Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtu ir grąžintas pareiškėjui, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims R. J. , L. J. (skolininkams ir daiktų savininkams), S. Š. , A. Š. (daiktų savininkams).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjams iki 2009-09-21 pareiškimo trūkumams pašalinti – išregistruojant pirminį įkeitimą arba pradedant priverstinį skolos išieškojimą eilės tvarka bei pateikiant rašytinius įrodymus, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą yra įteiktas įkeisto daikto savininkams S. Š. ir A. Š. . Teismas nustatė, kad įkeistas daiktas jau yra įkeistas pirmine hipoteka pareiškėjui, todėl, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.193 straipsnio 2 d., pasiūlė kreditoriui išregistruoti pirminį įkeitimą arba pradėti priverstinį skolos išieškojimą eilės tvarka. Kreditorius nepateikė įrodymų, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą yra įteiktas įkeisto daikto savininkams S. Š. ir A. Š. , kaip tai numato Civilinio kodekso 6.218 straipsnio 1 dalis, todėl įpareigojo jį tai padaryti.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t.y. neišregistravo pirminio įkeitimo ir nepradėjo priverstinio skolos išieškojimo eilės tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai (Civilinio kodekso 4.192 – 4.196 str.).

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka. Taigi, bylas dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Civilinio proceso kodekso 442 str. 11 p., 443 str. 7 d.). Teismas paprastai formaliai patikrina, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Kolegijos vertinimu, hipotekos skyriaus teisėja nepagrįstai paliko nenagrinėtu pareiškimą motyvuodama tuo, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodyto trūkumo, o būtent – neišregistravo pirminio įkeitimo arba nepradėjo priverstinio skolos išieškojimo eilės tvarka.

Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalyje, Civilinio proceso kodekso 558 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi skolininkai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus prisiimtus pagal 2006-05-18 kreditavimo sutartį (b.l. 27-30), kuria suteiktas skolininkams 199 500 Lt kreditas. Ši sutartinė hipoteka įregistruota 2006-05-22, prašymas įregistruoti šią hipoteką pateiktas 2006-05-19 11:37 (b.l. 34-35). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad hipoteka įkeistas turtas jau yra įkeistas pirmine hipoteka tam pačiam kreditoriui kitos prievolės įvykdymo užtikrinimui, prašymo įregistravimo laikas 2006-05-19 11:36 (bl. 36-37), nutarė nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.193 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka.

Kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Civilinio kodekso 4.193 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šiuo atveju nėra sprendžiama dėl reikalavimų patenkinimo, tačiau yra siekiama pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą ir šiame pirminiame etape nėra svarbu, keliems kreditoriams ir kiek kartų yra įkeistas tas pats daiktas, be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kreditoriumi pagal abi prievoles, kurių užtikrinimui įkeistas tas pats skolininkams priklausantis turtas, yra tas pats asmuo, o nurodytoje teisės normoje yra reglamentuojama situacija, kuomet kreditoriai yra skirtingi. Hipotekos skyriaus teisėjai reikalaujant pašalinti tokį pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumą – išregistruoti pirminį įkeitimą arba pradėti priverstinį skolos išieškojimą eilės tvarka, tai neatitinka priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto esmės, kadangi esant tinkamai vykdomai prievolei, užtikrintai pirmine hipoteka, o prievolę, užtikrintą pakartotine hipoteka, vykdant netinkamai, pažeidžiant sutartyje nustatytas sąlygas, būtų nepagrįsta reikalauti iš kreditoriaus išregistruoti pirminį įkeitimą arba pradėti priverstinį išieškojimą eilės tvarka, pirmuoju atveju pažeidžiant kreditoriaus teises ir turtinius interesus, o antruoju - skolininko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hipotekos kreditorius turi teisę, bet ne pareigą atsisakyti hipotekos ar įkeitimo (Civilinio proceso kodekso 567 straipsnis), be to, įstatyme nėra numatytas draudimas kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, jeigu jis jau yra įkeistas kelis kartus kitų prievolių įvykdymo užtikrinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos skyriaus teisėja, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą, nurodė, kad pareiškimo trūkumai yra šie: išregistruoti pirminį įkeitimą arba pradėti priverstinį skolos išieškojimą eilės tvarka bei pateikti rašytinius įrodymus, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą yra įteiktas įkeisto daikto savininkams, pareiškėjas dalį trūkumų pašalino, o dėl kitos dalies trūkumų apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė, kad jie nepagrįstai laikyti trūkumais, kitų pareiškimo trūkumų nebuvo nustatyta, todėl yra pagrindas perduoti hipotekos skyriui pareiškimą spręsti iš esmės.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra naikintina, pareiškėjo pareiškimas perduotinas spręsti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims R. J. , L. J. (skolininkams ir daiktų savininkams), S. Š. , A. Š. (daiktų savininkams) spręsti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui.