Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Daikaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Daikaras“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – A. V. ir UADB „Ergo Lietuva“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2009-06-26 padavė ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovo UAB „Daikaras“ 22967,04 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 689 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-09-30 Vilniuje dėl A. V., vairavusio transporto priemonę VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „Hansa Lizingas“ priklausanti transporto priemonė Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo R. K. kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlyginimo UAB „Hansa lizingas“ transporto priemone VW Transporter padarytą žalą, išmokėdamas 22967,04 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą draudimo išmoką. CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą. Vadovaudamasis CK 6.264 ir 6.265 str. ieškovas, kaip asmuo atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, 2009-03-24 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovui neatlyginus nuostolių, ieškovas kreipėsi į teismą.

Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: 2011-02-09, 2011-02-08 ir 2011-01-28 UADB „Ergo Lietuva“ raštus, 2011-02-01 UAB „Daikaro“ atsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Daikaras“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir sudaro pagrindą skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-30 Vilniuje dėl trečiojo asmens A. V., vairavusio atsakovo transporto priemonę VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „HANSA LIZINGAS“ priklausanti transporto priemonė RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.38-39). R. K. 2008-10-01 kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą išmokėti išmoką (b.l. 24). AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.1 nuostatas, bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino UAB „HANSA LIZINGAS“ transporto priemone VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdamas 22967,04 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 21-2326,27,35-37). Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, konstatavęs, jog eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu apdrausta nebuvo, todėl nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo turėjo teisę kreiptis į ieškovą, kadangi ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, turėjo teisę kreiptis į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka - atsakovą UAB „Daikaras“, neįvykdžiusį pareigos sudaryti Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d.). Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ginčo atveju, atsakovas nesumokėjo draudimo įmokos iš karto po sutarties sudarymo, o ją sumokėjo vėliau, tačiau iš trečiojo asmens negavo jokių pranešimų ar įspėjimų apie sutarties pažeidimą ir ketinimus nutraukti sutartį. Tuo tarpu pareigą informuoti apie sutarties nutraukimą reglamentuoja LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 7 str. 2 d., Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Dėl Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų“ 27 punktas ir CK 6.218 str. Teisėjų kolegija apelianto argumentus pripažįsta iš esmės pagrįstais, kadangi nei procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose teisme ieškovas ir trečiasis asmuo šių aplinkybių nepaneigė. Teisėjų kolegija iš esmės pritardama apeliantui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė faktinių aplinkybių vertinimo ir procesiniame įstatyme numatytas įrodymų leistinumo ir pakankamumo taisykles, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

Pagal CK 6.1015 str. suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje.

Draudikų biuro teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, įtvirtinta TPVCAPDĮ 23 straipsnyje. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarus santykis), tai reiškia, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis (jei nėra TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindų) nukentėjusiajam yra padaryta žala. Taigi draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką ir atsakingą už žalą asmenį.

Asmenys, turintys pareigą sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, yra nurodyti TPVCAPDĮ 4 straipsnyje. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, tarp UADB „Ergo Lietuva“ ir atsakovo buvo sudaryta 2008-01-08. Eismo įvykio 2008-09-30 metu atsakovo automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime buvo nurodyta, kad minėtas draudimas galioja nuo 2008-01-08, 10.25 val. iki 2009-01-07, 24.00 val. (b.l. 60). Draudimo 328 Lt įmoką UADB „Ergo Lietuva“ pagal minėtą draudimo liudijimą apeliantas sumokėjo 2008-09-30.

TPVCAPDĮ 7 str. 2 d. numato, kad įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Tokiu atveju nutraukiant draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas ir pagal šią draudimo sutartį išmokėtas sumas. Pagal LR Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 27 punktą draudėjas už draudimo sutartimi suteiktą draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų apie tai, kad UADB „Ergo Lietuva“ ėmėsi priemonių pranešti atsakovui apie ketinimą nutraukti draudimo sutartį ir kad tokie pranešimai realiai buvo išsiųsti, o atsakovas juos gavo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismui įpareigojus trečiąjį asmenį UADB „Ergo Lietuva“ pateikti duomenis apie įprastinės transporto priemonių draudikų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą ir nutraukimą bei duomenis apie atsakovo sumokėtas įmokas pagal minėtą sutartį, nurodant informaciją apie įmokų įskaitymą, panaudojimą ir grąžinimą, trečiasis asmuo teismo įpareigojimą nepilnai įvykdė, t.y. apeliacinės instancijos teismui nurodydamas aplinkybės, jog 2008-03-17 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, o 2008-04-08 minėta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos buvo nutraukta, visiškai nepagrindė jokiais patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 str.). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas įgijo teisę iš atsakovo reikalauti nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad atsakovas 2008-09-30 sumokėjo draudiminę įmoką ir to neneigia pats trečiasis asmuo savo atsiliepime. Tačiau UADB „Ergo Lietuva“ žinodamas, jog atsakovas pervedė draudiminę įmoką ir esant jo nuomone teisėtam draudimo sutarties nutraukimui, šios įmokos atsakovui, kaip tai numato TPVCAPDĮ 7 str. 2 d., negrąžino ir, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui savo nuomonės dėl šios draudimo įmokos užskaitymo taip pat nepateikė.

Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Jei reikalavimas nutraukti draudimo sutartį pagrįstas tuo, kad draudikas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir jei tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus, draudimo sutartis turi būti nutraukiama nuo draudėjo reikalavime nurodytos datos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį (TPVCAPDĮ 7 str. 1 d.), o LR Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 29 punktas numato, kad jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo šių sąlygų 27 punkte nustatyto pranešimo gavimo, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant TPVCAPDĮ nuostatas, atsižvelgtina, kad UABD „Ergo Lietuva“, pats nuosekliai nesilaikė minėtų įstatymų nuostatų - pranešimais neinformavo apelianto apie ketinimą nutraukti draudimo sutartį, UAB „Daikaras“ sumokėtos draudiminės įmokos negrąžino, o eksploatuojamos transporto priemonės turint draudimo sutarties liudijimą, patvirtina aplinkybę, kad tarp UAB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Daikaras“ sudaryta draudimo sutartis faktiškai nebuvo nutraukta, dėl ko ieškovas neturėjo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesilaikė šių nuostatų, todėl ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartais motyvais. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovo ieškiniui tenkinti atsakovo UAB „Daikaras“ atžvilgiu - ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), kadangi jo pagrįstumas yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 88, 93, 98 str.) – 689 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 110).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Daikaras“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atmesti.