- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eII-550-865/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00409-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- D. J.
- Advokatai
- Tadas Kuzminskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J. ir jo atstovui advokatui Tadui Kuzminskui, nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Tado Kuzminsko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3937-2026 (ROIK: 26294464354),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3937-2026 D. J. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis, 2025 m. sausio 15 d., 19.05 val. V. Pietario g., Vilniaus mieste, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, nes vairavo automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 21 mėnesio laikotarpiui ir transporto priemonės – automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
II. Pagrindiniai
skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjo atstovas pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 12 d. nutarimą toje dalyje, kurioje D. J. buvo paskirta administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, ir neskirti nurodytos administracinio poveikio priemonės; Jeigu šio skundo 33 paragrafe nurodytas D. J. prašymas nebūtų tenkinamas, tuomet pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 12 d. nutarimą toje dalyje, kurioje D. J. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, ir iš D. J. išieškoti tik dalį konfiskuotino Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3000 Eur. Nutarime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. 2026 m. sausio 15 d. 19 val. 05 min. V. Pietario g., Vilniuje vairavo automobilį pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nutarimu policija paskyrė D. J. administracinę nuobaudą - 900 Eur (devyni šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemones - specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 21 (dvidešimt vienam) mėnesiui ir transporto priemonės BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. D. J. 2026 m. sausio 15 d. 19 val. 05 min. vairuodamas automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų buvo sustabdytas V. Pietario gatvėje Vilniaus mieste. D. J. paaiškina, kad tą dieną dėl svarbių su darbu susijusių priežasčių turėjo nedelsiant nuvykti į objektą, kuriame MB „D.“ sutarties pagrindu teikia tvarkymo, valymo paslaugas (Priedas Nr. 3). Įprastai D. J. automobilio nevairuoja, naudojasi pavėžėjimo paslaugomis, nes ankstesnio administracinio nusižengimo pagrindu jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (terminuotas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas). Surašyto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu vykusios bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate D. J. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesio nepateisino, bei prašė nekonfiskuoti MB „D.“ priklausančio Automobilio. D. J. paaiškina, kad Automobilį vairavo blaivus ir laikydamasis kelių eismo taisyklių. Automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl pavojingo jo manevravimo kilus įtarimui dėl blaivumo ar sukėlus eismo įvykį, o vykdant prevencinę policinę priemonę. Taigi nepaisant to, kad Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, savo veiksmais jis nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Bylos nagrinėjimo metu padaryta prielaida, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas nesulaikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuo analogiškų pažeidimų darymo, todėl siekiant užkardyti daromus administracinius nusižengimus, be paskirtos administracinės nuobaudos - 900 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 21 (dvidešimt vienam) mėnesiui buvo konfiskuota ir transporto priemonė, kurios vidutinė rinkos vertė yra apie 23 500 Eur (dvidešimt tris tūkstančius penkis šimtus eurų) (Priedas Nr. 4). Nutarime nurodyta, kad „Neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t. y. nubaudimo elementas yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Jeigu įprastos aplinkybės būtų vertinamos kaip išskirtinės ir sudarytų pagrindą skirti mažesnę nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tai iškreiptu įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas, nesudarytų tinkamų sąlygų administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams įgyvendinti.“ Pažymėtina, kad D. J. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu vykusios bylos nagrinėjimo metu neginčijo jam paskirtos 900 Eur nuobaudos (pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį maksimali nuobauda - 1000 Eur) ir šiuo skundu paskirtos nuobaudos neprašo mažinti. Kita vertus, pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neprivaloma papildomai skirti administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą. Taigi įstatymų leidėjo valia gali būti pasiekta ir be administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės konfiskavimo. Todėl D. J. nesutinka su Nutarime nurodytais argumentais, kad nekonfiskavus Automobilio, tai iškreiptų įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas. Priešingai, toliau pateikiami argumentai ir aplinkybės patvirtina, kad Automobilio, kurio rinkos vertė yra apie 23 500 Eur (žr. priedus Nr. 4) konfiskavimas būtų neproporcingas D. J. padarytam nusižengimui. Konfiskuotas automobilis nėra D. J. asmeninė nuosavybė. Konfiskuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui MB „D“ ir administracinio poveikio priemonė pritaikyta nesant teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nors administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarytas naudojantis automobiliu (BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris minėto straipsnio prasme laikytinas administracinio nusižengimo priemone, institucija nutarimu paskyrusi trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą, plečiamai aiškina ANK 29 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už ANK 424 straipsnio 4 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nutarime nėra nurodyta, kuriuo būtent iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindu buvo remtasi priimant sprendimą konfiskuoti ne D. J. priklausantį Automobilį. D. J. mano, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena ANK 29 straipsnyje nurodyta sąlyga. Nors D. J. vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso jo valdomai įmonei, tai savaime nereiškia, kad įmonė buvo perleidusi savo turtą valdyti D. J.. Nutarimą priėmusi institucija Nutarime tik lakoniškai ir formaliai pažymi, kad transporto priemonės konfiskavimas yra susijęs su siekiu užkardyti D. J. netinkamą elgesį, tačiau visiškai nepasisakė dėl ¡statyme nustatytu sąlygų taikymo ir tokios priemonės taikymo proporcingumo. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. MB „D.“ priklausančio automobilio konfiskavimas neproporcingai ir nepagrįstai sumažina MB „D“ turto apimtis. 2023 m. rugpjūčio 10 d. MB „D“ sudarius su HAK Automobile GmbH automobilio BMW 320D, VIN kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2020, (po registracijos Lietuvoje valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, už įmonės lėšas buvo įsigytas automobilis. Automobilis pirkimo metu turėjo nustatytų ir šalims žinomų defektų, todėl buvo sumokėta mažesnė nei rinkos vertė - 10 200,00 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus eurų) (Priedas Nr. 5). Automobilis buvo suremontuotas ir šiuo metu yra techniškai tvarkingas, todėl jo rinkos vertė yra ženkliai didesnė. Pagal viešai prieinamus rinkos duomenis bei VšĮ „Emprekis“ duomenis (Priedas Nr. 4), Automobilio rinkos vertė yra apie 23 500 Eur. Automobilio įsigijimas buvo siejamas ne tik su įmonės funkcijų vykdymo užtikrinimu, tačiau ir su įmonės turto didinimu. Automobilis, kaip įmonei priklausantis turtas yra apskaitytas MB „D“ 2023 m., 2024., 2025 m. (preliminarus) buhalterinėje apskaitoje. Automobilis įgytas iš įmonės lėšų, todėl Automobilio konfiskavimas įmonei sudarytų neproporcingą finansinį nuostolį bei apsukintų jos tolimesnės veiklos galimybes. Pažymėtina, kad įmonė įsteigta 2020-06-08, šiuo metu įmonės veiklos laikotarpį sudaro 5 metai ir 8 mėnesiai. Įmonė verčiasi nekilnojamojo turto statybomis, nekilnojamojo turto objektų tvarkymo/valymo paslaugų teikimu (Priedas Nr. 3). Vertinant tai, kad įmonė veikia dar pakankamai trumpą laiką, tokių sankcijų taikymas jai yra itin reikšmingas. MB „D“ vykdo veiklą, moka mokesčius valstybei, todėl galimybė MB „D“ išsaugoti veiklą ir ją tęsti yra visuomenei naudingas interesas. Pažymėtina, kad pagal įmonės VĮ „Registrų centras“ teikiamus finansinės atskaitomybės dokumentus, MB „D“ 2024 metais patyrė 11 808 Eur nuostolį, o 2025 m. pagal preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė uždirbo 8 607 Eur pelno. (Priedas Nr. 6). Taigi, Automobilio konfiskavimas savo verte yra 2-3 kartus didesnis nei metinis įmonės pelnas. Pažymėtina, kad net už tokius reikšmingus pažeidimus, kaip pavyzdžiui konkurencijos ribojimas, pažeidėjui gali būti skiriama maksimali bauda, kuri siekia 10 procentų pažeidėjo metinių pajamų (Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 d.). MB „D“ pardavimo pajamos 2025 m. buvo 39 777 Eur, o Automobilio vertė 23 500 Eur. Tai reikštu, kad MB „D“ už D. J. padarytą nusižengimą yra baudžiama griežčiau nei ūkio subjektai kurie, pavyzdžiui, dalyvauja konkurenciją ribojančiuose susitarimuose. Todėl, D. J. nuomone, Automobilio konfiskavimas, įvertinant jo vertę, yra neproporcingai didelė poveikio priemonė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už teisės pažeidimus, privalo laikytis Konstitucijoje įtvirtintų principų. Visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“. Taigi įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu ¡statymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktu priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (interalia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Konfiskavus įmonei priklausančią transporto priemonę, buvo pažeistos įmonės, kaip juridinio asmens, nuosavybės teisės, taip pat netiesiogiai ir D. J., kaip vienintelio mažosios bendrijos dalyvio turtinės teisės. Nors D. J. yra MB „D” vadovas ir administracinės teisės pažeidimą padarė vairuojant įmonei priklausančią transporto priemonę, atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, tokios administracinio poveikio priemonės taikymas D. J. ir Mb „D” sukuria neproporcingą finansinę naštą. Pareiškėjo atstovas nesutinka su nutarime išdėstytais argumentais, kad nepritaikius ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės - automobilio konfiskavimo, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis nuo pat nusižengimo padarymo prisipažino ir viso nusižengimo nagrinėjimo metu nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo (ANK 35 straipsnio 1 dalis 1 punktas), sutinka sumokėti paskirtą baudą, neprašo jos mažinti, sutinka laikytis administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti atėmimo. Kaip minėta, D. J. vairavo blaivus, nesukėlė eismo įvykio, ar pavojaus kitiems eismo dalyviams, stabdomas policijos nebandė pabėgti (t. y. išvengti atsakomybės). Nors D. J. ir atima teisė vairuoti, tokią teisę D. J. turėjo, taigi žino kelių eismo taisykles, yra dalyvavęs eisme. Nors jo elgesys nėra suderinamas su ANK nuostatomis, tačiau nėra toks pavojingas kaip vairavimas išgėrus, vairavimas apskritai neturėjus ir neturint teisės vairuoti ir su tuo susijusių specialių žinių. D. J. supranta savo netinkamo elgesio pasekmes, jų neteisina, gailisi ir siekia pasitaisyti. Atitinkamai dėl to ir siekdamas koreguoti savo elgesį bei užtikrinti, kad ateityje panašaus pobūdžio pažeidimų nebekiltų, 2026-03-01 su M. M. sudarė vairuotojo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią M. M. kiekvieną dieną darbo valandomis D. J. teiks pavėžėjimo paslaugas (Priedas Nr. 7). Minėtos sutarties pagrindu visu nustatytu specialiosios teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu, t.y. 21 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, D. J. įsipareigoja naudotis vairuotojo paslaugomis ir savarankiškai automobilio nevairuoti. D. J. prašo teismo vertinti šiuos veiksmus ne kaip apsimestinius ir klaidinančius teismą dėl noro pasitaisyti, bet realų norą koreguoti savo elgesį ir tai, kad požiūris į teisės pažeidimus yra pasikeitęs. Įstatymų leidėjas ANK yra numatęs griežtas, t.y. dideles baudas pažeidėjams, todėl net dviejų papildomų administracinio poveikio priemonių skyrimas nėra suderinamas su Konstituciniu teisingumo principu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad „konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali. Jeigu įstatyme nėra nustatyti diferencijuoti piniginių baudų dydžiai, bet yra įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, ir jeigu galimybė diferencijuoti teisinę atsakomybę už atitinkamą teisės pažeidimą nekyla iš atitinkamo įstatymo ir kitų įstatymų, skiriant piniginę baudą nebelieka galimybės jos dydį individualizuoti atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) toks teisinis reguliavimas nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais“ <...> Esminę reikšmę turi tai, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos - piniginės baudos už teisei priešingą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką - skirdamas piniginę baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą“. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. D. J. neneigia, kad dėl pakartotinio administracinio nusižengimo jam pagrįstai taikyta didesnė nei minimali bauda - 900 Eur bei specialios teisės vairuoti tam tikram laikui atėmimas, tačiau įstatyme nustatytos baudos yra ir taip pakankamai didelės ir griežtos, todėl skiriant ir nuobaudą ir net dvi administracinio poveikio priemones, tai neatitiktų proporcingumo principo. Nutarimą surašantis subjektas sprendimą konfiskuoti Automobilį priėmė formaliai ir neatsižvelgė, kad Automobilis yra didelės vertės (23 500 Eur). Kitaip tariant, skiriant šią poveikio priemonė ji nebuvo individualizuota ir yra akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui. Konfiskavus Automobilį, reikštų, kad už padarytą pažeidimą buvo paskirta 24 400 Eur finansinė sankcija. Akivaizdu, kad nesant esminių sunkinančių aplinkybių (pvz., dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių (pvz. sukeltas eismo įvykis), administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir pan.), bei esant lengvinančioms aplinkybėms ir D. J. norui užtikrinti, kad ateityje panašaus pobūdžio pažeidimų nebekiltų, 23 500 Eur vertės Automobilio konfiskavimas neatitiktų proporcingumo bei individualizavimo principų. Vertinant D. J. asmenybę, jo padarytus administracinius pažeidimus, nėra pagrindo tvirtinti, kad asmuo yra toks pavojingas, kad administracinio nusižengimo pagrindu jam taikytinos visos maksimaliai galimos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Administracinio nusižengimo teisena yra susijusi ne tik su baudimu bet ir su siekiu užtikrinti, kad skiriama teisinė atsakomybę yra proporcinga padarytam pažeidimui. Be kita ko, transporto priemonės konfiskavimas yra taikomas išimtinais atvejais ir nėra nurodyta, kad esant pakartotiniam administraciniam pažeidimui, turto konfiskavimas yra privalomas. Priešingai teisės normos konstrukcija yra tokia, kad aiškiai leidžia nutarimą surašančiam subjektui pasirinkti. Nutarus taikyti turto konfiskavimą nutarime turi būti pateikti tokio sprendimo motyvai. Kaip ir minėta, nutarime aiškių, motyvuotų argumentų nepateikiama, remiamasi tik prielaidomis, o tokiu pagrindu asmeniui kildinama atsakomybė laikytina neteisėta. Nėra pagrindo manyti, jog Automobilio konfiskavimo netaikymas savaime skatintų D. J. vėl vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės. Priešingai, D. J. sudarė vairuotojo paslaugų teikimo sutartį pagal kurią jam bus teikiamos pavėžėjimo paslaugas, tam, kad jis toliau galėtų vykdyti savo veiklą, kuri yra susijusi su važinėjimu po įvairius nekilnojamojo turto objektus. Taigi tokios administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju neatitiktų nei proporcingumo, nei individualizavimo principų, o neigiamų pasekmių patirtų ne tik pats pažeidėjas, bet ir MB „D“. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau pažymėtina, kad transporto priemonės konfiskavimas už ANK 424 straipsnyje 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti, bet neprivalo būti skiriamas. Todėl administracinio poveikio priemonės netaikymas nereikštų, kad yra švelninama ar netaikoma ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodyta sankcija. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau darytina išvada, kad D. J. pritaikyta administracinio poveikio priemonė - Automobilio konfiskavimas yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Nors D. J. mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (nubausti ir atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo) būtų pasiekti ir nekonfiskavus Automobilio, tuo atveju jeigu teismas, visgi, manytų, kad 900 Eur baudos paskyrimas ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 21 mėn. nėra pakankami ir D. J. turi būti skiriama papildoma administracinio poveikio priemonė, D. J. prašo pakeisti administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą, ir iš D. J. išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės - 3 000 Eur.
Teismo posėdyje D. J. palaikė skunde išdėstytus motyvus.
III. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti Nutarimą nepakeistą. Institucija pažymi, kad pareigūnė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrusi visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalies požymius, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, skiriant 900 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 21 mėnesiu terminui, taip pat konfiskavo transporto priemonę. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54 489/2018). Atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę ir pažeidimo padarymo aplinkybes, nutarime pagristai nustatyta, kad paskirtos administracinės sankcijos – 900 Eur bauda, teisės vairuoti atėmimas ir transporto priemonės konfiskavimas – neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
IV.Teismo išvados
D. J. atstovo advokato Tado Kuzminsko skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1 000 Eur.
Šio straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, o pagal šio straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Lietuvos Respublikos ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, be kita ko, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl D. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių bei jo kaltės, kaltę jis pripažįsta ir jos neginčija. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog D. J. 2025 m. sausio 15 d., 19.05 val. V. Pietario g., Vilniaus mieste, vairavo automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta. Šiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 5 dalyje.
Byloje kilo ginčas dėl D. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. turto konfiskavimo taikymo. Pareiškėjo atstovas ir pats pareiškėjas teismo posėdyje prašė netaikyti MB „D.“ priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnyje 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti, bet neprivalo būti skiriamas. Nurodo, kad D. J. automobilį vairavo blaivus, laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų, policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl pavojingo manevravimo ar eismo įvykio, tik vykdant prevencinę priemonė. Nors automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tačiau jo veiksmai nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Akcentuoja, jog D. J. neginčijo jam paskirtos 900 Eur nuobaudos, neprašo jos mažinti ir pažymi, kad pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neprivaloma papildomai skirti administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą. Taigi įstatymų leidėjo valia gali būti pasiekta ir be administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės konfiskavimo. Automobilio BMW 320D, kurio rinkos vertė apie 23 500 Eur konfiskavimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui.
Teismas sutinka, jog pareiškėjo atstovas ir pats pareiškėjas teisingai nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 5 dalį transporto priemonės konfiskavimas yra fakultatyvi (galima, bet neprivaloma) poveikio priemonė.
Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (Lietuvos Respublikos ANK 29 straipsnio 1 dalis).
Nusižengimo padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ANK numatytiems nusižengimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.
Pareiškėjo atstovas nurodo, kad automobilis nėra D. J. asmeninė nuosavybė, jis priklauso trečiajam asmeniui, t. y. MB „D.“ ir administracinio poveikio priemonė pritaikyta nesant teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena Lietuvos Respublikos ANK 29 straipsnyje nurodyta sąlyga. Institucijos nutarime nėra nurodyta.
Bylos duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 10 d. automobilį BMW 320D už 10 200 Eur įsigijo MB „D.“, kurios vadovas yra D. J..
Lietuvos Respublikos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga leidžianti konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju D. J. yra MB „D.“ vadovas, o bendrovė yra automobilio valdytoja. 2025 m. rugsėjo 15 d. D. J. baustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 5 dalį; 2024m. rugsėjo 12 d. – pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį, abu pažeidimai padaryti automobiliu BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad D. J. linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, tame tarpe už vairavimą neturint teisės vairuoti, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Tai rodo, kad D. J. išvadų nedaro ir paskirtos administracinės nuobaudos yra neveiksmingos, nepasiekė Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. neatgrasė asmens nuo administracinių nusižengimų darymo. Jei piniginės baudos ir teisės vairuoti atėmimas asmens nesustabdo, vienintelė efektyvi priemonė užkirsti kelią naujiems nusižengimams yra nusižengimo įrankio (automobilio) atėmimas. Tai tiesiogiai pagrindžia ANK 29 straipsnio tikslą – užtikrinti, kad asmuo neturėtų fizinių galimybių toliau pažeidinėti įstatymų.
Pareiškėjo atstovas nesutinka, jog netaikius automobilio konfiskavimo, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Kaip jau minėjo, egzistuoja D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs pažeidimą, gailėjosi, vairavo blaivus, nesukėlė eismo įvykio, nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, nebandė išvengti atsakomybės. Nors pareiškėjo atstovas bando sumenkinti savo ginamojo veikos pavojingumą, teismų praktika dažnai laikosi priešingos nuomonės: asmuo, iš kurio teisė vairuoti buvo atimta už pažeidimus, bet jis vis tiek sėda prie vairo, demonstruoja atvirą teisinį nihilizmą. Tai rodo, kad valstybės taikomos auklėjamosios priemonės jam nedaro jokios įtakos. Teisė vairuoti atimama tam, kad pavojingas vairuotojas būtų laikinai pašalintas iš eismo. Jei jis šį draudimą sąmoningai pažeidžia, jo veika tampa ne mažiau, o daugiau pavojinga visuomenės tvarkai, nes kėsinamasi į pačią teisingumo vykdymo sistemą.
Taip pat pareiškėjo atstovas pažymi, kad dviejų papildomų administracinio poveikio priemonių skyrimas nėra suderinamas su Konstituciniu teisingumo principu ir neatitinka proporcingumo principo. Teigia, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad automobilio konfiskavimo netaikymas skatintų D. J. vėl vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti.
Pakartotinis transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti rodo, kad asmuo sąmoningai ignoruoja teisinį reguliavimą. Tokiu atveju transporto priemonės konfiskavimas tampa ne vienintele likusia priemone, galinčia fiziškai nutraukti nusižengimų grandinę.
Proporcingumas reikalauja, kad sankcija būtų atgrasantis faktorius, o ne „mokestis“ už teisę pažeidinėti įstatymus. Kadangi D. J. ne kartą naudojo tą pačią transporto priemonę KET pažeidimams, jis pats save pastatė į padėtį, kurioje konfiskavimas tapo neišvengiamas. Proporcingumo prasme asmuo, kuris sąmoningai ignoruoja ankstesnes baudas ir toliau naudoja tą patį turtą nusikalstamai veikai, pats prisiima viso turto praradimo riziką. Teisė negali ginti savininko interesų labiau nei visuomenės teisės į saugius kelius.
Teismas sutinka su pareiškėjo atstovo nuomone, jog institucijos sprendimas automobilį, priklausantį kitam asmeniui konfiskuoti nepagrįstas, nes nėra nustatyta nė viena kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo sąlyga, numatyta Lietuvos Respublikos ANK 29 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju galima tik spręsti dėl visos ar dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog MB „D.“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. įsigijo avarijoje sugadintą ir remontuotiną automobilį BMW 320D už 10 200 Eur. Šiuo metu automobilis suremontuotas ir jo rinkos vertė žymiai didesnė, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, ji yra apie 23 500 Eur. Minėto automobilio konfiskavimas įmonei sudarytų neproporcingą finansinį nuostolį ir apsunkintų tolesnę jos veiklą.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad D. J., būdamas baustas 2025 m. rugsėjo15 d. už tokio paties administracinio nusižengimo padarymą, suvokė, kad dėl tapačios neteisėtos veikos gali būti arba konfiskuojamas automobilis arba išieškoma jo vertė. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju turi būti skirtas visos ar dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, nes šios priemonės neskyrus, nebūtų pasiekti prevenciniai nuobaudos tikslai, nebūtų proporcinga, atsižvelgiant į D. J. sistemingą KET pažeidinėjimą ir tuo pačiu neteisinga.
Įvertinęs visa tai, kas nustatyta, teismas sprendžia, kad nuobaudos ir prevencinius tikslus šiuo atveju padės pasiekti mažesnės nei visos konfiskuotino turto vertės išieškojimas, o būtent 3000 Eur, kuris yra proporcingas tiek pareiškėjo asmenybei, tiek padarytam administraciniam nusižengimui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atstovo skundas tenkinamas iš dalies, institucijos nutarimas keičiamas, naikinamas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimo. Pritaikius ANK 29 straipsnio 5 dalį, išieškoma dalis konfiskuotino turto vertės – 3 000 Eur. Kitoje dalyje institucijos nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 675 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovo advokato Tado Kuzminsko skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3937-2026 (ROIK: 26294464354). Panaikinti nutarimo dalį dėl automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio konfiskavimo.
D. J., nubaustam pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, paskirti administracinio poveikio priemonę, konfiskuotino turto (automobilio) dalies vertės —3000 Eur išieškojimą valstybės naudai.
Kitose dalyse nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.