Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. prašymą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo P. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. J. prašo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui, išduotam 2017 m. birželio 27 d. pagal įsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-27 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-457-229/2006, vykdomajam raštui pateikti vykdyti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu P. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, buvo patenkintas D. J. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, jo naudai iš kaltinamojo, suinteresuoto asmens P. K. buvo priteistas 5‘000 Lt neturtinės ir 66,89 Lt turtinės žalos atlyginimas. Nuosprendį dalyje dėl žalos atlyginimo P. K. vykdė, kas mėnesį pareiškėjui pašto perlaida pervesdavo po 50 Lt laiko tarpu nuo 2006 m. lapkričio 28 iki 2007 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2007 m. spalio 20 d. iki 2008 m. balandžio 19 d. Vėliau P. K. pinigus perduodavo grynais, pasirašytinai ant pinigų perdavimo akto. Šį akto pasirašydavo vienu egzemplioriumi, dokumentas likdavo pas P. K.. Pareiškėjas nepamena, kiek kartų jam buvo perduoti pinigai. Vėliau P. K. pradėjo vengti žalos mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, atnaujino terminą D. J. pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. teismo nuosprendį, priteisė iš P. K. 57,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 78,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.Byloje nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu P. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. D. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, jam iš P. K. priteista 5‘000 Lt neturtinės ir 66,89 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pagal pareiškėjo D. J. prašymą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. išdavė vykdomojo rašto dublikatą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Baudžiamąją bylą Nr. 1-457-229/2006 sunaikinus, apie anksčiau išduotus vykdomuosius raštus, objektyvių duomenų nėra, vykdomieji raštai taipogi nebuvo pateikti priverstiniam vykdymui.Nustatė, jog P. K. žalos mokėjimas buvo nereguliarus, įvairiomis sumomis, mokėjimas buvo daromas ne trumpą laiko tarpą, nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, 2006-11-28 iki 2015 metų, kai buvo įvestas euras, pavasario (atlikti trys po 29 Eur mokėjimai), todėl D. J. šiuo laikotarpiu nebuvo pagrindo kreiptis į teismo antstolį dėl priverstinio žalos išieškojimo, nes jis ir toliau tikėjosi gauti žalos atlyginimą. Pareiškėjui buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, todėl teisinių žinių pareiškėjas neturi ir negalėjo žinoti apie įstatymo pasikeitimą, kuris iki 5 metų sutrumpino vykdomojo dokumento pateikimo terminą. Pažymėjo, jog 2006 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo metu (2006-10-18) buvo nustatytas 10 metų terminas pateikti vykdomąjį dokumentą, tokiu būdu, pareiškėjas savo teises įgyvendinti galėjo tikėtis iki pat 2016 metų spalio 18 d., jis taipogi negalėjo žinoti, jog ateityje terminas sutrumpės iki 5 metų, be to, žalos atlyginimą P. K. mokėjo ne mažą laiko tarpą, iš pradžių savanoriškai, o vėliau, su nukentėjusiojo paraginimais. Tokie P. K. veiksmai, kai dalis priteistos sumos buvo sumokėta geranoriškai, nutraukė senaties terminą, toks terminas prasidėjo iš naujo (CPK 607 straipsnio 2 dalis).Teismo vertinimu, pagrindu atnaujinti senaties terminą pateikti vykdyti vykdomąjį raštą būtų ir pakankamai sunkūs pareiškėjo D. J. sveikatos sutrikimai, dėl kurių jis dažnai lankydavosi ir lankosi iki šiol pas gydytojus, jam yra sužalota psichika, reikalingas stacionarus gydymasis ligoninėje. Pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, jos suteikimas, taipogi pareikalavo laiko tarpo ir užvilkino klausimo, susijusio su pradėjimu priverstinio žalos išieškojimo iš P. K., sprendimą. Ta aplinkybė, jog pagal pareiškėjo paaiškinimą teisme, galimai tris kartus pareiškėjas anksčiau buvo išsiėmęs vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio žalos išieškojimo, nagrinėjamu atveju, nėra reikšminga, nes vykdomojo dokumento pareiškėjas vykdymui nebuvo pateikęs ir pateikti jo neturėjo, nes P. K. sužinojęs apie tokio dokumento išdavimą, toliau tęsė žalos mokėjimą.Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo P. K. neįrodė, jog 2008-2009 metais buvo padarytas paskutinis žalos mokėjimas pareiškėjui. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog galutiniam žalos sumokėjimui (arba atsiskaitymui) patvirtinti nebuvo pateiktas rašytinis įrodymas, jog P. K. pareiškėjui nebėra skolingas, nors jis vedė žalos atlyginimo apskaitą pasirašytinai, būtent jo žinioje (ne pas D. J.) buvo žalos mokėjimo dokumentai. Pažymėjo, jog suinteresuoto asmens iniciatyva kviestų liudytojų parodymai nėra išsamūs, nebuvo tiksliai nurodytos nei mokėjimų sumos, mokėjimų darymo periodiškumas, nei galutinio atsiskaitymo data, suma. Į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų apie mokėjimų darymą didesnėmis sumomis, kaip teigė liudytoja E. K., po 300 Lt. Į bylą nepateikti rašytiniai paskaičiavimai apie mokėjimus konkrečiu laikotarpiu, kiek buvo sumokėta ir kokia likusi sumokėti žala, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog žalos atlyginimas pareiškėjui buvo baigtas mokėti tam tikru metu.Nuo 2006-11-28 P. K. pradėjo pareiškėjui mokėti žalos atlyginimą, mokėjo periodiškai, po 50 Lt kas mėnesį, iki 2008-04-19. Vėlesnių atliktų mokėjimų periodiškumo ir dydžių teismas negalėjo nustatyti, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai. Pareiškėjo teigimu, paskutinius mokėjimus iš P. K. jis gavo po euro įvedimo, pavasarį, galimai buvo atlikti trys po 29 Eur mokėjimai, tai patvirtino ir teisme liudytojais apklausti A. S., V. Z., tokiu būdu, P. K. neigiant, jog mokėjimus atliko ir eurais (po 2015 m.), tačiau nesant objektyvių įrodymų (dokumento, kuris patvirtintų galutinį atsiskaitymą iki 2015 m.), teismas sprendė, jog mokėjimai buvo daromi ir po euro įvedimo, 2015 m. Dėl aukščiau pasisakyto, lieka nepaneigta, jog šiai dienai pareiškėjui D. J. P. K. vis dar yra skolingas 150-200 Eur sumą. Teismas vertino ir paties pareiškėjo paaiškinimą bei jo, jo atstovo iniciatyva kviestų liudytojų parodymus apie bylos aplinkybes, kurie taipogi nėra tikslūs, išsamūs. Tačiau teismas manė, jog tokia situacija yra susidariusi dėl tos priežasties, jog pareiškėjas pats nevedė apskaitos apie jam (dalinai) sumokėtą žalos atlyginimą ir patys mokėjimai buvo daromi nesistemingai, įvairiomis sumomis, išskyrus pradinį žalos mokėjimo etapą, per paštą. Teismas nelaikė pareiškėjo veiksmų nesąžiningais, nes jis siekia gauti neišmokėto žalos atlyginimo dalį. Pažymėjo, jog prašymo patenkinimas pareiškėjui yra itin reikšmingas, nes jis nusikaltimo metu buvo suluošintas ir pasekmes jaučia iki šiol, jam vis dar yra reikalinga gydytojų pagalba, gydymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas yra be motyvų, nenuoseklus, neįvertinant visų priimtų įrodymų ar liudininkų parodymų, netinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas. Teismo motyvai yra abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Teismas negalėjo remtis pareiškėjo kviestais liudytojų parodymais, nes jie pripažino, jog nėra matę apelianto, arba jo net nepažinojo. Be to, visi kviesti liudytojai yra iš kitų rajonų, todėl nėra aišku kokiu būdu atsidurdavo reikiamoje vietoje pinigų perdavimo metu. Vienintelė liudytoja, kuri matė pinigų perdavimą yra E. K..Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog buvo atlikti trys mokėjimai po 29 Eur, t. y. po euro įvedimo, nes neaišku nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada ir kokiomis kupiūromis buvo mokama. Pareiškėjas nepagrindė nurodytų aplinkybių ir reikalavimų, nes neatsimena kada ir kiek buvo jam mokėta. Teismas, priimdamas daugiau nei 200 lapų medicininių įrašų apie pareiškėjo medicininę psichinę ir fizinę būklę, jų nevertino, nesvarstė ir jų neaptarė savo nutartyje, nors privalėjo aptarti kiekvieną rašytinį rodymą ir jį aptarti.Nurodo, kad pareiškėjas iki priimto nuosprendžio turėjo sveikatos problemų, jis buvo sumuštas ne kartą ir kitų asmenų bei gydytas neurochirurgijos skyriuje nuo galvos smegenų traumų būdamas neblaivus. Pareiškėjas turėjo įrodyti, jog būtent nuo apelianto sumušimų jam išliko liekamieji reiškiniai, o ne nuo kitų sumušimų. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai kreipdamasis į teismą, nes jis gavo visą sumą dėl žalos atlyginimo. Teismas savo sprendimo dalies dėl pareiškėjo galimybės savalaikiai nuvykti pas antstolį visiškai neargumentavo, o tai yra absoliutus negaliojimo pagrindas. Mano, kad byla turėtų būti grąžinta iš naujo, nes nėra atskleista jos esmė.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas D. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas pasisakė dėl visų esminių aplinkybių, kurios yra aktualios bylai. Teismas neprivalo pasisakyti dėl visų aplinkybių, o tik dėl tų, kurios turi esminę reikšmę nutarties priėmimui, kurios yra aktualios bylai. Apeliantas savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. mokėdamas skolą pareiškėjui nutraukė senaties termino skaičiavimą. Pareiškėjas jokio termino nepraleido, nes apeliantas geranoriškai mokėjo ir tik tuomet kai suprato, kad nebemokės – kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo nutartis yra teisėta ir teisinga, argumentuota bei atitinka teismų praktiką.Pažymi, jog apeliantas galėjo pateikti į bylą įrodymus dėl pinigų perdavimo, tam turėjo pakankamai laiko, tačiau buvo pasyvus. Apeliantas neargumentavo savo atskirajame skunde kaip buvo pažeistas įstatymas, teismas išsamiai išnagrinėjo bylą. Kiekviena proceso šalis teikė įrodymus bei savo atsikirtimus, todėl apeliantas galėjo pateikti savo įrodymus, kad atsiskaitė su pareiškėju, tačiau to nepadarė. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais tik tokiais, kurie buvo įtikinami bei nebuvo siejami giminystės ryšiais. Pareiškėjas įrodė, kad sunkūs sužalojimai buvo padaryti būtent apelianto, kas lėmė jo sunkią būklę. Mano, kad pareiškėjas įrodė teismui, jog senaties terminas turėjo būti atnaujinamas, nes apeliantas pradžioj mokėjo pinigus, tik vėliau nustojo mokėti. Pažymi, jog pareiškėjas periodiškai rūpinosi savo sveikata, kuri nuolat blogėja, todėl jam nebuvo kada gilintis į teisinius reikalus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą D. J.. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. D. J. išdavė vykdomojo rašto dublikatą dėl 5‘000 Lt neturtinės ir 66,89 Lt turtinės žalos išieškojimo iš P. K. (b. l. 5-6). Pareiškėjas D. J. 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, atnaujino dėl svarbių priežasčių praleistą terminą D. J. pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. teismo nuosprendį (baudž. bylos Nr. 1-457-229/2006).Nagrinėjant apelianto P. K. atskirąjį skundą, paaiškėjo, kad P. K. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą, nagrinėjant D. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o atnaujinus procesą, panaikinti apylinkės teismo sprendimą išduoti vykdomąjį raštą byloje. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi P. K. prašymą atmetė. Šią nutartį P. K. apskundė atskiruoju skundu ir Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą: panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą išduoti išieškotojui D. J. vykdomąjį raštą pagal 2006 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir atsisakė išduoti D. J. vykdomąjį raštą.Įstatymas reglamentuoja, jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vykdomojo rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“. Vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 649 straipsnis). Nagrinėjamu atveju toks terminas nepraleistas, nes P. K. jį nutraukė, geruoju mokėdamas D. J. priteistą neturtinę žalą.Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad išieškotojas D. J., kuriam teismas atnaujino dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d., šio dokumento, t. y. vykdomojo rašto, neturi, nes Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino sprendimą (teisėjo rezoliuciją) kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kaip buvo nagrinėjamas D. J. prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą, ar buvo kartu prašoma atnaujinti šį terminą, kaip tai numato CPK 646 straipsnio 1, 6 dalys.Apeliacinio teismo nuomone, išieškotojo D. J. prašymas išduoti vykdomąjį raštą ir atnaujinti terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, šioje situacijoje turi būti nagrinėjami bendrai, t. y. D. J. šioje byloje turėtų pateikti ir prašymą išduoti vykdomąjį raštą.Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis, nors iš esmės yra pagrįsta, panaikinama, nes neatsiejama nuo klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo, sprendimo, ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir D. J. prašymą perduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.