- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-165/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- L. Š., V. Z., I. Z.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3036-585/2011 pagal ieškovų V. Z., I. Z. ir L. Š. ieškinį atsakovams antstolei N. Š. ir R. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. Z. ir I. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti antstolės N. Š. 2010 m. kovo 22 d. pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolė už 202 705 Lt atsakovui R. S. pardavė ieškovės L. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti butą L. Š. bei priteisti atsakovui solidariai iš ieškovų 202 705 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino byloje šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas R. Sakalauskas perduoda ieškovei L. Š. ginčo butą su sąlyga, jog ieškovė I. Z. taikos sutartyje numatytais terminais jam sumokės taikos sutartyje numatyto dydžio kompensaciją. Jeigu I. Z. atsakovui R. S. nesumokės taikos sutartyje numatytos kompensacijos, ginčo butas liks atsakovo nuosavybė, o ieškovė L. Š. privalės šį butą atlaisvinti ir perduoti atsakovui. Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo buto areštas lieka galioti iki taikos sutarties įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, kuriuo ieškovė L. Š. būtų įpareigota atlaisvinti ginčo butą ir jį grąžinti atsakovui tokios būklės, kokios jis buvo varžytynių dieną, nurodydamas, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos neįvykdytos.
Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7497-585/2010, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovo R. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), areštą, konstatuodamas, kad šalių taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos, todėl ginčo butui taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebėra aktualios - ginčo butas liko atsakovo nuosavybėje, ir teismas yra išdavęs vykdomąjį raštą, įpareigojantį ieškovę L. Š. atlaisvinti minėtą butą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė L. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti iki bus išspręstas šalių ginčas kasacine tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovams V. Z. ir I. Z. nepavyko įvykdyti taikos sutarties sąlygų, dėl šalių nebendradarbiavimo. Todėl apeliantė, pati siekia išsipirkti iš atsakovo ginčo butą. Ginčo butas yra apeliantės vienintelė gyvenamoji vieta, todėl panaikinus laikinąsias apsaugos priemones iki šalių ginčas bus išnagrinėtas kasacine tvarka, būtų pažeistos apeliantės konstitucinės teisės, o ginčo butas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims. Pažymi, kad atsakovas siekia parduoti ginčo butą ir pasipelnyti.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Sakalauskas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atskirasis skundas teisiškai neargumentuotas. Ieškovė L. Š. niekada neginčijo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumas, nenurodė, jokių argumentų dėl taikos sutarties sąlygų neteisėtumo. Tačiau visais būdais vilkina ginčo buto atlaisvinimą ir perdavimą atsakovui.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ginčo butas yra jos vienintelė gyvenamoji vieta. VĮ Registrų centro duomenimis, apeliantei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, apeliantė nuomoja šį turtą ir gauna pajamas.
Atsiliepimas
Ieškovai V. Z. ir I. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį panaikinti iki bus išspręstas šalių ginčas kasacine tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovai bendradarbiavo ir siekė įvykdyti šalių taikos sutartį, buvo pateikę kredito įstaigos pasiūlymą finansuoti šalių sandorį. Tačiau atsakovas tokią galimybę atmetė nepateikdamas jokių argumentų. Tai patvirtina apeliantės argumentus, kad ieškovas siekia perleisti ginčo butą tretiesiems asmenims ir pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalyką sudaro laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo areštuotas atsakovo ginčo butas, panaikinimo pagrįstumo klausimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, tai yra atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl 2010 m. kovo 22 d. pardavimo iš varžytynių akto, kuriuo antstolė N. Š. už 202 705 Lt atsakovui R. S. pardavė ieškovės L. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi (2 t., 5 b. l.) taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, o 2011 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas perduoda ieškovei L. Š. ginčo butą su sąlyga, jog ieškovė I. Z. taikos sutartyje numatytais terminais jam sumokės taikos sutartyje numatyto dydžio kompensaciją. Siekiant apriboti atsakovui galimybę perleisti nuosavybės teises į ginčo butą tretiesiems asmenims, šalys taikos sutartimi susitarė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki taikos sutarties įvykdymo. Byloje nėra ginčo, kad šalių taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos. Bylos duomenys liudija, kad dėl apeliantės iškeldinimo iš ginčo buto yra išduotas vykdomasis raštas. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nebėra teisinio pagrindo apriboti atsakovo nuosavybės teisių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir panaikino ginčo buto areštą.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės ir ieškovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad atsakovas vengė priimti taikos sutartyje numatytais terminais nustatyto dydžio kompensaciją, nes tuo atveju, jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą, skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju, nei ieškovai, nei apeliantė tokių duomenų nepateikė, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, jog kreipėsi į kredito įstaigas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo ir įsipareigojimų finansavimo. Būtina pažymėti, kad nuo skundžiamos nutarties priėmimo praėjo beveik 8 mėnesiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog ir per šį laikotarpį ieškovai siekė gauti finansavimą. Todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog ji pati siekia išsipirkti iš atsakovo ginčo butą.
Ieškovai atsakovui buvo įsipareigoję sumokėti 220 000 Lt kompensaciją už ginčo butą iki 2011 m. liepos 1 d., o galutinai atsiskaityti už ginčo butą iki 2011 m. gruodžio 1 d. Taigi, nuo pirmosios įmokos yra praėję pusantrų metų laikotarpis, o nuo galutinio atsiskaitymo daugiau, nei vieneri metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ilgas pradelstų terminų laikotarpis nėra pateisinamas jokiais duomenimis, todėl nebėra teisinio pagrindo ilgiau apriboti atsakovo nuosavybės teisių. Be to, per tokį ilgą laikotarpį atsakovas gali būti praradęs interesą gauti taikos sutarties įvykdymą ir turi teisę atsisakyti priimti lėšas (CK 6.260 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliantės siekis išsipirkti ginčo butą praleidus taikos sutartyje nustatytus terminus, turėtų būti iš naujo derinamas su atsakovu, nes tai būtų iš esmės naujos taikos sutarties sąlygos.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ginčo butas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, nes VĮ Registrų centro duomenimis apeliantei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini),. Todėl, tuo atveju, jeigu atsakovas perleistų ginčo butą tretiesiems asmenims, ieškovė turi galimybę įsikurti jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Be to, šioje byloje yra išduotas vykdomasis raštas dėl apeliantės iškeldinimo iš ginčo buto, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas šioje byloje nebeturės įtakos apeliantės teisėms gyventi ginčo bute.
Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, tačiau nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų šalių ginčo nagrinėjimą kasacine tvarka, ar tokio skundo padavimą kasacinės instancijos teismui. Šių duomenų nepatvirtina taip pat ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir, panaikindamas atsakovo buto areštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį, palikti nepakeistą.
Nutarties kopijas siųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registrui.