- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1620-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16400-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. P. (E. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. 2019 m. balandžio 21 d., apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Prisipažįsta, kad 2019 m. balandžio 21 d., apie 20.00 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai, kai jis vairavo automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors ir pripažįsta savo kaltę visiškai, bet to nelabai pavadintų vairavimu, nes automobilį norėjo perstatyti į kitą vietą, tačiau taip gavosi, kad realiai buvo pagautas vairuojantis automobilį. Jis pats gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir minėtą dieną, minėtu metu, būdamas namuose išgirdo kažkokio automobilio signalizavimą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad jo automobilis užstatęs kitą automobilį ir to automobilio vairuotojas signalizuoja. Negali nurodyti modelio, vairuotojo irgi nelabai matė. Jis išėjo į namo kiemą, buvo vienas, užvedė automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavažiavo apie 10 m. To automobilio vairuotojas nuvažiavo, o prie jo iš karto privažiavo 2 policijos automobiliai, iš kur jie atsirado nežino, gal kieme laukė jau iš anksto. Policininkams nesipriešino, įvykio vietoje davė papūsti į alkotesterį, kadangi buvo labai neblaivus, pūtė ne vieną kartą, todėl ir neatsimena, kiek pripūtė promilių. Išgirdęs kito automobilio signalizavimą, ėjo automobilį pastatyti iš karto nuo šventės stalo. Tai yra vartojo alkoholį, o būtent likerį, bet negali pasakyti kokį kiekį alkoholio išgėrė. Automobilio savo vardu neregistravęs, bet automobilis priklauso kaip ir jam, jis jį nusipirkęs pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, bet to asmens iš kurio pirko duomenų neatsimena. Dėl to ką padarė labai gailisi (b. l. 38-39).
Liudytojas M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. balandžio 21 d., apie 20.00 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule A. K., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) iš kiemo gali išvažiuoti neblaivus vairuotojas su automobiliu „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo atbuline eiga važiuojantį minėtą automobilį, jo vairuotojas automobilyje buvo ne vienas, kartu važiavo moteris ir vaikas. Vėliau paaiškėjo, kad vairavo E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, pamatęs juos, pradėjo važiuoti į priekį, tuomet buvo stabdomas su tarnybinio automobilio sirena, raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais bei per garsiakalbį buvo duodamos komandos sustoti. Minėtas automobilis „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sustabdytas prie to paties namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojo nebuvo paleidę iš akiračio, visą laiką vairavo tas pats asmuo. Priėjus prie vairuotojo E. P., pastebėjo, kad jo judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio salone už vairuotojo sėdynės mėtėsi alkoholinio gėrimo „Tauro alaus“ butelis, kuris buvo nugertas. Apie 20.08 val. E. P. su alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARFM-0428 patikros sertifikato Nr. 0854661 buvo nustatytas 2,62 prom. girtumas. 20.41 val. vairuotojui girtumas buvo nustatomas antrą kartą, jam nustatytas 2,55 prom. girtumas. Asmuo nevengė blaivumo patikrinimo. Radijo ryšiu informaciją perdavė Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui. Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas automobiliui išgabenti į saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Asmuo buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 26-28 ).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. balandžio 21 d., apie 19.59 val., pranešėjas pranešė, jog automobiliu „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuos vairuotojas su vaiku, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, dabar kieme užvedęs variklį (b. l. 6-8).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2019 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, matyti, kad transporto priemonės „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau matyti, jog 2019 m. balandžio 16 d. nuosavybės teisė į transporto priemonę perduodama fiziniam asmeniui Lietuvoje ir nuo minėtos datos naujas savininkas yra E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Renault Laguna“ (1999 m.) kaina su PVM yra 770 eurų (b. l. 12).
Iš neblaivumo nustatymo 2019 m. balandžio 21 d. akto matyti, jog buvo tikrinamas du kartus, pirmo patikrinimo metu E. P. nustatytas 2,65 prom. girtumas, o antrojo 2,55 prom. girtumas (b. l. 29).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. balandžio 21 d., 20.08 val. E. P. buvo nustatytas 2,62 prom. girtumas, o praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui, nustatytas 2,55 prom. girtumas (b. l. 30).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2018 m. gruodžio 18 d. patikros sertifikato Nr. 0854661 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. birželio 18 d. (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
E. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Pirmiau nurodyti kaltinamojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamasis E. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino ir parodė, jog 2019 m. balandžio 21 d., apie 20.00 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai, kai jis vairavo automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors to nelabai pavadintų vairavimu, nes automobilį norėjo perstatyti į kitą vietą, tačiau taip gavosi, kad realiai buvo pagautas vairuojantis automobilį. Jis pats gyvena bute, esančiame minėtu adresu ir tą dieną, tuo metu, būdamas namuose išgirdo automobilio signalizavimą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad jo automobilis užstatęs kitą automobilį ir to automobilio vairuotojas signalizuoja. Todėl jis išėjo į namo kiemą, buvo vienas, užvedė automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavažiavo apie 10 m. To automobilio vairuotojas nuvažiavo, o prie jo iš karto privažiavo 2 policijos automobiliai. Policininkams nesipriešino, įvykio vietoje davė papūsti į alkotesterį, kadangi buvo labai neblaivus, pūtė ne vieną kartą, todėl ir neatsimena, kiek pripūtė promilių. Išgirdęs kito automobilio signalizavimą, ėjo automobilį pastatyti iš karto nuo šventės stalo. Tai yra vartojo alkoholį, o būtent likerį, bet negali pasakyti kokį kiekį alkoholio išgėrė. Automobilio savo vardu neregistravęs, bet automobilis priklauso kaip ir jam, jį nusipirkęs pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 38-39). Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai. Štai liudytojas policijos pareigūnas M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išties, 2019 m. balandžio 21 d., apie 20.00 val., patruliuojant iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) iš kiemo gali išvažiuoti neblaivus vairuotojas su automobiliu „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo atbuline eiga važiuojantį minėtą automobilį, jo vairuotojas automobilyje buvo ne vienas, kartu važiavo moteris ir vaikas. Vėliau paaiškėjo, kad vairavo E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, pamatęs juos, pradėjo važiuoti į priekį, tuomet buvo stabdomas su tarnybinio automobilio sirena, raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais bei per garsiakalbį buvo duodamos komandos sustoti. Minėtas automobilis buvo sustabdytas prie to paties namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojo nebuvo paleidę iš akiračio, visą laiką vairavo tas pats asmuo. Priėjus prie vairuotojo E. P., pastebėjo, kad jo judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio salone už vairuotojo sėdynės mėtėsi alkoholinio gėrimo „Tauro alaus“ butelis, kuris buvo nugertas. Apie 20.08 val. E. P. su alkotesteriu buvo nustatytas 2,62 prom. girtumas. 20.41 val. vairuotojui girtumas buvo nustatomas antrą kartą, nustatytas 2,55 prom. girtumas. Asmuo nevengė blaivumo patikrinimo (b. l. 26-28). Iš esmės, liudytojas M. M. analogiškas aplinkybes nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 9). Aplinkybę, jog kaltinamasis E. P. vairavo neblaivus, patvirtina byloje esantys neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. balandžio 21 d., 20.08 val. E. P. buvo nustatytas 2,62 prom. girtumas, o praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui, nustatytas 2,55 prom. girtumas (b. l. 29-30). Nors kaltinamojo E. P. bei liudytojo M. M. nurodytos įvykio aplinkybės šiek tiek skiriasi, nes kaltinamasis nurodė, jog niekur neketino važiuoti, buvo vienas, į kiemą ėjo perstatyti automobilio ir kaip tik tuo metu jį sulaikė policijos pareigūnai. Teismas šioje vietoje neturi pagrindo tikėti tokiais kaltinamojo parodymais, nes ir liudytojas policijos pareigūnas M. M. bei iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog minėtu automobiliu vairuotojas važiavo ne vienas, o su vaiku, taip pat ir su moterimi, rodo aplinkybę, jog E. P. duoti parodymai buvo tik siekis sušvelninti jo padėtį. Šiame kontekste pažymėtina, jog tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės kvalifikacijai įtakos neturi, maža to, jis ir pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog E. P., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo E. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu ir prašo baudą išdėstyti 30 mėnesių laikotarpiui (b. l. 49-52).
Dėl E. P. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę E. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. P. – yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tačiau yra baustas Didžiojoje Britanijoje už vairavimą išgėrus (b. l. 44-45), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 46-47), pasak paties E. P., augina du mažamečius vaikus, tačiau byloje tokių duomenų nėra, be to, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo E. P.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, E. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Pažymėtina, kad E. P. už analogišką veiką baustas Didžiojoje Britanijoje (b. l. 44-45), o tai rodo, jog jis savo elgesio nekeičia. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad E. P. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kad jis anksčiau baustas kitoje valstybėje už analogišką veiką, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam E. P., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors valstybinis kaltintojas pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodo, jog VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – P. K., visgi iš byloje esančių duomenų bei paties kaltinamojo parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 16 d. buvo pranešta apie minėtos transporto priemonės pardavimą ir nauju savininku nuo minėtos datos yra E. P. (b. l. 11). Prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, prašė konfiskuoti iš E. P. automobilio „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 770 Eur. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą traukiamas Lietuvoje atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau už analogišką nusikalstamą veiką jau yra patrauktas Didžiojoje Britanijoje, praeityje nebuvo teistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, be to nagrinėjamu atveju jo girtumo laipsnis buvo sunkus, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas pinigų, atitinkančių automobilio „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę, konfiskavimas. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2019 m. balandžio mėnesiui nustatyta 770 Eur (b. l. 12), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis E. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 21 d., 20.05 val. iki 2019 m. balandžio 22 d., 15.47 val. (b. l. 33, 40). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos nepakeistos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. P. (E. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. (E. P.) nustatyti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. P. (E. P.) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 21 d., 20.05 val. iki 2019 m. balandžio 22 d., 15.47 val. vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti jį nubaustu galutine bausme – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.
Paskirti E. P. (E. P.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą išvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. P. (E. P.) automobilio „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų).
Nustatyti E. P. (E. P.) dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.