Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėjų baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio ir Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str.2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2010-02-25, laikotarpyje nuo 15 val. iki 19 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia, medine lazda, kitais kietais bukais daiktais suduodamas mažiausiai 45 smūgius A. O. L. į galvą ir kaklą, padarė jai poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešiniame rieše ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje, akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, skruostų, žandų, smakro, kaklo, dešinio peties srityse, kraujosruvas akių junginėse, galvos, veido, kaklo minkštuosiuose audiniuose, muštines žaizdas kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, lūpose, smakre, kairiame momenyje, kairės ausies kaušelyje, kairėje smilkinio-momens-pakaušio srityje, kairiame skruoste, kakle, vienuolikto, dvylikto, trylikto, dvidešimt pirmo, dvidešimt antro, trisdešimt pirmo, keturiasdešimt pirmo dantų išmušimus, dvidešimt trečio, keturiasdešimt antro, keturiasdešimt trečio dantų, paliežuvio kaulo ir apatinio žandikaulio abiejų kaklelių lūžius, kas komplikavosi nukraujavimu, ūmia mažakraujyste ir šoku, dėl ko A. O. L. įvykio vietoje mirė, tuo būdu, suvokdamas, kad intensyviu mušimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias, skausmą, itin žiauriai nužudė A. O. L..

Kaltinamasis R. S. dėl tyčinio A. O. L. nužudymo prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad su A. O. L. susipažino 2009 m. vasarą prie parduotuvės „Cento“, esančios Kovo 11-osios gatvėje, Kaune. Jos paprašytas, jis priėmė ją gyventi savo bute, ji neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, dokumentų, valkataudavo, tarp jų dėl A. O. L. gyvenimo būdo, vagiliavimo vykdavo konfliktai. 2010 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimenantis, jis sudavė A. O. L. vieną smūgį į ausį, ko pasekoje po jos akimi buvo matoma kraujosrūva. Kaltinamasis teigia, kad apytiksliai 2010 02 18 A. O. L. išėjo iš jo buto ir nepareidavo nakvoti. Jis sužinojo, kad A. O. L. apsistojusi R. M. bute, į kurį 2010-02- 25 apie 11 val. jis užėjo, bute buvo T. M., J. B., A. O. L.. Šiame bute jie visi išgėrė degtinės. Įkalbėjęs A. O. L. grįžti į jo butą, apie 12 val. jie išėjo. Kartu su jais ėjo ir J. B.. Jis paliko A. O. L. ir J. B. savo bute, o pats nuėjo į parduotuvę „Cento“ apsipirkti. Grįžęs į butą, jis, A. O. L. ir J. B. gėrė vyną. Kažkuriuo metu J. B. iš jo buto išėjo ir tada jis pradėjo priekaištauti A. O. L., kad ji valkatauja. A. O. L. į priekaištą atsakė, kad ji eina kur nori ir kad tai ne jo reikalas. Tada A. O. L. dėl girtumo kambaryje nukrito ant grindų, šalia lovos. Jis atsinešė iš buto koridoriaus medinę lazdą ir du kartus smogė A. O. L. į kaktą. Smūgių sudavimo metu A. O. L. gulėjo aukštielninka, buvo nuoga. Kaltinamojo manymu, A. O. L. drabužius nusirengė vonioje, ketindama maudytis. Po suduotų dviejų smūgių į kaktą A. O. L. buvo kruvina, ji nekvėpavo. Lazdą jis numetė po spinta. Dėl įvykio sutriko, pasakė kaimynams, kad jie eitų pažiūrėti į jo butą. Jis savo kaltės neneigia, tik negali pasakyti iš kur tiek smūgių sudavė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltė nužudžius A. O. L. visiškai įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais.

L. M.-R. Č. parodė, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pilnai tvirtina. Liudytoja parodė, kad su vyru P. Č. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Bute Nr. 34 apie 30 metų gyveno kaimynas R. S., kuris nuolat girtaudavo, į savo butą parsivesdavo asocialių asmenų, tame tarpe nepažįstamų moterų. 2010-02-25 nuo 11 val. ji buvo namuose. Vakare, apie 17:40 val., ji buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizijos serialą „Naisių vasara“ ir girdėjo triukšmą, duslių smūgių garsą, R. S. bute. Tai buvo stiprus duslus kapojimo garsas, tarsi būtų mušama mėsa. Jokių balsų, ar rėkimo negirdėjo. Apie 19 val. į jos butą atėjo kaimynė A. P., gyvenanti bute Nr. 33, ir pasakė, kad reikalingas policijos telefono numeris. Laiptinėje stovėjęs R. S. aiškino, kad jis nekaltas, nieko nepadarė. R. S. buto durys buvo atidarytos. Pažiūrėjusi ji matė kambaryje ant grindų gulintį nuogą moters lavoną. Kambaryje buvo daug kraujo, mirusiosios galva suknežinta. Po to ji nuėjo į savo butą. R. S. savo buto duris visada rakindavo.

Liudytojas P. Č. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena su žmona M. R. Č.. Kaimynas R. S., gyvenęs bute Nr. 34, dažnai girtaudavo į savo butą vesdavosi asocialius asmenis, tame tarpe moteris. R. S. bute dažnai buvo girdimas triukšmas, aimanos. 2010-02-25 po pietų, viename iš kambarių jis skaitė knygą. Apie 19 val. į jo butą atėjo kaimynė A. P., šalia jos stovėjo R. S., jis dėvėjo tamsias kelnes ir šviesius marškinius. Ant marškinių matėsi dėmės, panašios į kraują.. A. P. ar R. S. jam pasakė „žmogus guli“. R. S. negalėjo paaiškinti, koks žmogus guli, kaip jis atsirado bute. A. P. prašė pasakyti policijos telefono numerį. Toliau pokalbyje dalyvavo jo žmona M. R. Č., kuri jam pasakė, kad buvo iškviesta policija. Jis buvo savo bute ir tolesniais įvykiais nesidomėjo. Įvykio dieną jokio triukšmo R. S. bute negirdėjo, tačiau jo žmona pasakė, kad apie 18 val. R. S. bute girdėjo smūgių garsus.

Liudytoja A. P. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. R. S. pažįsta kaip kaimyną. 2010-02-25 apie 18.50 val. R. S. atėjo į jos butą ir pasiūlė jai ateiti į jo butą „pažiūrėti“. Ji priėjo prie R. S. buto durų ir pamatė kambaryje ant grindų gulintį kūną. Žmogus buvo nuogas, gulėjo ant dešinio šono, kojos buvo nukreiptos į lango pusę. Galvos srityje ir aplink galvą buvo kraujo klanas. Ji išsigandusi išėjo, o R. S. sakė „radau negyvą, va, pažiūrėk, guli“. Po šių žodžių ji pamanė, kad kambaryje guli moteris, nes pažiūrėjusi žmogaus lyties požymių neįsidėmėjo. R. S. prašė, kad ji iškviestų policiją. Tada ji nuėjo į butą Nr. 35, kuriame gyvena kaimynai Č.. P. Č. ji pasiūlė apžiūrėti R. S. butą, tačiau šis nenorėjo to daryti. Ji iš savo buto telefonu iškvietė policiją. Po to pamanė, kad galbūt sužeistajai reikalinga medicinos pagalba. Vėl nuėjo į Č. butą, pakalbėti su M. R. Č., kuri yra medikė. M. R. Č. jai pasakė, kad greitosios medicinos pagalbos kviesti nereikia, nes kambaryje gulintis žmogus yra negyvas. Iš šio pasakymo ji suprato, kad ir M. R. Č. po įvykio buvo R. S. bute. Po to ji nuėjo į savo butą, pareigūnų darbo nestebėjo. R. S. tą dieną buvo išgėręs alkoholio. Pastebėjo, kad priekinėje R. S. marškinių dalyje buvo sutepimai, panašūs į kraują.

Liudytojas R. P. parodė, kad su savo kaimynu R. S. artimesnių santykių nepalaikė. Šis bendraudavo su asocialiais asmenimis, dažnai girtaudavo. Žino, kad R. S. visuomet rakindavo savo buto duris. 2009 m. vasarą R. S. bute ėmė lankytis nepažįstama moteris. 2010-02-25 apie 14 ar 15 val. jis matė R. S. su pirkinių maišeliu pareinantį iš parduotuvės „Cento“. R. S. buvo sveikas, nepastebėjo, kad šis būtų neblaivus. Apie 19 val. jam žmona A. P. telefonu pasakė, kad R. S. pasiūlius apžiūrėti jo butą, ji bute matė kruviną moterį ir iškvietė policiją. Kai apie 22 val. grįžo namo, R. S. matė laiptinėje, prirakintą antrankiais. R. S. buvo neblaivus.

Liudytojas Z. P. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. R. S., gyvenusį bute Nr. 34, pažinojo kaip girtaujantį asmenį. Žino, kad minėtame bute dažnai lankydavosi pašaliniai asmenys, tame tarpe moterys. Dažnai naktimis R. S. bute būdavo girdimas triukšmas, muštynių garsai. 2009 metais R. S. bute apsigyveno valkataujanti moteris vardu Aušra (A. O. L.). R. S. ją dažnai mušdavo. Girdėdavo R. S. bute pastarojo barnius, necenzūrinius keiksmus, A. O. L. klyksmus, bildesį. Matydavo A. O. L. veide sužalojimus. Paskutinį kartą tokius garsus girdėjo 2010-02-22 ar 2010-02-23. 2010-02-25 triukšmo R. S. bute negirdėjo, į savo butą grįžo tik 20 val.. Tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie paaiškino radę nužudytą moterį. Žino, kad R. S. visuomet rakindavo savo buto duris.

Liudytoja J. B. parodė, kad su sugyventiniu R. M., kurį vadina „Liova“, gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Tame bute taip pat gyvena nuomininkas A. S., dažnai lankosi R. M. brolis T. M.. Ji apie dešimt metų pažinojo A. O. L., su ja artimai bendravo. 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, A. O. L. į jos butą atėjo sumušta, be kailinių, jos veide matė kraujosruvas. 2010-02-20 ar 2010-02-22 A. O. L. vėl atėjo į jos butą, sakė „bijau senio, jis mane užmuš“. Ji neklausė, kas atsitiko, leido A. O. L. pasilikti jos bute. 2010-02-25 apie 10 val. į jos butą atėjo R. S., kuris davė pinigų degtinei. Išgertuvių metu R. S. įkalbinėjo A. O. L. grįžti į jo butą. Apie 11 val. R. S. išsivedė A. O. L. į savo butą. Pastarosios prašymu ji ėjo kartu su jais. R. S. atrakino butą, įleido jas į vidų, pats išėjo į parduotuvę. Maždaug po dvidešimties minučių R. S. grįžo į butą, atsinešė dešros, batono, du 0,7 l talpos butelius vyno. R. S. ir A. O. L. išgėrė vieną butelį vyno, o kitą ketino išgerti vėliau. R. S. su A. O. L. nekonfliktavo, todėl ji maždaug po valandos išėjo namo. Jai išėjus, R. S. užrakino duris. Tą dieną iš savo buto išėjusi nebuvo. Apie A. O. L. mirtį 2010-02-26 sužinojo iš T. M., kuriam tai nurodė kiti asmenys.

Nukentėjusioji V. T. parodė, kad A. O. L. yra jos dingusio brolio A. L. buvusi sutuoktinė. A. O. L. tėvai ir sūnus yra mirę, kitų artimųjų ji neturėjo. A. O. L. nužudymo aplinkybių nežino. Apie jos mirtį sužinojo iš policijos pareigūnų. Ji organizavo ir apmokėjo laidotuves. Dėl A. O. L. nužudymo patyrė 5000 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos.

Liudytojas R. M. parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, jis gyveno su sugyventine J. B., šiame bute dažnai būna jo brolis T. M.. Jis sergo epilepsija, turi regėjimo negalią, todėl nedirbo. J. B. ir T. M. dirbo atsitiktinius darbus. Vieną kambarį savo bute nuomojo A. S.. A.O. L. pažinojo apie metus laiko, susipažino per J. B.. A.O. L. pasakojo, kad apsigyveno pas Romą (R. S.), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. R. S. jis pažinojo tik iš matymo. Šio bute lankėsi vieną kartą, 2010 m. sausio mėnesį, kuomet J. B. R. S. kirpimo mašinėle kirpo jam plaukus. Daugiau R. S. bute nesilankė. 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje A.O. L. atbėgo į jo butą sumušta, veide buvo matoma „mėlynė“. A.O. L. paaiškino, kad ją sumušė R. S., kurį vadindavo „seniu“. ji porą dienų pabuvo jo bute, po to vėl išėjo pas R. S.. 2010 vasario mėnesio pabaigoje, gal 20 ar 22 dieną, A.O. L. vėl atėjo į jo butą, prašė leisti jai nakvoti, nes bijo „senio“. A.O. L. jo bute buvo iki 2010-02-25. Tą dieną apie 10 val. į jo butą atėjo R. S., kuris įkalbinėjo A.O. L. grįžti į savo butą. Jis, T. M., J. B., A.O. L., R. S. išgėrė degtinės. Po to A.O. L., J. B., R. S. išėjo į R. S. butą. Maždaug po valandos J. B. grįžo. Vakare jis, T. M., J. B. nebuvo išėję iš buto. Nuomininkas A. S. iš kaimo parvyko apie 16 val., taip pat nebuvo niekur išėjęs. Apie A.O. L. nužudymą 2010-02-26 sužinojo iš T. M., kuriam tai papasakojo kiti asmenys (t. 1, b. l. 145-146, 147).

Lavono parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad liudytoja J. B. atpažino pateiktą lavoną kaip A. O. L. palaikus (t. 1, b. l. 142-143).

2010-02-25 įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune - apžiūros protokolas patvirtina, kad A. O. L. lavonas buvo rastas kambaryje ant grindų, gulintis aukštielninkas, kraujo klane. Iš buto buvo paimta medinė lazda ir jos dalis, biologiniai pavyzdžiai nuo lazdos, tapeto fragmentas, sutepimų pavyzdžiai nuo durų ir kilimo, keturios nuorūkos, rankų pirštų atspaudai, nukopijuoti nuo butelio, vyriški batai, pagalvės ir antklodės užvalkalai, paklodė, moteriškos džinsinės kelnės (t. 1, b. l. 10-21).

Teismo kriminalistikos biologijos specialisto išvada Nr. 140-(1702)-IS1-3013 patvirtina, kad ant pateiktų tirti lazdos (mėg. Nr. 2, Nr. 3), lazdos fragmento (mėg. Nr. 4), paimtų įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio Kovo 11-osios g. 71-34, Kaune, R. S. marškinių (mėg. Nr. 36, Nr. 38) ir R. S. kairės kojos bato (mėg. Nr. 39) rasto moters kraujo genotipas sutampa su A. O. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų A. O. L. lokusų genotipą t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000005 %.

Teismo medicinos-kriminalistikos specialisto išvada Nr. MK43/10(01) patvirtina, kad tirti A. O. L. galvos sužalojimai padaryti daiktu, turėjusiu tokių savybių traumuojančius paviršius: kampo formą turinčiu ribotu paviršiumi - žaizda Nr. 1; riboto, galimai stačiakampio pavidalo traumuojančio paviršiaus savybių - Nr. 2 (konkreti paviršiaus forma sužalojime neužsifiksavusi); dviem trauminiais kontaktais: vienas buku riboto sferiškai išgaubto paviršiaus savybių, kitas - riboto plokščio paviršiaus kraštu, kurių konkreti forma sužalojime neužsifiksavusi - žaizda Nr. 3; bukos briaunos savybių - žaizdos Nr. 4 ir Nr. 5. Tirtų muštinių A. O. L. galvos odos žaizdų padarymo galimybė tirti pateikta lazda, jos traumuojančiais paviršiais, neatmetama. Tačiau pasisakyti, ar konkrečia tirti pateikta lazda padarytos A. O. L. muštinės galvos odos žaizdos, ar kitu daiktu ar įrankiu, turinčiu tokių pat savybių traumuojančius paviršius, negalima, kadangi žaizdose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (t 1, b. l. 57-63).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 210/10(02) patvirtina, kad A. O. L. mirties priežastis yra galvos ir kaklo sumušimas, pasireiškęs daugybinėmis muštinėmis žaizdomis kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, lūpose, smakre, kairiame momenyje, kairės ausies kaušelyje, kairėje smilkinio-momens-pakaušio srityje, kairiame skruoste, kakle; 11, 12, 13, 21, 22, 31, 41 dantų išmušimu, 23, 42, 43 dantų, paliežusio kaulo ir apatinio žandikaulio abiejų kaklelių lūžiais. Tai komplikavosi nukraujavimu, ūmia mažakraujyste ir šoku. Mirtis įvyko ne daugiau kaip 3-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Lavone konstatuoti sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje (9), kairės akies viršutiniame voke (1), lūpose (7), smakre (1), kairiame momenyje (3), kairės ausies kaušelyje (2), kairėje smilkinio-momens-pakaušio srityje (nemažiau 11), kairiame skruoste (1), kakle (3); poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniame rieše ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kaktoje, nosyje, akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, skruostų, žandų, smakro, kaklo, dešinio peties srityse; kraujosruvos akių junginėse, galvos, veido, kaklo minkštuosiuose audiniuose; 11, 12, 13, 21, 22, 31, 41 dantų išmušimas, 23, 42, 43 dantų, paliežusio kaulo ir apatinio žandikaulio abiejų kaklelių lūžiai. Sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais nurodytas sritis paveikus ne mažiau 45 (keturiasdešimt penkių) trauminių poveikių pasėkoje; poodinės kraujosruvos kelių srityje padarytos kietais bukais daiktais, dviejų trauminių poveikių pasėkoje, prieš 1-2 savaites, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.

Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinio riešo ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti dešine ranka ginantis nuo suduodamų smūgių. Sužalojimų padarymo metu bei po padarytų visų sužalojimų, kol išsivystė ūmi mažakraujystė, šokas, sąmonės praradimas, A. O. L. keliolika-keliasdešimt minučių galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Duomenų, kad po padarytų sužalojimų ji vaikščiojo, nėra. Tai patvirtina švarūs, be kraujo pėdsakų padai, kraujo dėmės kūne be nutekėjimo link apatinės kūno dalies požymių. Sprendžiant pagal tai, jog sužalojimų nugariniuose kūno paviršiuose nėra, sužalojimai vyrauja kūno priekiniame ir kairiame paviršiuose, labiausiai tikėtina, jog sužalojimų padarymo metu A. O. L. buvo gulimoje padėtyje ant nugaros, dešinio šono. Sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kelių srityse, vienas kito atžvilgiu padaryti labai artimu laiku, jų padarymo sekai nustatyti medicininių duomenų nėra (t. 1, b.l. 26-34).

A.O. L. prieš mirtį vartojo alkoholį, jos lavono kraujuje rasta 4.51 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4.72 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 31).

Patikros asmens neblaivumui nustatyti protokolas patvirtina, kad 2010-02-25 22:40 val. R. S. alkotesteriu buvo nustatytas 1,31 % alkoholio kiekis (t. 2, b. l. 30).

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad tyčinį nusikaltimą, A. O. L. nužudymą, padarė kaltinamasis R. S., kad šio asmens nusikalstamais veiksmais, A. O. L. padaryti sužalojimai tapo jos mirties priežastimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 06 18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Teismas išanalizavęs faktinius bylos duomenis, nustatė, kad kaltinamasis R. S. nužudė A. O. L. veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas nukentėjusiosios atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų pavojingumą, numatydamas nusikalstamo veikimo padarinius, siekdamas A. O. L. mirties. Tai, kad R. S. nužudė A. O. L. veikdamas tiesiogine tyčia sprendžiama įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes. Pagal bylos duomenis, nukentėjusiajai A. O. L., bute, (duomenys neskelbtini), dėl girtumo nukritus kambaryje, R. S. iš buto koridoriaus atsinešė medinę lazdą, ir ant grindų gulinčiai A. O. L. sudavė ne mažiau 45 (keturiasdešimt penkių) smūgių. Atsižvelgiant į A. O. L. kūną medine lazda suduotų smūgių lokalizaciją, konstatuotina, kad daugiausia smūgių suduota į galvą (teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 210/10(02)). Kaltinamojo kryptingas veikimas, t.y. medinės lazdos bute suieškojimas, kuri panaudota kaip nužudymo įrankis, daugkartinis smūgiavimas medine lazda gulinčiai, A. O. L. į gyvybiškai svarbią žmogaus kuno vietą (galvą), vertintinas kaip apibrėžtas veikimas, siekiant atimti A. O. L. gyvybę, suvokiant, kad tokio pobūdžio smurtiniais veiksmais gyvybė neišvengiamai bus atimta, todėl darytina išvada, kad R. S. nužudė A. O. L. veikdamas tiesiogine tyčia.

R. S. veikimas tiesiogine tyčia, nužudant A. O. L., teismo įsitikinimu, įvertinus nužudymo aplinkybes, yra itin žiaurus, peržiangiantis nekvalifikuoto nužudymo ribas. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Kaltinamasis smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, jai padarė daug kūno sužalojimų. Nukentėjusioji buvo mušama lazda, jai gyvai buvo suduoti ne mažiau kaip 45 (keturiasdešimt penki) smūgiai, daugiausia smūgiuojant į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį (galvą), tokiu būdu A. O. L. padaryti daugybiniai sužalojimai galvoje.

A. O. L. nužudymo būdas, panaudojant kaip nužudymo įrankį medinę lazdą, intensyviai smūgiuojant daugiausiai į galvą ir kitas kūno vietas gulinčiai ir negalinčiai pasipriešinti nukentėjusiajai, aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiosios mirties siekė atlikdamas daugkartinius smurto veiksmus žalojančius nukentėjusiosios kūną, rodo ypatingą kaltinamojo žiaurumą, sukėlusį nukentėjusiajai dideles fizines kančias. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 210/10(02), kurioje nustatyta, kad sužalojimų padarymo metu bei po padarytų visų sužalojimų, kol išsivystė ūmi mažakraujystė, šokas, sąmonės praradimas, A. O. L. keliolika-keliasdešimt minučių galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusioji smurto naudojimo prieš ją metu ir nutraukus smurtinius veiksmus, jautė didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias, nes kaltinamojo smurtiniai veiksmai nesukėlė jai staigios mirties, o mirtis nukentėjusiąją ištiko po visų patirtų daugybinių kūno sužalojimų.

Atsižvelgdamas į suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, teismas daro išvadą, kad kaltininkas suprato, jog gyvybės atėmimo metu, nukentėjusiajai A. O. L. buvo sukeltos didelės fizinės ir dvasinės kančios ir gyvybės atėmimas buvo vykdomas itin žiauriai. Dėl išvardintų priežasčių kaltinamojo įvykdytas nužudymas turi kvalifikuojantį požymį ir vertintinas kaip nužudymas itin žiauriai.

R. S. parodymai, kad jis tik du kartus sudavė A. O. L. medine lazda į galvą (kaktą) yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. S. nužudė A. O. L. veikdamas vienas, panaudodamas medinę lazdą, kaip nužudymo įrankį, kitų asmenų, kurie būtų veikę bendrai su kaltinamuoju nužudant nukentėjusiąją, ir būtų naudoję smurtą prieš nukentėjusiąją byloje nustatytų nėra. Taigi byloje nėra įrodymų, jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiajai nesudavė ne mažiau 45 (keturiasdešimt penkių) smūgių, o sudavė tik du smūgius.

Išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis R. S., tyčia, itin žiauriai nužudė A. O. L., todėl jo nusikalstami veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Kaltinamasis esmines įvykio aplinkybes pripažino, davė parodymus apie tikrąsias įvykio aplinkybes, tuo palengvino ikiteisminio tyrimo organams ir teismui nustatyti tiesą byloje.

Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, sukeltas pasekmes, atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę, senyvo amžiaus, pensininkas bei kitas aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis R. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatro ar narkologo įskaiton neįtrauktas.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, skirtina artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui, laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios V. T. civilinis ieškinys dėl turtinės 5000 (penkių tūkstančių) litų žalos ir neturtinės 5000 (penkių tūkstančių) litų žalos atlyginimo tenkintinas.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.

Šioje byloje nukentėjusiosios pareikštas 5000 Lt. neturtinės žalos dydis visiškai realus ir pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Dėl nužudymo, nukentėjusioji V. T. patyrė dvasinius pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nes neteko artimo žmogaus, su kuriuo bendravo, palaikė ryšius. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301-308 str.,

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir skirti bausmę 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-02-25 iki 2010-10-20. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-10-20.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktinius įrodymus: medinę lazdą ir jos dalis, R. S. batus, du nuoplovų pavyzdžius paimtus nuo lazdos, tapeto fragmentą su sutepimu, nuoplovą paimtą nuo durų, tepinėlį paimtą nuo kilimo; keturias nuorūkas, vieną daktiloskopinę plokštelę, pagalvės užvalkalą, antklodės užvalkalą, paklodę, moteriškas džinsines kelnės, R. S. marškinius, nuoplovas paimtas nuo R. S. veido, A.O. L. kraujo pavyzdį, tepinėlius, rankų nagų nuokarpas, plaukų pavyzdžius, R. S. seilių pavyzdį, R. S. ir A.O. L. daktiloskopines korteles-sunaikinti. Kompaktinę plokštelę-gražinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Priteisti iš R. S. V. T. 5000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.