Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei S. J., ieškovės atstovui - advokatui V. D., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams R. J., A. L., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. L., būdamas laisvėje, teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai, asmeniškai, priešieškinys nepateiktas, teisme gautas jo prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant, (II t., b.l. 1).

Liudytoja L. M. paaiškino, kad ieškovė S. J. yra jos motina, atsakovė R. J. - sesuo. Atsakovų dukrą L. L. augina ieškovė ir ji su sutuoktiniu. Treji - ketveri metai visi gyvena (duomenys neskelbtini). Mergaitės tėvo nepažįsta, jo nėra mačiusi, su R. J. apie mergaites tėvą nieko nekalbėjo, sesuo visą laiką turėjo daug draugų, buvo laisvo elgesio. R. J. neturi atsakomybės, jai yra sakiusi apie pareigą auginti vaiką. Sesuo visada sakydavo, kad dukrą myli, bet mergaitę visuomet prižiūrėjo mama. Prieš R. J. išvykimą, ieškovei, atsakovei ir jos dukrai gyvenant kartu, atsakovė išeidavo iš namų, tuo tarpu ieškovė, eidama į darbą, mergaitę turėjo palikti tetos priežiūrai. Namuose L. L. yra skirtas atskiras kambarys, ji žino savo mamą, pažįsta ją iš nuotraukų, tačiau šiai grįžus namo pasisvečiuoti teismo proceso metu, pradžioje jos nepažino. Atsakovė su dukra bendrauja telefonu, kelis kartus yra atsiuntusi pinigų. Jos žiniomis, atsakovas A. L. mergaitei išlaikymo neteikia. L. L. labiausia pasitiki močiute, t.y. ieškove, tarp jų yra glaudus ryšys, mano, kad ieškovės paskyrimas L. L. globėja, geriausia atitiktų mergaitės interesus. L. L. išlaiko močiutė ir ji su sutuoktiniu, kokią sumą skiria išlaikymui, tiksliai įvardinti negali, nes visos išlaidos skiriamos visiems šeimos nariams bendrai.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad ieškovė yra jo sutuoktinės motina, o atsakovė R. J. yra jo žmonos sesuo. Atsakovo A. L. nepažįsta. L. L. augina ieškovė. Jis su sutuoktine ii ieškovė su vaikaite Lina visi kartu gyvena jų namuose (duomenys neskelbtini). Mergaitė turi atskirą kambarį, namuose yra visi patogumai, prie namo yra žemės sklypas, vaikai turi kur praleisti laiką. Biologiniai mergaitės tėvai nesirūpina dukra, motina gyvena Ispanijoje, tėvas yra įkalinimo įstaigoje. Jam nežinoma, kad atsakovas A. L. būtų skambinęs dukrai, ja domėtųsi, padėtų materialiai. R. J. prieš teismą buvo Atvykusi į Lietuvą, bendravo su dukra. Mano, kad ieškovė S. J. yra tinkama būti nepilnametės L. L. globėja.

Institucija, teikianti išvadą, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje (I t., b.l.39-40) nurodė, jog ištyrus S. J. šeimos buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad su globotine L. L. gyvena ieškovės dukrai L. M. ir žentui A. M. nuosavybės teise priklausančiame penkių kambarių name su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena L. ir A. M. nepilnamečiai vaikai T. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir N. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir jos globotinei name skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi baldai. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros. Nepilnametė L. L. lanko Plutiškių gimnazijos priešmokyklinio ugdymo klasę, mergaitė sveika, registruota pas gydytoją, dėl žvairumo buvo išrašyti akiniai. Globėjos pajamas sudaro 350 Lt (101,37 Eur) neįgalumo pašalpa, kitų pajamų negauna. Nepilnametės L. L. motina R. J. kartais dukrai perveda pinigų, tačiau, globėjos teigimu, pinigus perveda tik paprašius. Lankantis šeimoje bendravo su mergaite, ji žino savo motiną, ją pažįsta iš nuotraukų, su ja kartais bendrauja telefonu. Globėjos teigimu motina, skambindama nuolat teiraujasi apie dukros sveikatos būklę, mokslo pasiekimus. Su tėvu nepilnametė L. L. nebendrauja. Globėjos teigimu, jis neskambina mergaitei, nesidomi mergaitės sveikata, yra visiškai nusišalinęs nuo jos auklėjimo ir išlaikymo. Mergaitė norėtų augti ir gyventi su motina, jei ši jos nepaliktų, mergaitė ilgisi motinos. Globėją ji vadina mama, sakė, kad ji geriausia. Atsakovė R. J. jau kelerius metus iš eilės visiškai nesirūpina savo dukra L. L., gimusia (duomenys neskelbtini), nusišalinusi nuo jos auklėjimo ir išlaikymo, keletą metų motina ir vaikas gyvena atskirai. Nepilnamete dukra, motinai išvykus į užsienį, visą laiką rūpinosi atsakovės motina bei sesuo su vyru. Skyrius palaiko ieškovės S. J. ieškinį dėl tėvų valdžios atsakovams R. J. ir A. L. jų nepilnametės dukters L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Atsižvelgiant į raštu išreikštą vaiko nuomonę, palaiko ieškovės prašymą skirti ją nepilnametės L. L., nuolatine globėja ir su ja nustatyta nepilnametės gyvenamoji vieta, kadangi tai geriausia atitinka nepilnametės L. L. interesus. Taip pat palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei L. L. priteisimo.

Atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad šeima gyveno Kaišiadorių savivaldybės teritorijoje, o atsakovei R. J. išvykus į užsienį, ieškovė su atsakovų dukra persikėlė gyventi pas savo dukrą į (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra kreipusis į Kaišiadorių savivaldybės administraciją, pateikė prašymą paskirti globą. L. L. buvo nustatyta laikinoji globa, vienam iš tėvų išvykus į užsienį, močiutė buvo paskirta globėja. Skyriaus specialistai lankėsi namuose, tikrino mergaitės gyvenimo sąlygas, 2014 m. gruodžio mėn. buvo nustatyta, kad mergaitė su močiute gyvena viename kambaryje, mergaitė turi sąlygas žaisti, ruošti pamokas, šiuo metu gyvenimo sąlygos pagerintos, kiekviena iš jų turi po atskirą kambarį. L. L. ryšys su močiute stiprus, mergaitė žino savo mamą, ieškovės teigimu, mergaitės motina kartais atsiunčia pinigų. Atsakovė pati teigė, kad sutinka, jog jai būtų apribota valdžia dukros Linos atžvilgiu, sutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma.

Institucija, teikianti išvadą, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje (I t., b.l. 42-44) nurodo, kad R. J. šeima nebuvo įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius nėra gavęs nusiskundimų dėl netinkamo vaiko auklėjimo ar nepriežiūros. Atsakovė R. J. 2013 m. gegužės 2 d. skyrių paštu atsiuntė prašymą dėl laikinosios globos jos mažametei dukrai L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvų prašymu nustatymo, nes ji 2013 m. balandžio 30 d. išvyko į užsienį. Laikino išvykimo laikotarpiu prašė S. J., tuo metu gyvenusią Kaišiadorių rajone, paskirti globėja. Mažametės L. L. tėvas A. L. buvo įkalinimo įstaigoje. S. J. skyriui pateikė įgaliojimą, kuriuo A. L. įgaliojo ją atstovauti, tvarkant dokumentus, susijusius su jo dukra. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. VI-416, L. L. nuo 2013 m. balandžio 30 d. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta S. J., globos vieta nustatyta su globėja S. J.. Atsakovės R. J. šeima iki jos kreipimosi dėl vaiko laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo, skyriui nebuvo žinoma. 2013 m. lapkričio 4 d. S. J. telefonu informavo, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio su globotine persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, vykdydamas vaiko globos priežiūrą, nepilnametę L. L. aplankė du kartus – 2013 m. lapkričio18 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. Su R. J. skyriaus specialistė bendravo telefonu 2014 m. gruodžio 11 d., kuri paaiškino, kad dirba Ispanijoje, išvykdama dukrą prižiūrėti paliko motinai S. J., nurodė, kad ji nori, kad dukrą ir toliau prižiūrėtų motina. Atsakovė patikino, kad neatsisako auginti dukros, nenori, kad dukra visą laiką rūpintųsi jos motina, nori kuo geresnių augimo sąlygų mergaitei. R. J. teigia, kad siunčia dukrai išlaikymą, su dukra bendrauja telefonu maždaug kartą per mėnesį, jos nuomone, jų tarpusavio santykiai gana šilti, viena kitos pasiilgsta, labai išgyvena išsiskyrimą. Ji nuolat bendrauja su motina, kuri suteikia visą informaciją apie dukrą, jos sveikatą, ugdymą. R. J. pokalbio metu teigė, jog myli savo dukrą, nori, kad vaikui būtų geriau, todėl sutinka su ieškovės S. J. ieškinio reikalavimais. Tėvų valdžios apribojimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Bylos nagrinėjimo metu ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas - A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 7, II t., b.l. 179-181). L. L. gimimas užregistruotas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J. pareiškimu, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l.180). 2010 m. vasario 10 d. notariškai patvirtintu pareiškimu tėvystei pripažinti atsakovas A. L., kalintis Pravieniškų pataisos namuose, patvirtino esąs R. J. vaiko L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, suteikė mergaitei L. pavardę (II t., b.l.182-184). 2012 m. lapkričio 29 d. A. L. įgaliojo S. J. atstovauti jį tvarkant visus dokumentus ir reikalus, susijusius su jo dukra L. L., gimusia (duomenys neskelbtini) ir pateikti visą informaciją, susijusią su jo dukros sveikata (I t., b.l. 10). R. J. 2013 m. gegužės 2 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki sugrįžimo L. L. nustatyti laikiną globą, laikiną globėją paskirti S. J. (I t., b.l. 9). 2013 m. gegužės 23 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl L. L. laikinosios globos tėvų prašymu nustatymu “L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. balandžio 30 d., nustatyta laikina globa, jos globėja paskirta S. J. (I t., b.l. 8). A. L. 2008 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė (I t., b.l. 12-13). A. L. bausmės atlikimo pradžia 2008 m. rugpjūčio 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 9 d., lygtinis paleidimas 2013 m. rugpjūčio 9 d. (I t., b.l. 11). S. J. ir L. L. 2013 m. rugpjūčio 19 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 17, 18). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. M. ir A. M. (I t., b.l. 20-23).

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114-2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kadangi nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis), todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios aprojimą. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, tačiau būtent tokių gyvenimo sąlygų atsakovai savo dukrai nesuteikia.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Kaip jau minėta, pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas ar nesirūpinama vaikais. Jeigu ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo pareikštas abiems tėvams, tai sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus, šie veiksmai vertintini CK 3.155 straipsnio pagrindu. Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. J. dukra nesirūpina, jos neišlaiko. Atsakovė R. J. nuo 2011 metų gyvena Ispanijoje, 2013 m. gegužės 2 d. jos prašymu, L. L. nuo 2013 m. balandžio 30 d. nustatyta laikina globa, jos globėja paskirta S. J.. Atsakovės teiginiai apie norą pačiai rūpintis ir auginti dukrą, laikytini deklaratyviais. Ji nededa jokių pastangų gyventi kartu su savo dukra, ieškovės, liudytojų teigimu, R. J., gyvendama su savo motina ir dukra, savo dukra taip pat tinkamai nesirūpino, palikdama dukrą į namus negrįždavo savaitę laiko. Atsakovė savo dukros L. L. neremia materialiai, ja visapusiškai nesirūpina, neužtikrina kasdieninių vaiko poreikių, vaiko neauklėja, piktnaudžiauja motinos valdžia. Vaiko motina ieškovės, liudytojų teigimu, pinigų dukros išlaikymui atsiunčia tik pareikalavus, pati atsakovė nurodė, kad nuo 2011 m. yra pervedusi 580 Eur, dukrai skambina kartą ar du per mėnesį, kas, teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu bendravimu su mažamečiu vaiku, kad būtų palaikomi nenutrūkstami, šilti ir artimi motinos ir dukros santykiai. Liudytojų teigimu, atsakovei atvykus paskutinį kartą į Lietuvą, mergaitė motinos nepažino.

Atsakovas A. L. 2008 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., paskiriant galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 10 metų (I t., b.l. 12-12), įskaičius kardomojo kalinimo laiką matyti, kad atsakovas faktiškai ilgalaikio terminuoto laisvės bausmę atlieka nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. Iš byloje surinktų teikimų matyti, kad A. L., pats geranoriškai pripažinęs tėvystę, suvokdamas, jog turi nepilnametį vaiką, tik kartą išsiuntė dukros išlaikymui 400 Lt (II t., b.l. 3-4), ką patvirtina rašytiniai bylos duomenys. A. L., įkalintas bendraudamas su vaiko motina, ką patvirtina ieškovės bei liudytojų parodymai, dukra nesidomėjo, jai nerašė laiškų, sveikinimų gimtadienio bei švenčių proga, nebendravo kitomis leistinomis ryšio priemonėmis, būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, pagal galimybes nerėmė materialiai, kas rodo, kad jis dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms piktnaudžiavo tėvo valdžia ir nesirūpino dukra. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovas paleistas lygtinai iš Pravieniškių pataisos namų neatlikus 3 metų 3 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (II t, b.l. 3-12). Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. L. dukra nesirūpina, jis nusišalinęs nuo jos auginimo, ugdymo, išlaikymo, nė karto nėra jos aplankęs, tik skambinęs jos motinai R. J.. Atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, dukra nesidomėjo, su ja nesistengė bendrauti, palaikyti ryšių, taip pat ir po lygtinio paleidimo dukros L. L. neaplankė, jai nepaskambino, neteikia materialinio išlaikymo. Ieškovė ir apklausti liudytojai patvirtino, kad L. L. savo tėvo nepažįsta. Taigi, byloje jokių įrodymų, patvirtinančių priešingai, t.y., kad būdamas laisvėje, atsakovas būtų atlikęs tėvo pareigas, taip pat nėra.

Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškovės S. J. ieškinį nurodė, jog abejoja tėvyste, kad jis yra nepilnamečio vaiko L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, prašė skirti genominę (DNR) ekspertizę. CPK 178 straipsnyje suformuota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. 2010 m. vasario 10 d. pareiškimu, patvirtintu įkalinimo įstaigoje notarės V. B., pripažino, kad jis yra R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas (I t., b.l. 182). 2015 m. kovo 12 d. Teismas, atsakovui prašant ir sutikus apmokėti ekspertizės išlaidas, vertinant tai, kad atsakovo laisvė tuo metu buvo suvaržyta, paskyrė DNR ekspertizę, ekspertams pateikiant klausimą ar atsakovas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (I t., b.l. 122-124). Nors atsakovas A. L. pats prašė skirti genominę (DNR) ekspertizę, sumokėjo į depozitinę teismo sąskaitą prašomos skirti ekspertizės išlaidas, tačiau, gavus ekspertizės išvadą, akto Nr. ES119/15(01), kaip vieną iš įrodymų šaltinių (CPK 176, 185 straipsnis), kurioje nurodyta, kad A. L. nėra vaiko L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie iškeltą bylą, paskirtus teismo posėdžius, būdamas laisvėje ieškinio (priešieškinio) dėl tėvystės nuginčijimo teismui nepateikė, į teismo posėdį, prašydamas bylą nagrinėti nedalyvaujant, neatvyko, kas rodo jo abejingumą šios bylos nagrinėjimui. Pagal įstatymą, asmuo, įrašytas gimimo liudijime vaiko tėvu, laikomas tėvu, kol šis įrašas nepaneigtas įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, A. L. įstatymo nustatyta tvarka neginčijus tėvystės, laikytina, kad L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu yra jis. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo turi būti teismui pateiktas Lietuvos Respublikos CPK 143, 394-396 straipsniuose nustatyta tvarka. Nesant tinkamai suformuluoto reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, teismas neturi pagrindo spręsti atsiliepime nurodyto tėvystės nuginčijimo klausimo. Nesant tinkamai suformuluotam reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, teismas priimti sprendimo dėl to pagrindo neturi. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ginčijama jo teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įstatymus atitinkančio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo. Pažymėtina tai, kad teismas negali įpareigoti šalį pateikti vienokį ar kitokį procesinį dokumentą, jį patikslinti, o gali tik pasiūlyti tai padaryti. Atsakovas, prašė bylą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, į posėdį neatvyko, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas prieštaraujant ieškovei, nesutinkant atstovui, tokio klausimo nesprendė.

Pažymėtina, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas atsakovui neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad dėl atsakovų kaltės neįgyvendinama tėvų valdžia ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai nesusituokę, gyvena atskirai, A. L. VSDFV duomenimis nedirba, pajamų negauna, atsakovė R. J. gyvena Ispanijoje, tenai dirba, gauna darbo užmokestį. Atsakovė ketveri metai dukra L. L. visiškai nesirūpina, atsakovas A. L. nuo dukros išlaikymo susišalinęs nuo gimimo. Akivaizdu, kad atsakovai tinkamai vaiku nesirūpina, neremia jo materialai, nesidomi auklėjimu, ugdymu, sveikata, t.y. vengia tėvo pareigos tinkamai auklėti ir išlaikyti dukrą.

Nurodytus faktus pripažįsta pati atsakovė, kuri gyvena Ispanijoje, o jos prašymu dukrai nustatyta laikinoji globa. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pasirengimo bylos nagrinėjimui metu teigė, kad ji nėra visiškai nusišalinusi nuo savo dukros, ją myli, skambina, neatsisako pati auginti dukrą. Atsižvelgdamas į bylos duomenų visetą, teismas mano, kad yra pagrindas pagal ieškinio reikalavimus tėvų valdžią apriboti laikinai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Laikinai apribojus tėvų valdžią R. J. ir A. L., sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su dukra Liną, reikalauti ją grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su juo) ir turtinės (paveldėti Linos turtą pagal įstatymą, teisės būti jos išlaikomiems dukrai suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovams laikinas tėvų valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu gali būti panaikinamas, jeigu jie įrodys, kad pakeitė savo elgesį teigiama linkme, gali auklėti savo dukrą, ir, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus paties vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-310-915/2015) .

Apribojus tėvų valdžią dukters Linos atžvilgiu būtina be tėvų globos likusiam vaikui nustatyti nuolatinę globą ir paskirti globėją bei nustatyti kur vaikas gyvens. Kadangi L. L., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove, 2013 m. gegužės 23 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos įsakymu paskirta laikina L. L. globėja, sutinka būti paskirta nuolatine globėja, ginčo dėl globos ir nuolatinio globėjo paskyrimo byloje nėra, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį šioje dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, L. L. nuolatine globėja (CK 3.251 straipsnio 1 dalis) paskirtina S. J., nustatant L. L. gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja S. J. (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnis, 3.263 straipsnis, 3.265 straipsnio 3 punktas). S. J. išaiškintina, kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 6) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 7) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Jis turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurio asmens, laikančio jį pas save neteisėtai. Globėjas už vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio tikslams užtikrinti. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą lieka ir terminuotai apribojus tėvų valdžią CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.3 straipsnį, įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo A. L. turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, atsakovas teismo nustatytais duomenimis nedirba, kilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (II t., b.l. 22, 24). Šiuo metu atsakovas lygtinai paleistas iš pataisos namų, jis gyvena laisvėje visavertį gyvenimą, yra darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos negalėtų dirbti ir/ar būtų nedarbingas, nėra, bylos duomenimis kitų išlaikytinių neturi, todėl teismas laiko, kad atsakovas turi pareigą dirbi ir gauti darbo užmokestį, pakankamą elementariesiems poreikiams užtikrinti. Tokią pareigą jis turi pagal 2015 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė kaip lygtinai paleistam asmeniui (II t., b.l.14). Atsakovė R. J. dirba Ispanijoje, gauna pastovais pajamas, tačiau tinkamo dydžio išlaikymo gera valia dukrai L. L. neteikia. Kadangi prašomas priteisti dydis nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl spręstina, jog papildomo įrodinėjimo nereikalauja, atsižvelgiant į vaiko amžių, augančios mergaitės, turinčios regos sutrikimų, poreikius, šalies ekonominę situaciją bei tėvų pareigą išlaikyti kito asmens globai paliktą nepilnametį vaiką, siekiant užauginti jį pilnaverte asmenybe, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pažymėtina ir tai, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas negali minimalizuoti atsakovo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo ir didesnę dalį vaiko išlaikymo naštos perkelti motinai, abu tėvai išlaikymą dukrai turi teikti lygiomis dalimis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama ir į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 289,00 Eur per mėnesį. Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius bei j išlaikymui skiriamų lėšų dydį, teismui nepateikė, tačiau jos nurodytos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti yra protingos ir racionalios, kad užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyrius). Nesant pagrindų nustatyti didesnę nei vidutinė vaiko poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Iš atsakovų priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas dukrai L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki L. L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos globėja S. J. uzufrukto teise (CK 3.195 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo dėl L. L. turto administratoriaus paskyrimo pažymėtina, kad ieškovo pateiktais duomenimis nekilnojamojo ir kito registruotino turto nepilnamečio vaiko vardu nėra, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ pažyma (II t., b.l. 25). Taigi, bylos duomenimis nesat L. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, turto administratorius neskirtinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo dalyje, iš kiekvieno po 50,00 Eur bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei 34,41 Eur, iš kiekvieno po 17, 20 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93 straipsniai). Ekspertizės, atliktos atsakovo prašymu, išlaidos tenka atsakovui A. L..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos dukros L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo dukros L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 140,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki Linos pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos S. J..

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 140,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki Linos pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos S. J.

Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos globėja paskirti S. J..

L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su S. J..

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 17,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 50,00 Eur žyminio mokesčio išlaikymo dalyje valstybei, iš viso 67,20 Eur išlaidų valstybei.

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 17,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 50,00 Eur žyminio mokesčio išlaikymo dalyje valstybei, iš viso 67,20 Eur išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.