktofoną. Teismas nustatė, kad liudytojų parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai aktyviai ieškojo pareiškėjos išrašydami jai šaukimus dalyvauti apklausose 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 22 d. ir 2007 m. kovo 2 d., kreipėsi dėl informacijos apie pareiškėjos gyvenamąją vietą į „Sodrą“, Lietuvos darbo biržą ir kitas įmones ir įstaigas, 2007 m. kovo 6 d. skambino pareiškėjai telefonu (šią aplinkybę nurodė ir pareiškėja), vyko į jos gyvenamąją vietą, bendravo su jos marčia ir prašė pranešti pareiškėjai apie jos būtiną dalyvavimą apklausoje, vyko į teismo posėdį Vilniaus rajono apylinkės teisme, kuriame turėjo dalyvauti pareiškėja. Kadangi pareiškėjos nerado, paskelbė jos paiešką. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja 2006 m. lapkričio 10 d., t. y. piketo Prezidentūroje dieną, Prezidento kanceliarijai pateikė skundą, kuriame yra nurodytas jos vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir pažymėjo, jog tai rodo, kad policijos pareigūnai duomenis apie ją gavo teisėtu būdu. Pažymėjo, kad aplinkybės, kad dalyvavo pikete, pareiškėja neginčija, neneigia liudytojų nurodytų aplinkybių, kad šaukimus gavo, tačiau pareigūnams pareiškėja paaiškino, kad pagal šaukimus į apklausą neatvyks, kol negaus atsakymo į klausimą, iš kur buvo gauti duomenys apie ją. Pareiškėja nurodė, kad su tyrėja bendravo telefonu, kad policijos pareigūnai jos ieškojo namuose, bendravo su jos marčia, kuri davė pareiškėjos telefono numerį, pripažino, kad Informatikos ir ryšių departamente ji buvo supažindinta su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 5, 7, 23 straipsniais, 6 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, kad ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. Pagal ATPK 259¹ straipsnio 1 dalį, pagal 188⁷ straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus turi tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, o remiantis ATPK 224 straipsnio 1 dalimi, ATPK 188⁷ straipsnyje nustatytas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai). Pagal ATPK 272 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo, nustatyto 188⁷ straipsnyje, bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Rėmėsi ATPK 263 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad svarbu nustatyti, ar pareigūnai laikėsi įstatymuose nustatytų administracinių procedūrų, tirdami administracinį pažeidimą ir skelbdami paiešką. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4 RN patvirtintoje Asmenų paieškos instrukcijoje nustatyta, kad asmens paieška – tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją organizuojami ir vykdomi paieškos veiksmai siekiant surasti ir (ar) sulaikyti asmenį (arba nustatyti jo buvimo vietą). Pagal šios instrukcijos 7 punktą, teritorinės policijos įstaigų viešosios policijos pareigūnai pagal kompetenciją ieško: asmenų, vengiančių administracinės atsakomybės (8.9 punktas); liudytojų, kurių buvimo vieta nežinoma (8.10 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad policijos pareigūnai buvo išnaudoję visas priemones ir būdus, siekdami, kad pareiškėja dalyvautų apklausoje kaip liudytoja, ir teisėtai įstatymų nustatyta tvarka paskelbė pareiškėjos paiešką. Kad pareiškėja vengė atvykti į apklausai, patvirtina tai, kad gavusi šaukimus atvykti kaip liudytoja, kuriuose nurodyta, kokiu tikslu ji yra kviečiama (2006-11-10 piketo prie Prezidentūros aplinkybėms išsiaiškinti), nė vienoje apklausoje nedalyvavo ir į visus šaukimus atsakė raštais (2007-12-20, 2006-12-22 atsakovui, 2007-03-07 ir 2007-03-13 teikė prašymus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui), kuriuose nurodydavo, kad prašo informacijos, iš kur buvo gauti jos duomenys ir kokiu tikslu ji kviečiama į apklausas. Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovas veikė pagal savo kompetenciją, teisėtai atliko veiksmus, t. y. rinko duomenis, medžiagą, atliko tyrimą pagal ATPK nuostatas ir pagrįstai paskelbė paiešką pagal Asmenų paieškos instrukcijoje nustatytą tvarką. Pažymėjo, kad CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos, t. y.: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Asmuo, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi pareiškėja, teikdama skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtinės žalos sąvoka pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Teismas, patikrinęs visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ištyręs jos pateiktus įrodymus ir iškeltas abejones dėl atsakovo veiksmų bei išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiškėjai. Byloje nebuvo nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Konstatavo, kad nenustačius atsakovo neteisėtos veikos ir pareiškėjos patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Apeliaciniu skundu (b. l. 138?142) pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 100 Lt turtinės žalos ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui paduoto skundo priėmimo klausimas bei bylos nagrinėjimas pagal minėtą skundą buvo vilkinami teismo nutartimis, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurioje yra nurodyta, kad bylos teismuose privalo būti išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką. Dėl minėtų priežasčių nuolat reikėjo rašyti atskiruosius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o advokatas L. I. , paskirtas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, pareiškėjai nepadėjo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja V. B. bylą nagrinėjo akivaizdžiai šališkai, tyčia painiojo aplinkybes ir datas, bylos lapus. Nurodo, kad nors teismas nustatė, kad 2006 m. lapkričio 10 d. Nuovadoje buvo gautas ir registruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas dėl piketo prie Prezidentūros, tai neatitinka tikrovės. Teisėja neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjai buvo taikomi operatyvinės veiklos įstatymo pagrindai. Atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo praktiką, pareiškėjai nebuvo garantuota efektyvi teisinė gynyba, nors operatyviniai veiksmai prieš ją buvo vykdomi. Remiasi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos preambulės trečia pastraipa, 29 straipsnio 2 punktu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 7, 10, 11, 13 straipsniais, Europos policininkų chartijoje pabrėžiamomis policininkų pareigomis ir nurodo, kad jos teisių apsaugos mechanizmas buvo grubiai pažeistas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnų pareiga – gerbti asmenų garbę ir orumą – tai viena iš svarbiausių jų pareigų. Garbė ir orumas apibūdina asmenybę, atskleidžia jos visuomeninę ir dorovinę vertę. Asmens garbę ir orumą gina civilinės teisės normos. Policijos pareigūnai turi atsakyti už tai, kad pažeidė pareiškėjos garbę ir orumą, paskleisdami apie ją tikrovės neatitinkančias žinias. Teisėja pareiškėjos skundą atmetė, vadovaudamasi atsakovo atsiliepimu, kuris buvo pateiktas teismui praleidus terminą, bei pareigūnų melagingais tarnybiniais pranešimais ir parodymais teismo posėdžių metu. Vyriausiojo policijos komisariato apskrities viršininkas A. T. pateikė teismui melagingus paaiškinimus, kad neva pareigūnai pareiškėjos ieškojo, o ji neva vengė administracinės atsakomybės, todėl paieškos paskelbimas jai buvo neišvengiamas, kad dėl paieškos skelbimo policijos pareigūnai remiasi riboto naudojimo dokumentu, su kuriuo gali susipažinti tik teismas. Tyrėjos Ž. K. tarnybiniai pranešimai yra sufabrikuoti, nes prie Prezidentūros nei tyrėjo D. P. , nei vyr. patrulio S. C. piketo metu nebuvo, tą patvirtina 2006 m. lapkričio 10 d. G. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nėra nurodyta ir pareiškėjos pavardės. Tai įrodo, kad piketo dieną jos pavardės niekas neklausė, asmens dokumentų ji niekam nerodė. Policijos pareigūnai, jeigu jie iš tikrųjų būtų atvykę į įvykio vietą, galėjo tą pačią dieną surašyti protokolus arba apklausti piketuotojus. Tyrėja Ž. K. melavo, kad ieškojo pareiškėjos ir daugkart buvo atvažiavusi į pastarosios namus. Byloje yra tik vienas Ž. K. šaukimas iki pareiškėjos paieškos paskelbimo – atvykti į nuovadą 2006 m. gruodžio 21 d. Kad pareiškėja atsakomybės nevengė, įrodo tai, kad 2006 m. gruodžio 20 d. ji atvyko į Nuovadą, bet tyrėjos Ž. K. darbo vietoje nerado. Šaukimas atvykti 2007 m. kovo 2 d. (kurį pareiškėja gavo tik 2007-03-08) parašytas jau po paieškos paskelbimo. Tyrėja R. Ž. ieškojo pareiškėjos taip pat jau po paieškos paskelbimo. Pareiškėja pažymi, kad tyrėjos R. Ž. pareiškimai telefonu, kad administracinis teismas pripažins pareiškėją pažeidėja ir skirs jai didelę baudą, nesuderinami su nekaltumo prezumpcijos principu. Neatitinka tikrovės teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad tyrėja 2007 m. gruodžio 4 d. skambino, norėdama iškviesti pareiškėją į apklausą, kad 2007 m. gruodžio 6 d. tyrėja gavo pakartotinį pareiškėjos raštą, kad 2006 m. gruodžio 11 d. registruotu laišku pareiškėjai išsiųstas šaukimas, kad 2006 m. gruodžio 18 d. nuovadoje gautas dar vienas pareiškėjos raštas. 2006 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime parašyta, kad tyrėja Ž. K. bendravo su V. J. ir 2007 m. gruodžio 4 d. skambino V. J. , o ne pareiškėjai. 2006 m. gruodžio 21 d. pareiškėja pati skambino tyrėjai Ž. K. , tačiau niekas neatsiliepė. Teismas galėjo šį faktą patikrinti, išreikalavęs pareiškėjos bei tyrėjos Ž. K. telefonų pokalbių išklotines. Teisėjos nurodytame bylos lape (I t. b. l. 90) yra ne pareiškėjos raštas, o tyrėjos Ž. K. melagingas tarnybinis pranešimas. Teisėja V. B. sprendimą nepagrįstai remia tyrėjos Ž. K. abstrakčiais parodymais. Tyrėja neturėjo pagrindo nustatyti, ar pareiškėja padarė pažeidimą, neturėjo pagrindo rašyti jai protokolo, juolab rašyti nutarimą paskelbti jos paiešką. Nutarime parašyta, kad tyrėja išnagrinėjo medžiagą (neaišku, kokiu būdu, nes nė karto nekalbėjo su pareiškėja) ir nustatė, kad pareiškėja (neaišku, kodėl būtent pareiškėja, nes pikete dalyvavo aštuoni žmonės, tarp jų ir V. M. , kuri tuo metu turėjo leidimą organizuoti protesto akciją, pasistatant prie S. Daukanto aikštės palapinę) savo veiksmais padarė pažeidimą, nes neinformavo savivaldybės apie piketą. Taip pat tyrėja Ž. K. 2007 m. vasario 6 d. nutarime nustatė, kad pareiškėja neatvyko pagal šaukimus (nors buvo tik vienas šaukimas) ir dėl to neatmetama galimybė, kad ji vengia administracinės atsakomybės. Ž. K. taip pat nurodė, kad 2006 m. gruodžio 20 d. pareiškimu pareiškėja neva vilkina medžiagos nagrinėjimą. Jei tyrėja Ž. K. būtų raštiškai atsakiusi į klausimus, išdėstytus minėtame pareiškime, nebūtų buvę jokio vilkinimo, nebūtų buvę bylos Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, taip pat ir šios (nagrinėjamos) bylos. Policijos pareigūnų bylos medžiaga yra melaginga, sufabrikuota, policijos pareigūnų veiksmai yra nepagrįsti, neteisėti, ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisingumui ir moralei. Pareiškėjos nuotrauka su asmeniniais duomenimis įdėta į ieškomų asmenų duomenų bazę sulyginant ją su aferistais, prievartautojais ir banditais. Neadekvatu skelbti paiešką po vieno šaukimo. Policijos pareigūnai sąmoningai žemino pareiškėją. Tai įrodo be pagrindo paskelbta paieška bei pareiškėjos sulaikymas 2007 m. kovo 8 d. matant daugeliui pašalinių žmonių Informatikos ir ryšių departamente, kur ji buvo priversta pasirašyti iš ankšto paruoštą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad piketo metu jokio pažeidimo nedarė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolo antrame lape parašė, kad paiešką vertina kaip įžeidimą, persekiojimą, gąsdinimą bei terorą jos atžvilgiu. 2007 m. kovo 8 d. sulaikymo metu pareiškėja teigia patyrusi emocinį ir moralinį skausmą, baimę, nepilnavertiškumą, ją įžeidė ir pažemino. Ji buvo išgąsdinta, šoko būsenoje, informacija apie jos paiešką plačiai pasklido jos gyvenamoje vietoje. Teisės aktai sąvoką „įžeidimas" sieja su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Policijos pareigūnų neteisėti veiksmai yra įžeidžiantys, nes pareiškėjai priskiria bruožus ar poelgius, neatitinkančius reikalavimų, keliamų jai kaip pilietei, kadangi žmonės vienareikšmiškai neigiamai vertina asmenį, kurį sulaiko policijos pareigūnai ir kurio policija ieško per internetą. Minėti policijos pareigūnų veiksmai, kurie prieštarauja viešosios moralės bei dorovės principams, menkina pareiškėją. Nors administraciniai teismai sukurti ginti pilietį nuo valstybes institucijų piktnaudžiavimo savo galiomis ir kiekvienas suinteresuotas subjektas kreipiasi į teismą tikėdamas, kad bus apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, teisėja V. B. negynė pareiškėjos teisių, o pati žemino pareiškėją, todėl teismo posėdžio metu ją įspėjo. Teisėja sprendimo trečiame lape tyčiojosi bei žemino pareiškėją, parašė neteisingus faktus, neteisingai nurodė bylos lapus. Sprendime teisėja sąmoningai nutylėjo apie Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutarimą, kuriuo teismas administracinėje byloje Nr. A-l 1-8-576/07, išnagrinėjęs pareigūnų pateiktą medžiagą dėl pareiškėjos dalyvavimo 2006 m. lapkričio 10 d. pikete, administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taigi visi Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai pareiškėjos atžvilgiu buvo neteisėti, byla buvo sufabrikuota. Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinės bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, jis buvo šališkas, byla politizuota. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė jokių pateisinamų priežasčių, kuriomis galima paaiškinti policijos pareigūnų veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. Policijos pareigūnų veiksmus pareiškėja vertina kaip jos pilietinių teisių suvaržymą, Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio pažeidimą. Policijos pareigūnai savo veiksmais išreiškia nepagarbą žmogui, piktybiškai nepripažįsta savo klaidų ir tuo provokuoja ginčus. Nurodo, kad bylos medžiagoje yra pateikti įrodymai dėl 100 Lt turtinės žalos (kvitai už kopijavimą bei transporto išlaidas), pareiškėjos patirtos dalyvaujant Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme administracinėje byloje Nr. A-l 1-8-576/07 pagal Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato nepagrįstą pareiškimą. Prašo atkreipti dėmesį, kad nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2009 m. vasario 25 d., kol buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas, pareiškėjos patirta turtinė žala yra daug didesnė. Remiasi CK 6.271 ir 6.272 straipsniais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu (b. l. 146?147) į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Nuovados surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Protokolas pats savaime nėra sprendimas ir nėra naikintinas. Remiantis šiuo protokolu teismas 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi byloje Nr. A-11-82-576/07 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Pažymi, kad pareiškėjos argumentai yra paremti tik asmenine nuomone ir nėra pagrįsti faktiniais duomenimis ir įrodymais. Pareiškėja byloje surinktus duomenis interpretuoja netiksliai, atrinkdama tam tikrą dalį informacijos bei ją pareikdama pagal savo versijas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-8-576/07 dėl bylos nutraukimo savaime reiškia bylos pradėjimo nepagrįstumą. Tai prieštarauja teismų praktikai. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (2007-10-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-944/2007). Remiasi CK 6.250 straipsniu ir nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus (2003-12-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-689-03). Pažymi, kad apeliaciniame skunde minimos važinėjimo ir kopijavimo išlaidos, susijusios su dalyvavimu administracinėje byloje A-11-8-576/07, negali būti laikomos turtine žala ir pagal ABTĮ 44 straipsnį laikytinos proceso išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja Ž. V. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus miesto Senamiesčio policijos nuovados pareigūnų veiksmų.

Senamiesčio policijos nuovados tyrėja Ž. K. 2007 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą Nr. 1 paskelbti Ž. V. paiešką (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-11-82-576/07, b. l. 4). Nutarime nurodyta, kad išnagrinėjus medžiagą apie tai, kad 2006 m. lapkričio 10 d. 11.18 val. S. Daukanto a. 3, Vilniuje, prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros vykusio piketo metu dalyvavo pil. Ž. V. , kuri apie rengiamą piketą neinformavo Vilniaus m. savivaldybės tarybos vykdomojo organo arba jo įgalioto atstovo, tuo savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ straipsnyje, nustatyta, jog pagal šaukimus į Senamiesčio policijos nuovadą neatvyksta, siunčia raštus (tokiu būdu vilkinamas medžiagos nagrinėjimas), todėl neatmetama galimybė, kad vengia administracinės atsakomybės.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos (kuri pridėta prie nagrinėjamos administracinės bylos) medžiagos matyti, kad Ž. V. adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųstas šaukimas atvykti 2006 m. gruodžio 21 d. 11.00 val. į Senamiesčio policijos nuovadą pas tyrėją Ž. K. apklausai dėl 2006 m. lapkričio 10 d. piketo prie Prezidentūros (b. l. 28). Pareiškėja nurodo šį šaukimą gavusi 2006 m. gruodžio 20 d. ir tą pačią dieną pateikusi pareiškimą Senamiesčio policijos nuovadai, kas ir yra užfiksuota byloje (b. l. 29, 27). Pripažįsta, kad į policijos nuovadą šaukime nurodytu laiku nenuvyko. Pareigūnė Ž. K. 2007 m. sausio 31 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad Ž. V. pagal šaukimus į Senamiesčio policijos nuovadą neatvyksta, siunčia raštus, todėl neatmetama galimybė, kad ji vengia administracinės atsakomybės pagal ATPK 188⁷ straipsnį (b. l. 33).

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad iki 2007 m. vasario 6 d. priimto nutarimo paskelbti Ž. V. paiešką pareiškėjai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30) buvo siųstas vienintelis (anksčiau nurodytas) šaukimas.

Atsakovas pagrįstai nurodo, kad pagal ATPK 272 straipsnio 2 dalį nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo, numatyto šio kodekso 188⁷ straipsnį, bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Tačiau toje pačioje teisės normoje yra įtvirtinta ir nuostata, suteikianti teisę policijos pareigūnui atvesdinti asmenį, jei šis vengia atvykti pagal policijos šaukimą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad medžiagą dėl piketo tyrę policijos pareigūnai, turėdami pagrindą manyti, jog pareiškėja vengia atvykti pagal šaukimą, būtų pasinaudoję minėta teise ją atvesdinti. Iš byloje esančio tyrėjos R. Ž. 2007 m. kovo 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai į Ž. V. namus (duomenys neskelbtini), buvo nuvykę 2007 m. kovo 6 d., t. y. jau po nutarimo paskelbti pareiškėjos paiešką priėmimo (b. l. 39). Pakartotinas šaukimas atvykti pas tyrėją 2007 m. kovo 2 d. 13 val. pareiškėjai tuo pačiu adresu siųstas tik 2007 m. vasario 26 d. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnai ieškojo pareiškėjos namuose ir negalėjo atvesdinti, tad išnaudojo visas priemones siekdami ją apklausti, supažindinti su medžiaga, protokolu ir jį įteikti, visiškai nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad protokolas buvo surašytas tik 2007 m. kovo 8 d. (b. l. 2-3).

ATPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal įgalioto bylą nagrinėti arba surašyti toje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą organo (pareigūno) pranešimą protokolui surašyti policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į minėto organo (pareigūno) buveinę, jeigu teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje ir pagal įgalioto bylą nagrinėti arba surašyti toje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja asmens paieškos pagrindų ir tvarkos, todėl pareiškėjos paieškos paskelbimas negali būti laikomas administracinio teisės pažeidimo tyrimo procesine priemone. Teisinis pagrindas, kuriuo 2007 m. vasario 6 d. buvo paskelbta Ž. V. paieška, nenurodytas ir minėtame nutarime, o pats nutarimas grindžiamas tik prielaidomis. Poįstatyminiu teisės aktu (Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta instrukcija) ieškomas asmuo apibrėžiamas kaip pasislėpęs ar dingęs fizinis asmuo, kurio buvimo vieta nežinoma ir dėl kurio teisės aktų nustatytais pagrindais bei tvarka priimtas sprendimas paskelbti paiešką. Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys leidžia spręsti, kad Ž. V. pasislėpusi nebuvo, jos gyvenamoji vieta buvo žinoma, tačiau policijos pareigūnai neišnaudojo visų jiems suteiktų galimybių iškviesti pareiškėją ar pristatyti ją administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui į tokį protokolą įgalinto surašyti pareigūno buveinę, jei pareiškėja vengė atvykti pagal šaukimą. Iš 2007 m. kovo 8 d. nutarimo nutraukti asmens paiešką matyti, kad jokia kita (nei buvo žinoma) pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta ir nebuvo nustatyta (t. 1, b. l.86). Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas sprendimą paskelbti Ž. V. paiešką, elgėsi neteisėtai.

Pažymėtina, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra vidaus tarnybos sistemai priklausanti valstybės valdymo įstaiga, kurios pareigūnai turi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-1538) 2 straipsnyje nustatytą apibrėžimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tai - statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims. Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis policijos pareigūną apibrėžia kaip Lietuvos Respublikos pilietį, priimtą statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintį viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Šių teisės normų pagrindu byloje nagrinėjami pareigūnų veiksmai pripažintini viešuoju administravimu.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir panašiai, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėja tvirtina, kad neteisėtai paskelbta jos paieška, nuotraukos patalpinimu ieškomų asmenų duomenų bazėje kartu su nusikaltėliais, ją pažemino, paniekino, pakirto jos reputaciją.

Pareigos atlyginti neturtinę žalą dėl asmens patirtų neigiamų išgyvenimų dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų vertinimui, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas, taikytini bendrieji teisės principai: teisėtumo, protingumo, proporcingumo ir kt. Todėl, kolegijos nuomone, tuomet, kai bylos faktinės aplinkybės, jų vertinimui taikant ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taisykles, leidžia konstatuoti įprastų (sprendžiant gyvenimiškas situacijas objektyviai neišvengiamų) išgyvenimų ribos peržengimą, yra pagrindas pripažinti, jog padaryta neturtinė žala, vertintina pinigais.

Sutiktina, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju dėl neteisėtai paskelbtos jos paieškos patyrė nepatogumus, nerimą, įtampą, pažeminimą ir pan. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2007 m. kovo 8 d. Informatikos ir ryšių departamente jos sulaikymo metu policijos pareigūnai naudojo fizinę jėgą, dėl ko ji patyrė baimę, emocinį ir moralinį skausmą. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių pastarąsias aplinkybes nėra, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi įstatymas nustato nagrinėjamo ginčo šalį - subjektą, kuriam turi būti reiškiami reikalavimai dėl neteisėtais valdžios institucijų ir jų tarnautojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nors pareiškėja tinkamai nesuformulavo reikalavimo neturtinę žalą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos valstybė byloje yra pripažinta atsakovu, žalos atlyginimą priteisia iš subjekto, kuris pagal įstatymą tokią prievolę turi.

Įvertinusi padarytos žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos reikalaujama pinigų suma (300 000 Lt) akivaizdžiai per didelė. Pareiškėjai priteistina 300 Lt. Tokia suma laikytina pakankama pinigine satisfakcija pareiškėjos moraliniams išgyvenimams kompensuoti.

Pareiškėja taip pat reikalavo priteisti 100 Lt turtinės žalos, nurodydama, kad ją sudaro dokumentų kopijavimas, transporto išlaidos, neatlikti darbai, sugaištas laikas Senamiesčio policijos nuovadoje, Informatikos ir ryšių departamente, Vilniaus m. 3 apylinkės teisme. Byloje yra tik pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 8,25 Lt sumokėjimą Vilniaus m. 3 apylinkės teismui 2007 m. balandžio 17 d. už administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų kopijas (t. y. dar iki nutarimo priėmimo) bei kitų kvitų kopijos, kad 2007 m. kovo – spalio mėnesiais buvo mokama už kopijavimo paslaugas (t. 1, b. l. 99). Tačiau pareiškėja neįrodė, kad šios išlaidos susijusios su paieškos paskelbimu. Kadangi pareiškėja prašomos turtinės žalos nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei įrodymais, šis jos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos Ž. V. reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjos Ž. V. skundą patenkinti iš dalies ir priteisti Ž. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 (tris šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė