Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nerijui Šmitui, atsakovo atstovei Audrai Milinavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. K. prašymą atsakovui Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir darbo užmokesčio priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - D. T.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas apmokėti už kasmetinių atostogų metu jo atliktą darbą, neteisingai aiškina darbo užmokesčio mokėjimo tvarką reglamentuojančias Valstybės tarnybos įstatymo ir DK nuostatas. Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ str. 1 d. numatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Analogiškai nustatyta ir DK 194 str. Nei aukščiau nurodytos, nei kitos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos plačiau nedetalizuoja, kas yra priskiriama darbo ar poilsio laikui. Tačiau to paties įstatymo 5 str. nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, todėl šiuo atveju aiškinantis poilsio laiko sąvoką, pareiškėjo įsitikinimu, būtina vadovautis DK nuostatomis. Pagal DK 157 str. 1 d. 5 p. viena iš poilsio laiko rūšių yra laikomas kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos). Darbas, kurį jis atliko savo kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d., yra laikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ str. 1 d. numatytu darbu poilsio dienomis ir todėl privalo būti apmokėtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

DK 10 str. numato, jog šio kodekso normos turi būti aiškinamos tik atsižvelgiant į kodekso sistemą bei jo struktūrą siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumą. Todėl Tarnybos Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pavaduotojos N. R. nurodyta DK 177 str. 1 d., pareiškėjo įsitikinimu, turi būti aiškinama kartu su to paties kodekso 174 str. 2 d., numatančia, kad, atšaukus darbuotoją iš kasmetinių atostogų šių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką, t. y. pareiškėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis galėtų būti pridėta prie kitų metų kasmetinių atostogų tuo atveju, jei su tuo sutiktų ne tik Tarnyba, bet ir pats pareiškėjas. Tokia pati nuostata reglamentuota ir Valstybės tarnybos įstatymo 41 str. 6 d. Kadangi su nepanaudotos atostogų dalies perkėlimu kategoriškai nesutinka, šiuo atveju tiek DK 174 str. 2 d., tiek Valstybės tarnybos įstatymo 41 str. 6 d. negali būti taikoma, o už jo poilsio metu atliktą darbą privalo būti atsiskaityta Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ str. 1 d. nustatyta tvarka (tokia galimybė numatyta ir DK 194 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad už darbą poilsio dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų).

Tvirtina, kad 2008 m. gruodžio 10 d. su tarnybiniu pranešimu Nr. VD-842 kreipėsi į Tarnybos direktorių A. T. dėl šios tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo D. T. padarytų tarnybinių nusižengimų, tačiau 2009 m. vasario 3 d. Tarnybos Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pavaduotojos N. R. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-66 buvo informuotas, kad, įvertinus 2008 m. gruodžio 20 d. Tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, mano, jog D. T. tarnybinio nusižengimo nepadarė ir todėl sudaryti komisiją galimam nusižengimui tirti nėra tikslinga.

Nagrinėjant 2008 m. gruodžio 10 d. jo tarnybinį pranešimą Nr. VD-842, buvo aiškiai pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka. Gavęs oficialią informaciją apie jam pavaldaus valstybės tarnautojo galimai padarytą nusižengimą (o tokia informacija šiuo atveju yra laikytinas 2008 m. gruodžio 10 d. Tarnyboje užregistruotas jo tarnybinis pranešimas Nr. VD-842), Tarnybos direktorius turėjo ne paprašyti, jog D. T. pateiktų paaiškinimą dėl pareiškėjo tarnybiniame pranešime nurodytų galimai padarytų nusižengimų, bet įpareigoti už personalo tvarkymą atsakingą asmenį pradėti tirti tarnybinį nusižengimą arba sudaryti komisiją nurodytiems pažeidimams įvertinti. Įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, neturi diskrecijos teisės iš karto spręsti, ar yra pagrindas skirti ar neskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Mano, jog šiuo atveju Tarnybos Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pavaduotoja N. R. savo 2009 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. VD-66 neturėjo teisės konstatuoti, jog D. T. nepadarė pareiškėjo nurodytų tarnybinių nusižengimų ir todėl nėra pagrindo pradėti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tai, kad šiuo atveju buvo pagrindas pradėti tarnybinės nuobaudos Tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjui D. T. skyrimo procedūrą, patvirtina ir 2008 m. gruodžio 20 d. minėto tarnautojo paaiškinime nurodytos aplinkybės.

Visų pirma, minėtas valstybės tarnautojas nepagrįstai nurodo, kad pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą jis privalo atlikti saugos įgaliotinio funkcijas ir todėl neva nereikia jam dar kartą tų pačių funkcijų paskirti atskiru įsakymu. Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 410 patvirtintų Bendrųjų elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimų 15 p., informacinės sistemos valdytojas privalo skirti saugos įgaliotinį. Tų pačių reikalavimų 7 p. nurodyta, kad informacinės sistemos valdytojas turi patvirtinti su Vidaus reikalu ministerija suderintus duomenų saugos nuostatus, o 8 p. numatyta, kad tvirtinant duomenų saugos nuostatus skiriamas saugos įgaliotinis ir nurodomi saugos politiką įgyvendinančių dokumentų rengėjai.

Be to, dėl D. T. netinkamų sprendimų nuo 2009 m. sausio 20 d. Tarnybos tinklalapis buvo neveikiantis, o nuo 2009 m. sausio 30 d. veikiantis naujo dizaino tarnybos tinklalapis tebuvo pusgaminis, nes nebuvo labai didelės dalies aktualios ir teisiškai galiojančios informacijos, neveikė dauguma anksčiau veikusių elektroninių paslaugų ir šis tinklalapis apskritai neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 nustatytų reikalavimų (apie tai buvo pranešta 2009 m. vasario 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-62). Mano, jog D. T. blogai organizavo savo vadovaujamo skyriaus darbą, savavališkai perėmė direktoriaus ne jam skirtą pavedimą bei pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 reikalavimus.

D. T. savo 2008 m. gruodžio 20 d. paaiškinime taip pat teigia, kad pareiškėjas iki šiol jam nepaaiškino, kam konkrečiai pastarajam reikalinga sutartis su interneto paslaugų tiekėju. Tačiau pažymi, jog minėtą sutartį pateikti pareiškėjui D. T. buvo įpareigotas Tarnybos direktoriaus pavedimu, o, be to, priežastys, dėl kurių pareiškėjui yra būtina susipažinti su minėta sutartimi, D. T. buvo paaiškintos ir 2008 m. lapkričio 7 d. pareiškėjo el. laiške.

2008 m. gruodžio 20 d. paaiškinime taip pat teigiama, kad pareiškėjo kompiuteris yra įjungtas į lokalųjį Tarnybos tinklą, tačiau faktiškai yra priešingai (pareiškėjo kompiuteris iki šiol nėra įjungtas į lokalų tinklą). Be to, dokumentų valdymo sistema iki šiol nesiunčia aktualių pranešimų el. paštu, o apie tai D. T. išvis nieko nepaaiškino. Mano, kad D. T. nevykdė Tarnybos direktoriaus pavedimo, priimto atsižvelgiant į 2008 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo tarnybinį pranešimą Nr. VD-777, ir tokiu savo neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą.

D. T. 2008 m. gruodžio 20 d. paaiškinime taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas neva pats atsisakė pasirašyti savo pareigybės aprašymą. Paaiškina, kad 2008 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. VD-842 nurdė visiškai kitas aplinkybes, t. y. kad D. T. netinkamai organizavo skyriaus darbą, nes iki šiol nesupažindino savo skyriaus vedėjo pavaduotojo su skyriaus nuostatais ir darbuotojų pareigybių aprašymais. D. T., nepateikdamas pareiškėjui skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijoms vykdyti būtinos informacijos, pažeidė savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Savo 2008 m. gruodžio 20 d. paaiškinime D. T. taip ir nenurodė jokio teisėto pagrindo, kuriuo vadovaudamasis iš pareiškėjo reikalavo pateikti savo veiklos savianalizę. Pažymi, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 22 str., nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1106 patvirtintose Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėse nėra numatyta pareiga, jog vertinamasis valstybės tarnautojas savo tiesioginiam vadovui turėtų teikti tokią savianalizę, todėl laikytina, jog toks D. T. reikalavimas yra neteisėtas ir prieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams.

Pažymi, kad 2009 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-11 informavo Tarnybos direktorių apie tai, kad Šiaulių ir Alytaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos kreipėsi į pareiškėją dėl naujiems darbuotojams reikalingos prieigos prie konsultuojamų apskaitos ir analizės duomenų bazės teisių suteikimo. Pareiškėjui paprašius atsiųsti atitinkamus raštiškus prašymus, o vėliau minėtoms įstaigoms pareiškus pretenzijas dėl jų išsiųstų prašymų nevykdymo, paaiškėjo, kad minėti raštiški prašymai 2008 m. gruodžio 10 d. buvo išsiųsti Tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriui, tačiau nebuvo perduoti pareiškėjui ir todėl negalėjo būti laiku įvykdyti. Todėl 2009 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. VD-11 prašė pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti.

2009 m. sausio 23 d. raštu Nr. VD-40 Tarnybos Personalo, teisės, ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistas A. O. informavo pareiškėją, kad, jo nuomone, D. T. tarnybinio nusižengimo nepadarė, kadangi nebuvo suėjęs Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 p. nurodytas 20 darbo dienų prašymų išnagrinėjimo terminas, todėl, nesuėjus šiam terminui, teritorinės tarnybos neva negalėjo reikšti pretenzijų dėl jų prašymų nevykdymo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. V(3)-230 „Dėl Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ 109 p., pavedimas, jeigu jį duodant nenurodytas konkretus laikas, turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos.

Be to, pastebi ir tai, kad Tarnybos struktūriniai padaliniai - teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos kreipėsi į atsakovą dėl skubiai atliktino darbo, o būtent dėl naujų darbuotojų darbui reikalingų konsultuojamųjų apskaitos ir analizės duomenų bazės prieigos teisių suteikimo, nes tik šią prieigą turint galimas konkretaus darbuotojo konsultavimo duomenų suvedimas į duomenų bazę. Pažymi, kad šį darbą darbuotojai turi atlikti kiekvieną dieną, kadangi priešingu atveju susikaupia dideli informacijos kiekiai ir tampa probleminis šių duomenų suvedimas laiku. Būtent šią specifiką turėjo įvertinti ir D. T. bei imtis visų būtinų priemonių, kad gauti pavedimai būtų įvykdyti per įmanomai trumpiausius terminus. Tačiau, kaip matyti iš nurodyto aukščiau, D. T. nuslėpė Tarnybos direktoriaus pavedimus, pažeidė šios tarnybos darbo reglamentą, nevykdė savo funkcijų ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą.

2009 m. vasario 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-62 taip pat informavo Tarnybos direktorių apie kitus D. T. galimai padarytus tarnybinius nusižengimus ir paprašė pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Tačiau tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra D. T. iki šiol nėra pradėta.

Teigia, kad buvo netinkamai organizuota pareiškėjo veiklos vertinimo procedūra. 2008 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu gavo skenuotą 2008 m. gruodžio 1 d. Tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. K-498 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos eilinio vertinimo“. Šis įsakymas gautas anonimiškai iš kopijavimo aparato, o ne kaip priklauso pagal Tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V(3)-230 patvirtintą Tarnybos darbo reglamentą, t. y. tiesiogiai iš Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo D. T.

2008 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-842 kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl D. T. padarytų tarnybinių nusižengimų, kurie yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo tarnybine veikla. Kadangi dėl šių tarnybinių nusižengimų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 nustatytą Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 4 p. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turėjo būti atliekamas D. T. padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimas, todėl, siekdamas išvengti šališko ir neatitinkančio tikrovės savo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo, 2008 m. gruodžio 12 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. VD-848 dėl D. T. nušalinimo nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo. Su šiais dviem tarnybiniais pranešimais 2008 m. gruodžio 12 d. supažindino ir skyriaus vedėją D. T..

2008 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. VD(3)-850 Tarnybos direktorius formaliai atsakė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1106 patvirtintas Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisykles pareiškėjo veiklą vertinti neva gali tik tiesioginis vadovas ir pareiškėjo vertinimą pavedė atlikti tam pačiam skyriaus vedėjui D. T., nors buvo akivaizdu, jog jo vertinimas bus šališkas (ką patvirtino ir pati vertinimo išvada, kurioje surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o jo tarnybinė veikla buvo įvertinta tik patenkinamai bei nuosekliai pasiūlyta žemesnė kvalifikacinė klasė). Tokiais veiksmais aiškiai buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. numatytas valstybės tarnautojo nešališkumo principas, reikalaujantis, jog valstybės tarnautojas turi būti objektyvus ir priimdamas sprendimus privalo vengti asmeniškumų, bei, tuo pačiu, pažeisti pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjo įsitikinimu, nenušalinus D. T. nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, šiam asmeniui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti neobjektyvų ir šališką jo tarnybinės veiklos vertinimą (ką jis iš esmės ir padarė, suvesdamas sąskaitas už tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos vadovą ir nurodė šio tarnautojo akivaizdžiai padarytus tarnybinius nusižengimus).

Be to, 2009 m. sausio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-23 Tarnybos vadovui pateikė išsamų ir pagrįstą paaiškinimą dėl D. T. atlikto netinkamo ir šališko jo tarnybinės veiklos vertinimo, t. y. buvo išnagrinėtas kiekvienas D. T. teiginys ir visi jie paneigti kaip aiškiai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir šališki. Todėl mano, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, vertindama jo veiklą, į 2009 m. sausio 19 d. pranešime Nr. VD-23 išdėstytus argumentus visiškai neatsižvelgė, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti. Minėta komisija jo veiklą vertino šališkai ir neadekvačiai bei priėmė nepagrįstą ir neteisingą individualų administracinį aktą, prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.

2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje jos pirmininkas D. T. prasitarė, jog pareiškėjo veiklos vertinimo išvadą pateikė būtent tokią dėl to, kad pareiškėjas yra patraukęs Tarnybą atsakovu keliose administracinėse bylose, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo 2008 m. tarnybine veikla. Nurodytos aplinkybės, Š. K. įsitikinimu, tik dar kartą patvirtina, kad 2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 2 yra tendencinga ir šališka bei pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Vadovaujantis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 54 p. Tarnybos direktorius, kaip į pareigas priimantis asmuo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio privalėjo priimti sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo. Šio sprendimo nustatytu laiku negavo. Tik 2009 m. kovo 30 d. tarnybiniu prašymu Nr. VD-149 paprašius pateikti šį sprendimą, gautas Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pavaduotojos D. T. 2009 m. balandžio 1 d. pranešimas Nr. VD-156, kuriuo pateiktas direktoriaus 2009 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. V(4)-44, su kuriuo net nėra supažindintas.

Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. nereglamentuoja valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sudėties. Todėl D. T. neskirti Valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisijos nariu nebuvo teisinio pagrindo ir šios komisijos išvada yra teisėta. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 5 d., Valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisijos 2009 m. sausio 20 d. posėdyje komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus vyriausioji specialistė S. M.. Atskirosios nuomonės dėl Š. K. tarnybinės veiklos vertinimo pareikšta nebuvo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašymą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Kaip matyti iš prašymo, pareiškėjas mano, kad nepagrįstai jam nebuvo sumokėta už darbą kasmetinių atostogų metu. Taip pat prašo panaikinti sprendimus ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinių nuobaudų D. T. skyrimo procedūras, panaikinti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2009 m. sausio 20 d. išvadą Nr. 2 ir įpareigoti Tarnybos direktorių priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados siūlymo.

Dėl kiekvienų iš šių reikalavimų pagrįstumo teismas pasisako atskirai.

Dėl reikalavimo priteisti iš Tarnybos pareiškėjo naudai 1 503,68 Lt dydžio priskaičiuotą darbo užmokestį už kasmetinių atostogų metu atliktą darbą

Š. K. teigimu, darbas, kurį jis atliko savo kasmetinių atostogų metu laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d., laikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ str. 1 d. numatytu darbu poilsio dienomis ir todėl privalo būti apmokėtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

DK 173 str. įtvirtina, kad atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju pareiškėjas darbdavio rašytiniu įsakymu nebuvo atšauktas iš kasmetinių atostogų (pagal bylos duomenis jos truko nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d.). Tai kategoriškai patvirtino ir atsakovas atsiliepime į Š. K. prašymą. Taigi, nesant raštiško darbuotojo atšaukimo iš kasmetinių atostogų, tai pat nesant ir raštiško darbuotojo sutikimo dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų (tai pareiškėjas pripažino 2008 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime, b. l. 13), nėra pagrindo pripažinti, kad Š. K. turi teisę į apmokėjimą už tam tikrų užduočių, gautų el. paštu, atlikimą savo kasmetinių atostogų metu.

Tokiu būdu spręstina, kad reikalavimas priteisti iš Tarnybos pareiškėjo naudai 1 503,68 Lt dydžio priskaičiuotą darbo užmokestį už kasmetinių atostogų metu atliktą darbą yra nepagrįstas. Nėra pagrindo prašymą šioje dalyje tenkinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl reikalavimų panaikinti 2009 m. vasario 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. VD-66, kuriuo atsisakyta sudaryti komisiją galimam D. T. tarnybiniam nusižengimui tirti ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2008 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-842 nurodytų D. T. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų; panaikinti 2009 m. sausio 23 d. raštą Nr. VD-40, kuriuo atsisakyta sudaryti komisiją galimam D. T. tarnybiniam nusižengimui tirti, ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2009 m. sausio 13 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-11 nurodyto D. T. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo; įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2009 m. vasario 2 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-62 nurodytų D. T. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pareiškėjas neturi įstatymo suteiktų įgaliojimų ginti kitų asmenų teises ar viešąjį interesą nagrinėjamame ginče. Taigi, jis turi teisę kreiptis į teismą tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustatytu atveju - gindamas savo pažeistas teises ar įstatymų saugomą interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2, p. 326).

Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 p. apibrėžia sąvoką ,,tarnybinis nusižengimas“ - tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės įstatymo 28 str. numato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Pagal šio įstatymo 29 str. 1 d. už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.

Sistemiškai vertinant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad tarnybinio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka, tarnybinės pareigos. Tokio pobūdžio teisės pažeidimu nėra pažeidžiami kito asmens teisės ir teisėti interesai. Tokiu būdu, teismo nuomone, Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo D. T. nenubaudimas už tariamus tarnybinius nusižengimus negali būti laikomas kito valstybės tarnautojo įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu. Taigi, pareiškėjui remiantis galiojančiais teisės aktais (Valstybės tarnybos įstatymu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams skyrimo taisyklėmis ir kt.) neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant inicijuoti D. T. tarnybinius patikrinimus dėl jo galimai padarytų tarnybinių nusižengimų. Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.

Dėl išvardintų priežasčių nėra juridinio pagrindo naikinti 2009 m. vasario 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. VD-66, kuriuo atsisakyta sudaryti komisiją galimam D. T. tarnybiniam nusižengimui tirti ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2008 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-842 nurodytų D. T. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų; naikinti 2009 m. sausio 23 d. raštą Nr. VD-40, kuriuo atsisakyta sudaryti komisiją galimam D. T. tarnybiniam nusižengimui tirti, ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2009 m. sausio 13 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-11 nurodyto D. T. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo; įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2009 m. vasario 2 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-62 nurodytų D. T. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų.

Pažymėtina, kad analogišką praktiką tokio pobūdžio administracinėse bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. spalio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. Nr. A14–1500/2005).

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. T. 2009 m. kovo 12 d. atsistatydino iš užimamų pareigų Tarnyboje, todėl inicijuoti pradėti tyrimą dėl D. T. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų nėra teisinio pagrindo ir dėl šios priežasties. Š. K. skundas šioje dalyje atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 2 ir įpareigoti Tarnybos direktorių A. T. priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2009 m. sausio 20 d. išvados Nr. 2 siūlymo

2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje Nr. 2 (b. l. 101) buvo išreikštas siūlymas pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai, tobulinti kvalifikaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. ir 15 str. nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, ar sukelia teisines pasekmes, t. y. ar jis gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į reikšmingas aplinkybes (norminiais teisės aktais numatytą administracinio akto priėmimo pagrindą ir paskirtį, priėmimo pagrindines procedūras bei taisykles, ar priimtas aktas neužkerta asmeniui kelio suinteresuotam asmeniui pasinaudoti atitinkamomis įstatymu numatytomis teisėmis ir kt.).

Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 54 p. numatyta, kad į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo. Tuo atveju, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, sprendimas dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priimamas artimiausiame jos posėdyje. Pagal šių taisyklių 55 p. į pareigas priimantis asmuo, šių taisyklių 54 punkte nustatyta tvarka priėmęs motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo tai nurodo vertinimo komisijos išvadoje. Tuo atveju, kai šių taisyklių 54 p. nustatyta tvarka motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo tai vertinimo komisijos išvadoje nurodo šios institucijos vadovas.

Taigi, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada valstybės tarnautojui pati savaime tiesioginių pasekmių nesukelia ir Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismui gali būti skundžiamas individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis išvada ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 2 nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 1 d. numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija.

Minėtą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pasirašė vertinimo komisijos pirmininkas D. T. ir nariai M. G., D. A., G. S., I. M., S. M..

Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 4 p. numato, kad vertinimo komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai vertinimo komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė vertinimo komisijos narių. Taisyklių 20 p. numatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Pagal taisyklių 22 p. pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą. Taisyklių 23 p. reglamentuoja, kad pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas.

Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog tik tada, kai vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas. Šiuo atveju nei vienas iš vertinimo komisijos narių nebuvo pateikęs atskirosios nuomonės, todėl komisijos pirmininko balsas, priešingai nei teigia pareiškėjas, neturėjo lemiamos reikšmės vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Nei Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str., nei kiti teisės aktai nenumatė, kad vertinimo komisijos pirmininku turi būti asmuo, užimantis tam tikras vadovaujančias pareigas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vertinimo komisijos pirmininku privalėjo būti paskirtas arba pats Tarnybos direktorius A. T., šios tarnybos Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, laikinai einanti direktoriaus pavaduotojo pareigas D. K. arba Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pavaduotoja, laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas D. T. Tai, kad D. T. pagal Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą personalo vertinimo klausimai nebuvo priskirti, nebuvo besąlygiškas pagrindas jo netraukti į vertinimo komisijos sudėtį.

M. G., D. A., G. S., I. M., S. M. buvo apklausti teismo posėdyje. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad komisija visumoje nebuvo šališka, įvertino visus jau pateiktus dokumentus, taip pat ir pareiškėjo išsakytus argumentus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių suabejoti minėtų komisijos narių teikiamų parodymų teisingumu, todėl teismas turi pagrindo jais remtis.

Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad nėra pagrindo įpareigoti Tarnybos direktorių priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2009 m. sausio 20 d. išvados Nr. 2 siūlymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas

Pripažinus, kad Š. K. prašyme iškelti reikalavimai yra nepagrįsti, nėra pagrindo tenkinti prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 2 nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo Š. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.