- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8180-868/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03731-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimo dėl metalinių garažų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 6 (šešis) metalinius garažus, kurių WGS koordinatės (duomenys neskelbtini); LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esančius šalia (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad metaliniai garažai (6 vnt.), kurių WGS koordinatės (duomenys neskelbtini); LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantys šalia (duomenys neskelbtini), kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais daiktais, buvo įtraukti į apskaitą 2023 m. sausio 23 d. Nr. A1017-2/23(2.14.1.55E-AD23 surašant Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą. Buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į garažus seniūnijos, kurios teritorijoje yra garažai, informaciniame stende ir nacionaliniame laikraštyje. Pažymėjo, kad pareiškėja buvo inicijavusi pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą 9 garažams, tačiau 3 garažai yra nukelti. Garažai yra nesuformuotame žemės sklype. Pareiškėja nesikreipė į VĮ Turto banką su prašymu suorganizuoti garažų apžiūros dėl apskaitos akto surašymo, kadangi VĮ Turto bankas 2022 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (16.3)SK4-5960 informavo, jog metaliniai garažai nėra nekilnojamieji daiktai, tai laikini statiniai ir jie neįgalioti spręsti klausimų, susijusių su metaliniais garažais. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti garažų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2023 m. sausio 23 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-2/23(2.14.1.55E-AD23, kuriuo į apskaitą buvo įtraukti garažai (akte – garažai (9 vnt., 3 jau nukelti), paskirtis – garažų (laikini statiniai)), esantys šalia (duomenys neskelbtini). Iš statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukų, galima identifikuoti, dėl kokių objektų yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Be to, ant pačių garažų buvo skelbiama informacija apie pradėtą jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokių objektų savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šiuos objektus, ieškoma. Pareiškėja pažymėjo, jog nebūdama garažų savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jie būtų prižiūrimi, tvarkingi, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Pareiškėjos vertinimu, jeigu šie garažai, kurie neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Garažai ir toliau nebūtų prižiūrimi, pablogėjus jų būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jų savininkų ir neperdavus jų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jų tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jų blogą būklę.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 6 (šešis) metalinius garažus, kurių WGS koordinatės (duomenys neskelbtini); LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esančius šalia (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. sausio 23 d. buvo surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-2/23(2.14.1.55E-AD23, kuriuo garažai buvo įtraukti į apskaitą. Iš statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukų galima identifikuoti, dėl kokių objektų yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra.
Siekiant nustatyti garažų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į garažus, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – garažus ir kviečiama atsiliepti savininkus bei asmenis, turinčius teisių į šį turtą. Nuo 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į garažus. Informacija apie pradėtą garažų pripažinimo bešeimininkiu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, taip pat buvo skelbiamas ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Bylos duomenimis, turtinių teisių į garažus niekas nepareiškė.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad asmenys, turintys teisių į garažus būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo garažų įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį garažų savininkai dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jų neieškojo, todėl laikytina, kad garažų savininkai yra nežinomi. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus garažų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės juos tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jų blogą būklę. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja visais galimais būdais stengėsi nustatyti ir informuoti garažų savininkus, kad jie pasirūpintų savo turtu, tačiau šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo garažų įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Per šį laikotarpį garažų savininkai neatsirado, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad garažų savininkai yra nežinomi. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus garažų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės juos tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jų blogą būklę.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis), todėl 6 (šeši) metaliniai garažai, kurių WGS koordinatės (duomenys neskelbtini); LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantys šalia (duomenys neskelbtini), pripažintini bešeimininkiais daiktais ir perduotini pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).
Asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nėra žinomi, todėl sprendimas skelbiamas viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkinti.
Pripažinti 6 (šešis) metalinius garažus, kurių WGS koordinatės (duomenys neskelbtini); LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esančius šalia (duomenys neskelbtini), bešeimininkiais daiktais ir perduotini pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn
Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 21 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-8180-868/2024 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-03731-2024-1), kuriuo tenkintas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl metalinių garažų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nėra žinomi, todėl sprendimas yra skelbiamas viešo paskelbimo būdu. Sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t. y. 2024 m. kovo 21 d. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 5) 262 4043“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.