Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1665-221/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-06
Bylos Nr.
2S-1665-221/2012
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00324-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
D. S., R. S.
Advokatai
Darius Jurgutis
Civilinė byla Nr. 2S-1665-221/2012Proceso Nr. 2-21-3-00324-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122; 110.1; 110.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atstovo advokato Dariaus Jurgučio atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo ir atsakovės D. S. priešieškinį atsakovui R. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo padalinti ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą ir Lietuvos Respublikoje esantį turtą, nustatyti nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su atsakove D. S., priteisti iš ieškovo R. S. sūnaus E. S. išlaikymui išlaikymą turtu, t.y. 1/3 dalimi turto, esančio Keramikų g. 9, Neveronių k., Kauno r. iš viso turto už 49790 Lt bei periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant atsakovę D. S.. Siekiant užtikrinti priešieškinio reikalavimus atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove D. S., bei priteisti laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog ieškovas yra nupirkęs bilietus sūnui išvykti į JAV, tačiau esant ieškovo grasinimams, kad jis atsakovę pamokys, esant JAV teismo sprendimui, bei žinant ieškovo būdą, tikėtina, kad jis paėmęs vaiką, jis jo negrąžins ir teismo sprendimo nebus galima įgyvendinti. Atsakovė prašė nustatyti laikiną išlaikymą vaikui, nes dabar tėvas išlaikymo sūnui neteikia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi (b. l. 12) atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: iki teismo sprendimo priėmimo byloje, nustatė nepilnamečio vaiko E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. S.; priteisė laikiną išlaikymą iš R. S. nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo priėmimo byloje.

Teismas nurodė, jog teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia atsižvelgdamas į tai, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, tačiau, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių visumą, pateiktus rašytinus įrodymus apie vaiko ryšius su atsakovės gyvenamąja vieta ir kitų, byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, jog iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, todėl teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas neteikia reguliaraus išlaikymo nepilnamečiam vaikui, priteisė laikiną išlaikymą iš ieškovo R. S., nepilnamečiui vaikui E. S., periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. S. prašo teismo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kauno rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė civilinio proceso rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus. Atsakovė dar 2012 m. balandžio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teikė priešieškinį šioje byloje, kurio priėmimo klausimą teismas nutarė išspręsti priimdamas nutartį. Apie tai, kad pradinis priešieškinys nepriimtas, o 2012 m. gegužės 11 d. priimtas patikslintas priešieškinys ieškovas sužinojo tik iš skundžiamos nutarties. Teismas neinformavo ieškovo apie nutartį, kurią jis priėmė pradinio priešieškinio klausimu. 2012 m. balandžio 23 d. parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjant priešieškinio priėmimo klausimą ieškovo atstovas prašė klausimą dėl priešieškinio prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu priešieškinys būtų priimtas, spręsti žodinio proceso tvarka. Tačiau teismas šį klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, net nepranešęs ieškovui. Teisinis reguliavimas numato, kad apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Kaip yra pabrėžęs Lietuvos apeliacinis teismas, išimties taikymas negali tapti taisykle (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-27 nutartis civ. b. Nr. 2-802/2010).

2. Skundžiamos nutarties išvados dėl to, kad šalių nepilnametis sūnus E. S. „...tiek atsakovei gyvenant JAV, tiek atvykstant į Lietuvą ir galutinai nusprendus gyventi Lietuvoje gyveno ir gyvena kartu su mama D. S....“ neatitinka net pačios atsakovės priešieškinio paaiškinimų. Jame ji nurodo, kad į Lietuvą iš JAV ji galutinai grįžo 2010 m., o 2011 m. gegužę į JAV atvyko pasiimti sūnaus E. S.. Todėl atsakovė ir sūnus E. S. visąlaik nuolat kartu negyveno. E. S. 2011 m. gegužę ieškovo ir atsakovės sutarimu turėjo vykti į Lietuvą su atsakove vasaros atostogų, tačiau į JAV negrįžta iki šiol.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad JAV Ilinojaus valstijos Du Page apygardos teismo sprendimu 2011 m. kovo 23 d. ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta, abiejų nepilnamečių jų vaikų, tame tarpe ir sūnaus E. S., gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o atsakovė įpareigota mokėti išlaikymą vaikams. Pradiniu priešieškiniu atsakovė prašė pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą, nustatytą minėtu JAV teismo sprendimu. Patikslintu priešieškiniu, atsakovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą. Todėl teismas privalėjo išsiaiškinti ieškovo poziciją dėl minėto JAV teismo sprendimo vykdymo tiek priimdamas skundžiamą nutartį, tiek ir patį priešieškinį.

4. Teismas, nagrinėdamas laikinos gyvenamosios vietos klausimą, turėtų atsižvelgti ir į paties nepilnamečio sūnaus nuomonę, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Teismas tik abstrakčiais argumentais grindė nepilnamečio sūnaus E. S. laikinos gyvenamosios vietos nustatymą su atsakove.

5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad JAV su ieškovu gyvena jo vyresnis brolis D. S., prie kurio jis labai prisirišęs.

6. Teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos pačios teiktą ar teikiamą išlaikymą sūnums, kurį ji sutinkamai JAV teismo sprendimui yra įpareigota teikti.

Šalies argumentai

7. Atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo neatitinka jos priešieškinio reikalavimo, kadangi priešieškiniu atsakovė prašo išlaikymą vienam iš šalių sūnų priteisti iš esmės nekilnojamuoju turtu, jo vertė paskaičiuota iki pilnametystės. Tuo tarpu laikino išlaikymo atsakovė prašo dar po 400 Lt į mėnesį, iki sprendimo priėmimo byloje. Tokiu būdu, priteisus laikiną 400 Lt išlaikymą ieškovas atsiranda blogesnėje padėtyje lyginant su priešieškinio reikalavimų dydžiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovas teigia, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimas nepranešus atsakovui yra ne taisyklė, o išimtis ir remiasi CPK 148 straipsniu. Pažymėtina, kad ieškovas netinkamai pritaikė teisės normą, nes CPK 148 straipsnyje nustatyta taisyklė naudojama tik vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeičiant kita, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka numatyta ne 148 straipsnyje, o CPK 147 straipsnyje, t.y. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, t. y., priešingai nei teigia ieškovas, žodinis nagrinėjimas yra išimtis iš taisyklės ir nėra privalomas, jei to prašo viena iš šalių, o pasireiškia, kaip teismo diskrecijos teisė.

2. Ieškovas motyvavo, kad teismas turėjo atsižvelgti į JAV sprendimą, pagal kurį vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta JAV su tėvu. Pagal CPK 809 straipsnį užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Pripažinimo procedūra netaikoma tik keičiant civilinės būklės aktų įrašus (CPK 809 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad ieškovas pagal JAV priimtą sprendimą turi teisę tik išsiimti ištuokos liudijimą, bet ne sprendimą vykdyti. Ieškovas nepateikė duomenų, kad 2011 m. kovo 23 d. JAV, Ilinojaus valstijos, Du Page apygardos 18-osios apygardos teismo sprendimas būtų pripažintas Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka. Be to, sprendimas prieštarauja Konstitucijoje nustatytai viešajai tvarkai: t.y. šiame sprendime nemotyvuotai nustatyta, kas ieškovas yra tinkamas abiejų vaikų globėjas (nemotyvuojama, kodėl D. S. – netinkama, neklausiama vaikų nuomonės, tiesiog konstatuojama), vaikų (tame tarpe E. S., kuris gyvena su motina D. S., mokosi, žaidžia krepšinį, filmuojasi kino juostoje Lietuvoje) gyvenamoji vieta nustatoma Jungtinėse Amerikos valstijose. Taip grubiai buvo pažeisti ne tik atsakovės, bet ir vaiko, kuris turi stiprius ryšius su Lietuva, interesai.

3. Atsiliepimo į skundą rengimo momentu vaikas buvo apklaustas Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Šiuo metu vaikas linkęs gyventi su mama, o pasak atsakovės, ieškovas ir toliau daro didelį spaudimą dėl to, kad vaikas būtų atvežtas jam į JAV. Pastoviai skambina telefonu, grasina, o savo grasinimus įvykdė 2012 m. gegužės 26 d., kai atsakovei be vaiko nuvykus JAV prieš ją ieškovas Čikagos O'Hare oro uosto teritorijoje pavartojo smurtą: mušė į pilvą, tampė už plaukų kito sūnaus D. S., šiuo metu dar nepilnamečio akivaizdoje (įrodymų šiuo metu atsakovė dar neturi, nes norint pradėti bylą JAV, reikalinga JAV advokato pagalba, šiuo metu yra tariamasi, nusiųsti duomenys).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnyje, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju teismas preliminariai vertina byloje pateiktus įrodymus (gal būt, šioje bylos stadijoje dar neišsamius) ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant teismo priteisto laikino išlaikymo dydžio ir vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.

Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog Kauno rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė civilinio proceso rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus, nes priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neinformavus ieškovo ir neleidus jam pareikšti savo pozicijos, nors parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka numatyta ne 148 straipsnyje, kuriuo ieškovas grindžia savo argumentą, o CPK 147 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama kitai šaliai, t. y., priešingai nei teigia ieškovas, žodinis nagrinėjimas yra išimtis iš taisyklės ir nėra privalomas. Todėl teismas vertina, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka nepažeidė įstatymo, todėl šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrėstas.

Ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog teismas turėjo atsižvelgti į JAV sprendimą, pagal kurį vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta JAV su tėvu. Tačiau pagal CPK 809 straipsnį užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Pripažinimo procedūra netaikoma tik keičiant civilinės būklės aktų įrašus (CPK 809 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad ieškovas pagal JAV priimtą sprendimą turi teisę tik išsiimti ištuokos liudijimą, bet ne sprendimą vykdyti. Ieškovas nepateikė duomenų, kad 2011 m. kovo 23 d. JAV, Ilinojaus valstijos, Du Page apygardos 18-osios apygardos teismo sprendimas būtų pripažintas Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka. Todėl šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagįstas.

Laikinoji apsauga – gyvenimas kartu su tėvu iki teismo procesinio sprendimo priėmimo gali būti paskirta, atsižvelgus į tai, su kuriuo iš tėvų nustačius gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko teises ir interesus, bei į vaiko norą su kuriuo iš tėvų jis labiau norėtų gyventi (CK 3.174 straipsnis, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad nepilnamečio sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. sutampa su motinos gyvenamąja vieta – Keramikų g. 9, Neveronių k., Kauno r., vaikas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. lanko Neveronių pradinę mokyklą, lanko krepšinio treniruotes, be to, atskirojo skundo nagrinėjimo metu pateikta teismui vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje atsispindi nepilnamečio vaiko E. S. nuomonė dėl jo noro gyveni su motina, bei esant atsakovės nuogastavimams, kad ieškovas gali sūnų išsivežti į JAV ir nebegrąžinti, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenimas labiau susietas su Lietuva negu su JAV, be to yra grėsmė, kad ieškovas gali sūnų išsivežti į JAV ir nebegrąžinti, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė E. S. laikiną gyvenamąją vietą su motina iki teismo sprendimo priėmimo.

Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

Apylinkės teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S. priteisimo, sprendė, kad ieškovas turi teikti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol teismas priims sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu su ieškovu gyvena ir jo yra išlaikomas kitas nepilnametis ieškovo ir atsakovės sūnus D. S., šalių sūnus E. S. gyvena su motina ir yra jos išlaikomas, remiantis byloje pateiktais duomenimis ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis panaši, todėl laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. S. priteista suma mažintina iki 200 Lt per mėnesį, laikant, kad šio dydžio laikinas materialinis išlaikymas yra pakankamas užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad tai yra laikinas išlaikymas, kurio dydis, priėmus byloje teismo sprendimą, išsamiai ištyrus visus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, gali būti nustatytas kitoks. Taigi, skundžiama nutartimi išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo negalima pripažinti ginčo išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nagrinėjimo laikotarpiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatydamas E. S. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su motina ir priteisdamas nepilnamečiam vaikui E. S. laikiną išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nepilnamečiam vaikui iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mažintinas iki 200 Lt (CPK 337 straipsnio 4 punktas), kita nutarties dalis paliekama nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 145 straipsniu, 713 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo pakeisti, sumažinant ieškovui priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį nuo 400 Lt iki 200 Lt kiekvieną mėnesį, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo byloje, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė