Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, nustatytas ir kitas pažeidimas – pasėlių įvairinimo reikalavimo nesilaikymas, t. y. atsakovė nustatė, kad didžiausi skirtingų pasėlių plotai yra 49,17 ha ir 27,22 ha, o iš viso ariamosios žemės yra 79,39 ha. Nors pareiškėjas atitinka pirmąją sąlygą žalinimo išmokai gauti, antroji sąlyga nėra tenkinama, t. y. du didžiausi pagal plotą pasėliai užima daugiau kaip 95 proc. Atsakovės vertinimu, Paraiška neatitinka pasėlių įvairinimo reikalavimo. Pabrėžė, kad atsakyme į prašymą pateikė išsamią informaciją dėl susidariusios situacijos ir pateikė detalius skaičiavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Agentūros Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui taikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (b. l. 21–28; toliau – ir Paraiška). Pareiškėjo Paraiškos kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 2,38 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, lauke Nr. 2 deklaruotas 2,03 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, kurie patenka į kadastrinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,00 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) patenka į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,16 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas ir esantį lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,87 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 3, kuriame deklaruotas 2,11 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

Agentūroje 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas Tarnybos 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. 1SD-4676-(7.22E) (reg. Nr. BR5.2-13628) apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai, t. y. valstybinis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos K. D. (b. l. 55, 57).

Agentūroje 2017 m. sausio 12 d. buvo gautas Tarnybos 2017 m. sausio 12 d. raštas Nr. 1SD-227.722E), kurio prieduose pateikta informacija apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai, t. y. pareiškėjas deklaravo nurodytus valstybinės žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos K. D. (b. l. 56, 58).

Agentūra 2017 m. birželio 2 d. Sprendimu pareiškėjui skyrė 12 836,83 Eur dydžio galutinę paramos sumą, t. y. pritaikė 451,57 Eur sankciją programai Žalinimo išmoka už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, 943,69 Eur sankciją programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą, sankciją programai Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) už neteisingą plotų deklaravimą ir 986,98 Eur sankciją programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą (b. l. 32–34).

Pareiškėjas 2017 m. birželio 22 d. Agentūrai pateikė prašymą plačiau pakomentuoti Agentūros rašto 6, 7, 8 ir 9 punktus (b. l. 37).

Agentūra 2017 m. liepos 13 d. pareiškėjui pateikė raštą „Dėl atsakymo į prašymą“ Nr. BR6-7218) (toliau – ir Atsakymas), kuriame pareiškėjui pateikė informaciją apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai, taip pat nurodė argumentus dėl pareiškėjui taikytų sankcijų dėl Paraiškoje neteisingai deklaruotų plotų bei dėl pasėlių įvairinimo reikalavimų nesilaikymo (b. l. 63–65).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendime jam taikytomis sankcijomis dėl Paraiškoje neteisingai deklaruotų plotų ir teigia, kad Tarnyba jo neinformavo apie valstybinių žemės sklypų nuomos nutraukimą bei savavališkai, nederinusi su pareiškėju, žemės nuomos sutartis nutraukė.

Minėta, kad Agentūra, remdamasi Tarnybos pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės plotus.

Agentūra, vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2006 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija; toliau – ir Taisyklės) 68.4 papunkčiu, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams turi teisę sumažinti mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą.

Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (Taisyklių 4.20 punktas). Pagal Taisyklių 57.1.3 papunktį, deklaruojantieji valstybinėje žemėje privalo pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą.

Taigi, pareiškėjas, deklaruodamas valstybinės žemės sklypus, turėjo pagrįsti Paraiškoje deklaruotos žemės naudojimo ar valdymo fakto teisėtumą. Pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui tokių duomenų nepateikė. Taigi, atsakovė, gavusi Tarnybos pateiktus duomenis, dėl pareiškėjo Paraiškoje deklaruotų ginčo žemės sklypų, pareiškėjui nepaneigus Tarnybos pateiktų duomenų, teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas 2016 m. neteisingai deklaravo šiuos plotus, t. y. kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,38 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas ir esantį lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,03 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantį į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,00 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) patenka į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,16 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas ir esantį lauką Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,87 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 3, kuriame deklaruotas 2,11 ha KRŽ (žieminiai kvietrugiai) plotas, patenkantis į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nurodyti valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti K. D.. Pats pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių neginčijo. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Tarnyba, neįspėjusi, savavališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas su pareiškėju, nepaneigia Tarnybos pateiktų duomenų teisingumo. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir Tarnybos santykiai, kilę iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, šioje byloje nevertinami. Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė 2017 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-40-548/2017, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (b. l. 29–31), tačiau, teismo vertinimu, tai neturi teisinės reikšmės, vertinant Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-40-548/2017 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu netenkino pareiškėjo ieškinio dėl Tarnybos atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Byla apeliacine tvarka šiuo metu neišnagrinėta (civilinė byla Nr. 2A-2029-254-2017). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo santykiai su Tarnyba dėl valstybinės žemės sklypų įsigijimo šioje byloje nepaneigia Tarnybos pateiktų duomenų dėl ginčo žemės sklypų išnuomojimo K. D..

Akcentuotina, kad valstybės institucijos, spręsdamos dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Vertinant valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, taikytinas Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), reglamentuojantis neperduoto naudotis ir neišnuomoto valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis (Aprašo 1 punktas). Pagal Aprašo 2 punktą, žemės sklypai, suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams (toliau kartu – žemės reformos žemėtvarkos projektai), kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus žemės įsigijimo nuosavybėn būdus, taip pat suprojektuoti nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar valdyti patikėjimo teise, negali būti suteikiami laikinai naudotis Aprašo nustatyta tvarka kitiems asmenims.

Taigi, pareiškėjui galėjo būti suteikta teisė laikinai naudotis ginčo sklypais, jeigu asmuo, kuriam teisėtai buvo suteikta galimybė naudotis žemės sklypais, raštu atsisako jais naudotis. Byloje nustatyta, kad K. D. raštu nebuvo atsisakiusi naudotis žemės sklypais, kuriuos pareiškėjas Paraiškoje deklaravo. Minėtame Apraše nereglamentuota galimybė subnuomoti valstybinės žemės sklypus. Tokia galimybė įtvirtinta Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kurių 18 punkte nustatyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Tarnyba būtų davusi sutikimą pareiškėjui subnuomoti ginčo žemės sklypus.

Kadangi pareiškėjas nepateikė valstybinės žemės naudojimo ar valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, tai sutiktina su Agentūros pozicija, kad pareiškėjas be teisinio pagrindo ir valstybinės žemės patikėtinio leidimo deklaravo valstybinės žemės sklypų plotus, kurie nuomos sutartimis yra išnuomoti K. D.. Tik pateikęs nuomos sutartis dėl žemės sklypų nuomos ar subnuomos bei rašytinius atsisakymus, pareiškėjas galėjo pagrįsti teisėtą žemės sklypų naudojimo ar valdymo faktą.

Konstatuotina, kad Agentūra turėjo teisinį pagrindą, gavusi Tarnybos informaciją, kurios duomenų teisingumo pareiškėjas neginčijo, bet kėlė klausimą dėl, jo manymu, nepagrįsto valstybinės žemės nuomos sutarties, nutraukimo, priimti Sprendimą, kuriuo taikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo. Pareiškėjas skunde neginčijo nurodytų sankcijų sumų teisingumo, todėl teismas dėl jų vertinimo nepasisako. Atsakyme pareiškėjui detaliai nurodyta, kaip apskaičiuotos taikytos sankcijos (b. l. 63–65) ir pateiktas detalus paraiškos vertinimas (b. l. 59–62).

Akcentuotina, kad už pateiktų duomenų teisingumą atsako būtent pats pareiškėjas (Taisyklių 97 punktas). Paraiškoje šį įsipareigojimą pareiškėjas patvirtino raštu.

Be to, pareiškėjui buvo skirta sankcija ir žalinimo išmokai atsakovei konstatavus, kad Paraiška neatitiko pasėlių įvairinimo reikalavimų.

Pagal Taisyklių 4.38 papunktį, žalinimo išmoka – papildoma išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, mokama už plotą pareiškėjui, atitinkančiam žalinimo išmokos reikalavimus. Pareiškėjas, siekiantis gauti žalinimo išmoką, privalo atitikti šiuos žalinimo išmokos reikalavimus t. y. įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes pievas, naudmenose deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę. Taisyklių 25.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 30 ha ariamosios žemės, privalo deklaruoti bent tris skirtingus pasėlius. Pasėlis, kurio deklaruota daugiausiai, turi užimti 75 proc. ar mažiau, o du didžiausi pagal plotą pasėliai – 95 proc. ar mažiau ariamosios žemės ploto. Pagal Taisyklių 86 punktą, žalinimo išmoka mažinama ir taikomos sankcijos dėl šios išmokos reikalavimų pažeidimų pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį. Pareiškėjams, kuriems taikomas pasėlių įvairinimo reikalavimas, žalinimo išmoka nemokama, jei, kaip nustatyta šių taisyklių 7.9 punkte, pareiškėjas nepateikė papildomų įrodymų dėl deklaruotų arba kitų žemės ūkio augalų buvimo lauke. Žalinimo išmokos atitiktis 29.4 papunktyje apibrėžtiems reikalavimams tikrinamas ir žalinimo išmoka mokama už likusį minėtus reikalavimus atitinkantį plotą, t. y. iš viso rasto arba deklaruoto ploto (rasto – jei rastas plotas mažesnis už deklaruotą; deklaruoto – jei rastas plotas didesnis už deklaruotą) atėmus minėtame papunktyje apibrėžtų reikalavimų neatitinkančius plotus. Minėto Reglamento Nr. 640/2014 24 straipsnis reglamentuoja žalinimo išmokos mažinimą dėl pasėlių įvairovės nesilaikymo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnyje reikalaujama, kad pagrindiniams pasėliams nebūtų skiriama daugiau kaip 75 % bendro nustatyto ariamosios žemės ploto ir kad dviejų rūšių pagrindiniams pasėliams nebūtų skiriama daugiau kaip 95 %, bet nustatytam pagrindinių pasėlių grupės plotui skirta daugiau nei 75 % ir nustatytam dviejų rūšių pagrindinių pasėlių grupių plotui skirta daugiau nei 95 %, plotas, naudojamas žalinimo išmokai pagal šio reglamento 23 straipsnį apskaičiuoti, sumažinamas 50 % bendro nustatyto ariamosios žemės ploto, padauginto iš skirtumo santykio. Taisyklių 25.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 30 ha ariamosios žemės, privalo deklaruoti bent tris skirtingus pasėlius. Pasėlis, kurio deklaruota daugiausiai, turi užimti 75 proc. ar mažiau, o du didžiausi pagal plotą pasėliai – 95 proc. ar mažiau ariamosios žemės ploto.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nustatė, kad pareiškėjas atitiko pirmąją žalinimo išmokai gauti būtiną sąlygą (pasėlis, kurio deklaruota daugiausiai, turi užimti 75 proc. ar mažiau), tačiau jis neatitiko antrosios sąlygos (du didžiausi pagal plotą pasėliai turi užimti 95 proc. ar mažiau ariamosios žemės ploto), o šiuo atveju užima 96,22 proc.

Pareiškėjas skunde argumentų dėl šio pažeidimo nenurodė. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, sutinka su padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad pareiškėjui tinkamai pritaikyta sankcija dėl žalinimo išmokos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde detaliai aprašė faktines aplinkybes, kurios susijusios ne tik su Sprendimu, bet ir atsakovės pateiktu Atsakymu, bei nurodė nesutikimo su paskirta sankcija argumentus, todėl byloje vertinama Agentūros veiksmų visuma (Sprendimas ir Atsakymas). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam šiuo metu nežinomi ar nepakankami Sprendimo motyvai. Teismo vertinimu, panaikinus Sprendimą dėl motyvų nepakankamumo, kai pareiškėjui jie jau yra žinomi ir jis šiuo aspektu Sprendimo neginčija, toks teismo sprendimas būtų formalus ir neišsprendžiantis ginčo iš esmės. Teismas pažymi, kad Sprendimas yra neatsiejamai susijęs su Atsakyme išdėstytais argumentais, kurie pareiškėjui žinomi. Konstatuotina, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti ginčą, vertintini tiek Sprendimas, tiek ir Atsakymas kaip betarpiškai tarpusavyje susiję dokumentai.

Teismas, atsižvelgęs į visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jo naikinti. Konstatuotina, kad atsakovė nepažeidė Taisyklių bei valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir vadovavosi kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas, t. y. įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui visą priklausančią sumą, t. y. 15 941,64 Eur.

Kadangi pareiškėjo skundas šiuo sprendimu atmestas, jis neįgijo teisės prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.