Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-567/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
1A-567/2011
Teisminio proceso Nr.
1-70-1-00065-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Linas Žukauskas, Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
Z. T.
Nukentėjusysis
A. T.
Advokatai
Violeta Mikutavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A–567/2011Proceso Nr. 1-70-1-00065-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio ir Jono Algimanto Venckaus,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Teresei Harnikienei,nuteistajai Z. T.,gynėjai advokatei Violetai Mikutavičienei,nukentėjusiajam A. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš Z. T. Valstybinei ligonių kasai priteista 1528, 74 Lt už nukentėjusiojo gydymą, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2011 m. kovo 20 d., apie 00 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dūrė peiliu šeimos nariui – sutuoktiniui – A. T. į dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo nukentėjusiajam padarydama durtinį – pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą, lydimą oro kaupimosi dešinėje pleuros ertmėje, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra sunkiai sužalojo šeimos narį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jai švelnesnę bausmę. Teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog ji ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis A. T. jai atleido ir pripažino, kad savo elgesiu išprovokavo ją padaryti nusikalstamus veiksmus, ji aktyviais veiksmais stengėsi išvengti sunkesnių pasekmių, nedelsiant kvietė greitąją medicinos pagalbą, informavo dukrą, rūpinosi savo sutuoktiniu. Be to, Z. T. nurodo, kad atlygins Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus jai švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji Z. T., jos gynėja ir nukentėjusysis A. T. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios Z. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Z. T. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistoji neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ginčija tik skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtą bausmę. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Z. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, motyvuodamas nuteistajai bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, t. y., kad Z. T. padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, tuo pačiu atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, nuteistoji sunkiai sutrikdė savo sutuoktinio sveikatą. Taip pat apygardos teismas išsamiai įvertino Z. T. asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad ji ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, nukentėjusysis jai atleido. Nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad ji, iškviesdama greitąją medicinos pagalbą, savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Z. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, Z. T. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Už šią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Paskirtoji bausmė atitinka BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį Z. T. nuteista, sankcijoje numatytos bausmės minimalų dydį.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatė šiame straipsnyje numatytų sąlygų visumos. Kolegija sutinka su teismo išvadomis ir jų nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad po nuosprendžio priėmimo ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinei ligonių kasai iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, tai yra sumokėjo iš viso 1100 Lt. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir dalies žalos atlyginimas yra būtinos, bet nepakankamos sąlygos švelninti bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bausmė gali būti švelninama tik tada, kai be šių aplinkybių nustatoma bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sąlygų. Nuteistoji nurodė, kad jai atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti sutuoktinio, tai yra nukentėjusiojo A. T.. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bausmė gali būti švelninama kai nustatoma, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jis yra neįgalus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, koks nedarbingumo lygis jam nustatytas, ar jam reikalinga speciali ar kitokia nuolatinė slauga, ar jo negalia apriboja galimybes savarankiškai savimi pasirūpinti, tokių duomenų nenurodė ir apeliantė. Byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, kuri leistų skirti Z. T. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Taip pat nėra ir 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos.

Apygardos teismas taip pat motyvuotai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, tik tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteistosios interesais, nes tai neatitiktų bausmė paskirties – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgęs į nuteistosios asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas bausmės atlikimui Z. T. nustatė švelnesnio rėžimo, tai yra atvirąją koloniją. Kolegija daro išvadą, kad Z. T. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas. Paskirti apeliantei švelnesnę bausmę, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios Z. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Aloyzas KruopysJonas Algimantas Venckus