Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-25-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
AN2-25-891/2019
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00326-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
J. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-25-891/2019Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00326-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. (J. Š.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas įspėjimu bei, kuriuo iš J. Š. O. P. naudai priteista 100 € advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. Š. nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 22 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnį, mažamečių vaikų akivaizdoje sukėlė konfliktą, kurio metu garsiai šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. J. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu J. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nepadarius ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, priteisti jam iš O. P. 100 € advokato teisinei pagalbai apmokėti ir pripažinti O. P. pažeidžiančia vaikų teises.

3. Nurodo, kad teismas ignoravo jo pateiktus įrodymus ir prieštaravimus liudytojų parodymuose, nepripažino, kad liudytojai suinteresuoti bylos nagrinėjimo rezultatu pripažinti jį kaltu, kadangi patys buvo aktyviais įvykio dalyviais. Skundžiamame nutarime taip pat yra grubus pažeidimas dėl to, kad tarp nurodytų aplinkybių yra teismo sugalvotos ir nepagrįstos nei viena iš konflikto pusių, kas rodo, kad teismas netinkamai, neišsamiai ir vienašališkai išnagrinėjo šią bylą, sugalvodamas jam nepalankias aplinkybes.

4. Teigia, kad O. P. nesugebėjo paaiškinti konflikto priežasties. Keisdama parodymus ir išgalvodama konflikto priežastis ji įrodė, kad jos parodymus galima vertinti tik kritiškai. Tuo tarpu jis nei karto nekeitė savo parodymų apie tai, kad konflikto priežastimi tapo jo 2018-06-22 (ryte) kreipimasis į policiją, kad jie įspėtų O. P., jog ji yra nepageidaujama jo namuose. O. P. kartu su savo vyru V. P., atsakydami į jo veiksmus, nusprendė neleisti jo į savo namą, užrakino vartus ir liepė savo mažametei dukrai jam pasakyti, kad jo neįleis į kiemą. Anot apelianto, O. P. pasinaudojo mažamečiu vaiku ir įtraukė jį į konfliktą, tai yra pasinaudojo vaiku savo neteisėtiems veiksmams vykdyti, tačiau pažeisdami jo teisę į gynybą nei policija, nei pirmosios instancijos teismas neapklausė O. P. mažametės dukters A. P.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abi pusės garsiai konfliktavo, todėl tiek jo, tiek O. P. ir jos vyro sukeltas triukšmas vienodai galėjo paveikti vaiko psichiką, tačiau teismas jų atžvilgiu sprendimo patraukti administracinėn atsakomybėn nepriėmė.

5. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog O. P. ir V. P. savo parodymais paneigė jo nurodytas aplinkybes, tačiau iš tikrųjų jie jas patvirtino. Beveik visuose epizoduose jie ne tik prieštarauja vienas kitam, bet ir aiškiai matosi, kad jie bandė slėpti faktus. Kai jie kreipėsi į policiją, nenurodė, kad tuo metu, kai buvo konfliktas, vaikai buvo lauke, o įvykis gyvenamojo namo patalpoje. Iš tikrųjų nei vienas vaikas nebuvo įėjęs į gyvenamąją patalpą tuo metu, kai buvo konfliktas. Be to, vaikus nuo pastato skyrė pravažiuojamoji dalis. Atkreipia dėmesį, kad dalykiškai yra tikimybė, kad vyresnioji O. P. ir V. P. dukra galėjo girdėti jų pokalbį, nes tuo metu, kai jis išėjo iš namo į lauką, atrodė nusiminusi. Nėra nustatyta, kad vaikas patyrė psichologinį poveikį konflikto metu ir kieno konkrečiais veiksmais.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens O. P. įgaliotas atstovas advokatas M. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas O. P. naudai iš J. Š.. Nurodo, kad J. Š. apeliaciniame skunde nėra jokių teisinių ar faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ar priimtas neteisėtai, nes J. Š. nurodo tik deklaratyvius teiginius. Vien tai, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta ir asmuo buvo pripažintas kaltu nepagrįstai. Skunde nurodomi tik kaltinimai teismui dėl sugalvotų aplinkybių, tačiau kokias aplinkybes teismas sugalvojo, taip ir lieka neaišku. Advokato manymu, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kadangi gauti visi įrodymai ir objektyvūs duomenys, kad J. Š. pažeidė mažametės O. P. dukters teises, tai yra neteisėtai įsibrovęs į gyvenamąjį namą, sukėlė konfliktą, rėkė stumdėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko vaikai išsigando, pradėjo verkti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. Š. veiksmuose yra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Apylinkės teismas pripažino J. Š. savo veiksmais pažeidusiu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje (Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas teises) numatytas vaiko teises.

10. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde J. Š. iš esmės nenurodo jokių motyvų, susijusių su jo kalte padarius nusižengimą. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad asmuo viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, paaiškindamas, jog konfliktą inicijavo pati O. P. ir jos vyras, patys tėvai įtraukė vaiką į šią situaciją, iš jo pusės jokių įžeidinėjimų ir necenzūrinių žodžių nebuvo, jis tik užrėkė, o konfliktas tarp jo ir sesers vyko namuose, kai vaikai tuo metu buvo lauke. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai atmesta. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. P. parodė, kad jos brolis J. Š. peršokęs tvorą įėjo į namus, kur buvo ji, jos sutuoktinis V. P. ir tėvai, visi matė ir girdėjo konfliktą, riksmus, vaikai buvo lauke, bet arti durų ir girdėjo visą konfliktą. Liudytoja paaiškino, kad vyresnioji dukra atėjo pasižiūrėti, kas vyksta, išsigandusi verkė, klausė, kodėl dėdė rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius. O. P. parodymai yra nuoseklūs, esminėse detalėse nesikeitė viso proceso metu, iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodė ir pareiškime dėl chuliganiško brolio elgesio bei savo pirminiame paaiškinime, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, tai yra V. P. parodymai, kad atėjęs žmonos brolis J. Š. pradėjo rėkti, vaikai buvo lauke prie namo, bet konfliktą girdėjo, kadangi durys buvo atidarytos, todėl išsigando, policijos registruojamų įvykių pranešimas ir kiti, todėl pagrindo abejoti O. P. parodymais teismas nenustatė. Pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. pripažino, kad pas O. P. į namus atėjo be leidimo, peršokęs tvorą, kas rodo, jog konflikto iniciatorius buvo būtent jis. Be to, jis pripažino, kad rėkė, taip pat, jog konflikto metu namo durys buvo atsidariusios ir jis matė, kad mažametė sesers dukra verkė ar norėjo verkti. Savo apeliaciniame skunde J. Š. taip pat nurodo, kad yra tikimybė, jog dukterėčia galėjo girdėti pokalbį, nes matė ją nusiminusią. Taigi, nors ir būdama šiek tiek toliau, lauke, konfliktą mažametė O. P. dukra matė ir girdėjo, tai jai akivaizdžiai sukėlė išgąstį, stresą, nesaugumo jausmą (kaip nurodė liudytojas V. P., dukra pradėjo bijoti J. Š., pamačiusi bėga nuo jo). Apylinkės teismas teismo posėdžio metu apklausto apelianto bei liudytojų parodymus vertino visų byloje surinktų duomenų kontekste, padarydamas motyvuotą ir pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Su tokiu apylinkės teismo nutarimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

11. Skundo argumentai, kad skundžiamame nutarime yra teismo sugalvotos ir nepagrįstos nei viena iš konflikto pusių aplinkybės, yra visiškai nepagrįsti, nes apeliantas konkrečiai nenurodo, kokias, anot jo, aplinkybes teismas sugalvojo. Apeliantas taip pat tvirtina, kad kreipdamasi dėl sukelto konflikto O. P. nesugebėjo paaiškinti konflikto priežasties, pareiškime, paaiškinimuose, duodama parodymus nurodė skirtingas konflikto priežastis. Apeliacinis teismas pažymi, kad šiuo atveju konflikto priežastis, tai yra, ar J. Š. jį sukėlė be priežasties, ar turėdamas pretenzijų į O. P. turtą ar dėl kitų aplinkybių, J. Š. administracinei atsakomybei įtakos neturi, svarbu nustatyti, kad konfliktas buvo, jį sukėlė J. Š., konfliktas vyko vaikų akivaizdoje, kas nagrinėjamu atveju ir buvo pagrįstai nustatyta. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai padaryti dėl J. Š. kaltės, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad buvo būtina apklausti mažametę A. P., ko apylinkės teismas nepadarė, atmestinas.

12. Apeliantas savo skundu taip pat prašo priteisti jam iš O. P. 100 € advokato teisinei pagalbai apmokėti ir pripažinti O. P. pažeidžiančia vaikų teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š. pirmosios instancijos teisme nesinaudojo advokato teisinėmis paslaugomis, apeliacinis skundas yra pasirašytas jo paties, jokių kvitų ar kitų dokumentų, kad būtų mokėjęs advokatui už teisines paslaugas jis nepateikė, be to, nagrinėjamu atveju J. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, todėl jokio pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą nėra. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik J. Š. ir byloje buvo sprendžiamas tik jo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, administracinio nusižengimo teisena O. P. atžvilgiu nėra pradėta. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo svarstyti ir tenkinti taip pat ir J. Š. prašymą dėl O. P. pripažinimo pažeidžiančia vaikų teises.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarimą nepakeistą ir J. Š. (J. Š.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys